Kai dalies žmonių balsai lieka neišgirsti, o svarbios temos nugrimzta į šešėlį – šviesą įjungia bendruomenė. Skirkite 1,2 % jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarptautiniam judėjimui, siekiančiam aukščiausių žurnalistikos standartų – Media4Change.

Kultūros ministerijoje vyko žurnalistiką ir scenos meną sujungiantis renginys – pjesės „Kad laikas greičiau praeitų“ (autorė ir režisierė Kristina Marija Kulinič) skaitymas ir jį lydėjusi diskusija.

Sveiki,

kitais metais leisimės į naują kelionę. Neatsitiktinai dar šį rudenį tikomės prie bėgių, jungiančių visą Lietuvą į žurnalistų pokalbius apie nesėkmes, ir sukvietėme skirtingų Lietuvos redakcijų atstovus. Mūsų tikslas bendras – gėrio pergalė. Ką turėjome omenyje?

Su Mariam susitinkame vienoje iš Tbilisio kavinių. Čia ji dirba barmene, tai – pagrindinis jos darbas. Tačiau ne ką mažesnę jos gyvenimo dalį užima fotografija. Prieš devynerius metus ji pradėjo fotografuoti pogrindinę Sakartvelo kultūros sceną (underground culture – aut. past.): vakarėlius, savo draugus, muzikantus, menininkus. Iš pradžių tai buvo tik hobis, smagus užsiėmimas, tačiau ilgainiui fotografija tapo neatsiejama 28 metų merginos dalimi. Mariam fotografuodavo koncertus, atlikėjus ir vis dažniau jos stilius krypdavo į dokumentikos žanrą.

„Vieną baisiausių protestų prisimenu 2013 metais – buvo minima antihomofobijos diena Tbilisyje. Per televizorių mačiau, kaip tūkstančiai žmonių gatvėje puolė LGBTQ+ bendruomenės narius, norėjusius paminėti šią dieną. Dėl amžiaus, man dar buvo per anksti dalyvauti šiame mitinge, bet prisimenu, kaip stipriai išsigandau, stebint tuos agresyvius žmones per televizorių… Net bažnyčios atstovai juos vaikė ir puolė. Mano kūnas tiesiog drebėjo“, – vieną iš savo nemalonių patirčių man pasakoja Luca Bitchikashvilli-Lucrezia.

Ketvirtajame tinklalaidės epizode žurnalistas Lukas Paškevičius nagrinėja psichikos ligomis sergančių lietuvių reintegracijos į visuomenę bei paslaugų transformacijos temą ir kelia klausimą: „Kokio kaimyno nenorėtumėte?“ Beveik dešimtmetį tokio klausimo mokslininkai klausia lietuvių. Prabėgus ne vieniems metams atsakymai nesikeičia – kaimynystėje lietuviai nenorėtų gyventi šalia romų tautybės ir psichikos negalią turinčių asmenų. Visgi, mūsų šalyje per pastaruosius metus įvyko nemenka transformacija – pensionatų grotos krito, o jas pakeitė miestuose ir rajonuose statomi grupinio gyvenimo namai. Vienuose jų, Kauno rajone, apsilankė ir L. Paškevičius.

Švenčionėlių geležinkelio stotis. Čia svečiuodamiesi patys įsitikinome, kaip šalia traukinių bėgių verčiamas naujas šio miesto puslapis, – į jį atvyksta naujos kartos atstovai, norėdami pažinti šią vietą ir tapti liudininkais to, kuo virs čia besikuriančiųjų sumanymai.

Vieni naujos dvasios siekiantys įpūsti naujakuriai čia ketina įgyvendinti skandinavišką idėją, kiti tiesiog džiaugiasi dėl to, kad jų atžala turi galimybę augti arčiau gamtos arba kad čia gyvendami prisideda prie kultūrinės vietinių veiklos.

Trečiajame tinklalaidės epizode žurnalistė Justė Ancevičiūtė nagrinėja erkinio encefalito temą bei kartu su ekspertais aptaria: kodėl Lietuva yra tarp pasaulio šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias užsikrėtimų erkiniu encefalitu skaičius? Ar mūsų šalyje aptinkama daugiau erkių ir uodų nei prieš keliolika ar keliasdešimt metų? Kokios naujos vabzdžių rūšys ir jų pernešamos ligos stebimos Lietuvoje ir Europoje? Kokį pavojų jos gali kelti šalies gyventojams?

Prieš rinkimus prie Seimo vyko LGBT+ bendruomenės atstovų protestas, kuriuo, kaip pažymėjo organizatoriai, išreiškiamas nepasitenkinimas valdančiųjų nesugebėjimu išpildyti pažadų ir įteisinti tos pačios lyties porų partnerystės. Tiesa, šios kadencijos parlamentas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turėtų balsuoti dar kartą. Protesto organizatorių nuomone, šis klausimas sprendžiamas per lėtai. Panašiai situaciją Lietuvoje dėl partnerystės įteisinimo ir kitų svarbių „queer“ žmonėms klausimų mūsų šalyje pamatė ir čia, per „Vilnius Pride“, svečiavusis žurnalistė iš Vokietijos Norma Schneider. Ji ne tik aprašė eitynių nuotaikas, tačiau ir plačiau pažvelgė į „queer“ žmonių situaciją mūsų šalyje bei iškėlė Partnerystės įstatymo svarbos klausimą. Pateikiame jos tekstą.

Mūsų sudievintų žinomų žmonių gyvenimai už uždarų durų kitokie nei mūsų? O gal kaip tik labai panašūs? Kokių tradicijų jie laikosi, kaip auklėja savo vaikus, kai namuose nuo galvos nusikelia nematomas „žvaigždžių karūnas“? Paslapties šydą Bendra.lt praskleidė Lietuvoje žinomų veidų atžalos.

Rugsėjį BEDRA.lt redakcijoje kilo įdomi dilema: ar kalbintas žmogus atviraudamas netyčia pernelyg neapsinuogino? Interviu medžiaga labai autentiška, bet ar reikėtų ją naudoti? Šis atvejis man priminė lenkų dokumentinio kino režisieriaus Marcelio Łozińskio 1974 metais išleistą filmą „Vizitas“ („Vizyta“). Jame pasakojama apie kaime gyvenančią ūkininkę Urszulą Flis.

Vaikai, augantys žinomų Lietuvoje tėvų šeimose, nuo ankstyvos vaikystės moka žinomumo kainą. Viena jos sudedamųjų – susidūrimas su socialiniu spaudimu – išankstinėmis nuostatomis, siejamomis su jų tėvais ir dėl to jiems keliamais atitinkamais lūkesčiais. Kalbinti pašnekovai – atvirai apie tai, ką teko dėl to išgyventi.

Tęsiame ilgai lauktą „Media4Change“ bendruomenės tinklalaidžių seriją „Būna (nie)kam (ne)rūpi“, kuri kviečia kalbėti apie visuomenei svarbias, tačiau dažnai nepakankamai aptariamas temas. Antrojoje tinklalaidėje žurnalistė Justė Ancevičiūtė gilinsis į Lietuvos miestų prisitaikymą klimato kaitos akivaizdoje bei aptars, kokių veiksmų būtina imtis, kad būtų užtikrinta saugi ateitis.

42-ejų siras Mohanadas (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) ne pirmus metus gyvena Lietuvoje. Per šį laiką vyras prisipažįsta patyręs nemažai sunkumų. Daugiausia jų kilo norint vėl gyventi kartu su šeima ir ieškant būsto.

Panemunė – miestas Vakarų Lietuvoje. Vos 416 metrų Karalienės Luizės tiltu ir atsiduri rusijos Sovetske. Tai byloja ir Panemunės gyventojams iš toli matoma ant vieno iš rusijos pusėje stovinčių namų fasadų išpiešta agresijos simboliu tapusi didžiulė Z raidė. Tačiau grįžkime šiapus tilto. Čia – miestas, kuriame neliko nei pašto, nei mokyklos, nei parduotuvių, bet žmonės ir toliau gyvena savo gyvenimą. Ne vienas šiame miestelyje anapus yra dirbęs, o kai kurie darbo tikslais pėstute iš čia pasiekia tikslą ir šiandien.

Ignas Krasauskas, nuo rugpjūčio esu naujasis BENDRA.lt auditorijos atstovas. Šiose pareigose po pertraukos grįžta į žiniasklaidą, kurią supranta kaip procesą, grįstą savikritika ir nuolatiniu mokymusi.

„Zombių miestas“ – šalia Baltarusijos pasienio įsikūręs Didžiasalis ilgus metus bandė atsikratyti šios etiketės. Gal pagaliau pavyko? Vietos gyventojai šiandien visiškai kitaip regi šį kaimą – tai puiki vieta pasitikti žilą senatvę, jausti bendruomenės palaikymą, kasdien įkvėpti gamtos ir ramybės.

Startuoja ilgai laukta „Media4Change“ bendruomenės tinklalaidė „Būna (nie)kam (ne)rūpi“. Ji kviečia kiekvieną mūsų kelti visuomenei aktualius, bet nepakankamai dėmesio sulaukiančius klausimus. Pirmojoje tinklalaidėje išgirsite Luką Paškevičių, kuris šį kartą gilinsis į seksualinę prievartą naktinio pasilinksminimo vietose.

Ekvadorietė Kenia Lietuvą vadina vieta, kurioje ji suaugo. Nors iš pradžių nebuvo lengva – suprato, kad kaip atvykėlė turės įrodyti savo vertę, – jei lietuviui užteks vieno sertifikato, jai reikės bent dviejų. Vis dėlto pastudijavus ir kuriant gyvenimą čia jai buvo kur kas paprasčiau, nes išlaikė suvokimą, kad tiesiog turi prisitaikyti.

Trisdešimtmetis Martynas iš Vilniaus prieš penkerius metus kasdien kelias valandas praleisdavo spoksodamas arba į kompiuterio ekraną, arba – į lubas. Jis tenkinosi menkai apmokamu darbu kino teatre, o bičiulių neturėjo – bendravo su kolegomis. Tuomet jis dar nė karto nebuvo užmezgęs santykių su mergina, nors jo amžiuje paprastai dažnas turi antrąją pusę. Šią apatiją gyvenimui jaunas vyras atvirai įvardija kaip polinkį į depresiją.

Naujausias eksperimentas apie abortų prieinamumą Lietuvoje, pasiekęs tūkstančius skaitytojų, turbūt yra vienas svarbiausių BENDRA.lt darbų. Nors legalus jau pusantrų metų, vaistinis abortas vis dar neprieinamas ir paliktas vertybiniams gydytojų sprendimams.

Dešimtmečius į Lietuvą kelią skynusis galimybė nutraukti nėštumą vaistiniu būdu laikoma žmogaus teisių ir mokslo pergale, tačiau praėjus pusantrų metų po jo legalizavimo aiškėja ne tik tai, kad paslaugą sunku gauti, bet ir tai, jog jos prieinamumą galėjo smarkiai apriboti abortų priešininkai.

Šis darbas parengtas BENDRA.lt bendradarbiaujant su Lrt.lt

Tekstas: Jurga Bakaitė, www.lrt.lt

Vaizdo pasakojimas ir nuotraukos: Elena Reimerytė, BENDRA.lt

Žurnalistinis eksperimentas ir „vox populi“: Aistė Kalčytė, BENDRA.lt

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad pacientės gali sėkmingai nutraukti nėštumą vaistais pačios, tereikia žinoti savo ciklą, o testas su savaičių indikatoriumi rodo, kiek savaičių moteris laukiasi. PSO rekomenduoja plačiau taikyti telemediciną, tai atsispindi ir Jungtinės Karalystės praktikoje. Tačiau Lietuvoje moterys ir gydytojai apkraunami procedūromis ir vizitais, kurie kitose šalyse nelaikomi būtinais.

Tekstas: Jurga Bakaitė, www.lrt.lt

Vaizdo pasakojimas ir nuotraukos: Elena Reimerytė, BENDRA.lt

Žurnalistinis eksperimentas ir „vox populi“: Aistė Kalčytė, BENDRA.lt

Kubietis Carlosas Oscaras Cruzas Gámezas – muzikantas, perkusininkas, trijų vaikų tėvas – jau kurį laiką kuria gyvenimą Lietuvoje. Šiuo metu jis turi leidimą gyventi ir dirbti čia, tačiau jo vaikams prieglobstis mūsų šalyje nebuvo suteiktas.

Moterys, paskambinusios į gydymo įstaigų registratūras ir paprašiusios užrašyti medikamentiniam abortui, girdi nuostabą, tikinimus, kad reikalauja nelegalios procedūros, dezinformaciją, net gailestį, kad negalima padėti, ir tik retais atvejais – patikinimą, kad gali ateiti pas gydytoją. Ir tai ne tik valstybinės poliklinikos, bet ir moderniausiomis prisistatančios prestižinės klinikos.

Tekstas: Jurga Bakaitė, www.lrt.lt

Vaizdo pasakojimas: Elena Reimerytė, BENDRA.lt

Žurnalistinis eksperimentas: Aistė Kalčytė, BENDRA.lt

„Man, kaip ir jums, nepatinka priklausomybių kankinami žmonės“, – šiemet rašė portalo „15min“ direktorius Tomas Balžekas, priešinęsis lošimų reklamos draudimui ir jį siedamas su žiniasklaidos išlikimu savo komentare „Uždrauskite žiniasklaidą“. Kitais žodžiais tariant, jei seksis lošimų verslams, seksis ir žiniasklaidai.

Nors algoritmas, kaip veikti, jei bendruomenėje iš gyvenimo pasitraukė žmogus, egzistuoja, vien tam tikrų instrukcijų „popieriuje“ nepakanka. Kaip teigė psichologė Viktorija Andreikėnaitė, labai svarbus proaktyvus veikimas, todėl kaip vieną iš svarbiausių savižudybių prevencijos inovacijų ji įvardija savižudybių prevencijos koordinatoriaus pareigybę ir jos nacionalinį mastą.

Stereotipai dėl psichologinės pagalbos regionuose iki šiol gajūs – už vietos psichologo (-ės) durų – stigmų sukaustyta bendruomenė, kuri apie problemas prabyla tik tuomet, kai kas nors atima sau gyvybę. Nors Lietuvoje savižudybių skaičius per du dešimtmečius sumažėjo per pusę, problema išlieka opi. Vienas iš būdų apsaugoti žmones, kad šie neprieitų iki skaudžiausio žingsnio, yra pasitelkti bendruomenes, kurių veiksmai gali užkirsti kelią blogiausiam scenarijui.

Higienos instituto duomenimis, Elektrėnų savivaldybė yra raudonojoje zonoje. Joje 2023 m. nusižudė dešimt žmonių. Visi jie – darbingo amžiaus vyrai. Vis dėlto, kokios istorijos slepiasi už šių skaudžių įvykių, galima tik spėlioti, nes apie vyrus kankinusias problemas savivaldybė duomenų neturi. Regione gyvenantys vyrai mažai įsitraukia į savižudybių prevencijos programas. „Vyrų prisikviesti į mokymus sunkiausia. Dažniausiai juose dalyvauja moterys, vyrų – vos vienas kitas tėvas. Na, o būtent šiuose mokymuose kalbama apie pagalbos vyrams galimybes – tarp jų ir savitarpio pagalbos grupių paslauga, bet vyrų juose mažuma.“

Kino filmuose apie lošimų namus matome prabangias lošimų sales, girdime linksmą muziką, džiugiai nusiteikę ir dailiai pasipuošę žmonės čia nerūpestingai leidžia laiką: gurkšnoja kokteilius, šnekasi, vis pastatydami ant pasirinktos spalvos ar skaičiaus ir laimėdami milžiniškas sumas. Pagrindiniai tokių filmų veikėjai namo visada išeina praturtėję. Tačiau lošimų namuose dirbę žmonės ir priklausomus asmenys konsultuojantys psichologai pasakoja apie kitokią realybę. Kaip pramoga prasidėjęs lošimas gali lengvai peraugti į priklausomybę, o ją įveikti labai sunku. Priklausomi žmonės grimzta į skolas, praranda šeimas ir draugus, nebegeba kontroliuoti nei savo laiko, nei emocijų, nei finansų. Šypsena šių žmonių veide – retas atvejis.

Klaipėdiškė psichologė, porų terapeutė Renata sako, kad žodžiai „aš esu homoseksuali“ jai skamba taip pat, kaip „aš esu baltaodė“. Jos teigimu, pažangioje, stereotipų nekaustomoje visuomenėje seksualinės orientacijos atskleidimas neturėtų būti suvokiamas kaip ypatingas įvykis, galintis pakeisti ir atsiskleidusiojo, ir aplinkinių gyvenimus. „Pirmas žmogus, kuriam pasakiau, buvo mano grupiokė. Pasakiau jai, ir nieko nenutiko, ugnikalniai neišsiveržė“, – nusijuokia ji. Tačiau pripažįsta, kad prieš atsiskleisdama kurį laiką jautė baimę, o ir dabar, žvelgdama į visuomenę, supranta, kad įsigalėjęs stereotipinis mąstymas ne vienam homoseksualiam žmogui gali tapti kliūtimi priimti, suprasti save ir mėgautis gyvenimu, priimti visas jo siūlomas galimybes.

Autorė: Rasa Milerytė

Daugelis mūsų yra girdėję arba patyrę PMS. Tačiau ar esate girdėję apie PMDS? Tai – priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (angl. premenstrual dysphoric disorder), kuris, naujausiais Oksfordo mokslininkų duomenimis, kamuoja net 31 mln. moterų pasaulyje. Daugelis PMDS ir PMS simptomų panašūs: tai emocinis dirglumas, apetito praradimas arba padidėjimas, krūtų tempimo jausmas. Tačiau PMDS taip pat pasireiškia itin sunkia emocine būsena ir kraštutinėmis ar net suicidinėmis mintimis. „Ta savaitė yra išbraukta iš mano gyvenimo ir tik norisi prasėdėti savo kambaryje ir pralaukti“, – patirtimi dalijosi viena iš Bendra.lt kalbintų herojų. Šiame audiopasakojime išgirsite trijų moterų, patiriančių itin sunkių PMDS simptomų, asmenines patirtis. Įžvalgomis sutiko pasidalinti gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė ir ilgametę ginekologo patirtį sukaupęs Vytautas Klimas.

Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro vadovas Vladas Gaidys sako neįžvelgiąs didelių galimybių š. m. gegužės 9 d. įvyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) Lietuvoje pasiekti laimėjimų euroskeptiškas programas skelbiančioms politinėms jėgoms, kaip prognozuojama kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

R. Staselio tekstas

„Važiuodavau va į šitą kaimelį, bet jau kelis metus nebeužsuku ten. Kodėl? Visi išmirė, tik trobos beliko“, – pirštu apleistus kaimo pastatus man rodo Rolandas. Jis – po atokiausius kaimus ir miestelius maistą išvežiojantis vairuotojas. Arba, tiksliau sakant, – autoparduotuvės savininkas. Autoparduotuvė – dar Nepriklausomybės pradžioje radęsis reiškinys, kai žmonės, turintys asmeninius automobilius, prisikraudavo įvairiausių maisto ir buitinių prekių į bagažinę ir kursuodavo po Lietuvos kaimus ir vienkiemius, bandydami jas parduoti. Tuo metu tai buvo ypač pelninga veikla, mažai reglamentuota tiek įstatymais, tiek maisto kontrole. O ir žmonių kaimuose gyveno žymiai daugiau. Dabar, pasak Rolando, situacija kardinaliai kitokia – kaimai vis labiau nyksta, nes žmonės išmiršta.

Mūsų gyvenimo tempui sparčiai greitėjant, keičiasi ir tai, kokią edukaciją renkamės. Aukštasis išsilavinimas pradeda konkuruoti su sovietmečio stigmą patyrusiomis profesinėmis mokyklomis – profkėmis. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad kasmet į profesines mokyklas Lietuvoje įstoja apie 3500 aukštąjį išsilavinimą jau įgijusių žmonių.

Pasakojime išgirsite skirtingu metu ir skirtingomis aplinkybėmis profesinio mokymo kelią pasirinkusių žmonių sėkmės istorijas. Vieni jų į profesines mokyklas stojo baigę dešimt klasių, tačiau nestinga ir tokių, kurie profesinį mokymą pasirinko jau po aukštojo mokslo studijų – siekdami neišpildytų svajonių arba kaip alternatyvą brangiai kainuojantiems privatiems kursams.

Šie metai Europoje prasidėjo ūkininkų protestais – Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, vėliau – Lenkijoje, Italijoje, kitur. Lietuvos žiniasklaidai aptariant jų reikalavimus, BENDRA.lt į šią temą pažiūrėjo kitaip ir pakvietė susipažinti su individualiomis miškavežių istorijomis.

Rolandas Barysas, ekonomikos naujienų dienraščio “Verslo žinios” ir interneto portalo “vz.lt” vyriausiasis redaktorius dalyvavęs politikos žurnalistikos kurso paskaitoje Vilniaus universiteto (VU) žurnalistikos bakalauro programos klausytojams jaunų žmonių neguodė. Jis pasakojo, kad prieš kurį laiką dėstęs VU žurnalistikos studentams per keletą metų pažinęs šiek tiek daugiau nei šimtą studentų, tačiau tik dviem jų pasiūlęs darbą savo vadovaujamose medijose.

Vaikystėje Dilara Bogdanovič žaidė slėpynes, gaudynes, „Klases“, „Ali Baba“, „Sugedusį telefoną“ ir daugelį kitų visiems žinomų žaidimų, lankė mokyklą, o lietuvių vaikai su ja bendravo kaip su sau lygia. Prisimindama vaikystę, šiandien ji klausia: „O gal draugaukime? Nejau nenorite pamėginti?“ Dilara – romė, o tokį jos klausimą išprovokuoja romų bendruomenę gaubiantys stereotipai, aplinkinių baimės ir nenoras juos priimti, troškimas romus paversti lietuviais. „Norisi, kad girdėtųsi mūsų balsai, o ne kažkas kitas kalbėtų apie mus“, – priduria ji.

Lina Paškevičiūtė – Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė. Mečislovas Balandis – Privačių miškų savininkų asociacijos koordinatorius. L. Paškevičiūtė kalba apie egocentrinę ir ekocentrinę pasaulėžiūras. Pirmoji teigia, kad žmogus – centrinė pasaulio būtybė, pranašesnė už gamtą. Antroji – kad žmogus turėtų darniai sugyventi su gamta ir teikti pirmenybę ištisų gamtinių sistemų išsaugojimui.

Į Privačių miškų savininkų asociacijos protestą Vilniuje sausio pabaigoje atvyko ir miškavežio vairuotojas Mindaugas, šį darbą dirbantis jau apie dvidešimt metų. Save jis vadina tikru žemaičiu, todėl ir jo vairuojamą miškavežį puošia Žemaitijos simboliai.

Miškavežio vairuotojo Evaldo ranką puošia išskirtinė tatuiruotė. Jos centre du už rankų susikibę žmonės, šalia jų matyti kompasas, o tolumoje veriasi miško peizažas. Ši tatuiruotė skirta svarbiausiam gyvenime žmogui – ketverių metų dukrai, kurią augina vienas, padedamas tik savo tėvų.

Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas, buvęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojas, buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina sako, kad NATO šalių žvalgai stebėjo Rusijos pasirengimą imtis karinės jėgos prieš Sakartvelą ir Ukrainą, tačiau įspėjimus girdėję politikai jais netikėjo. Jis skeptiškai vertina ir Lietuvos politikų suvokimą, kokių veiksmų derėtų imtis karo grėsmės akivaizdoje.

Tado Jankūno ir Arijaus Vasiliauskio dešinės rankos pirštą puošia žiedas, o riešus – vienodos apyrankės su A ir T raidėmis. Tai – ne šiaip gražūs aksesuarai, o įsipareigojimo gyvenimo keliu eiti drauge ženklai. „Meilė neturi lyties“, – sako jie ir dalijasi ne tik gražiomis šeiminio gyvenimo akimirkomis, bet ir skaudžiomis patirtimis, lydėjusiomis nuo seksualinės tapatybės paieškos pradžios ir tebelydinčiomis šiandien.

Naujoji Slovakijos popmuzikos scenos sensacija – queer pop žvaigždė iš mažo miestelio Centrinėje Slovakijoje. Vojtiko albumas „Gėlės iš Podpolianijos“ („Kvety z Podpoľania“) nėra tik energingų popmuzikos dainų rinkinys. Tai puikiais tekstais paremtas laisvės manifestas. Tai jaudinantis, beveik „agitacinis“ laikmečio dokumentas, paskatintas didžiulės neteisybės, kurią savo aplinkoje mato queer žmonės.

Alaa Elsayed – musulmonė, prieš 10 metų iš Egipto persikėlusi į Lietuvą. Dabar ji Lietuvą laiko savo namais, puikiai kalba lietuviškai. Tik kartais sunku suprasti, kodėl žmonės vis dar rūšiuojami pagal tautybę ar religiją – moteriai ne kartą teko susidurti su nemaloniais išpuoliais ir agresija.

Adam Douglas Lewington ir Erika Bistrickaitė, vienas kitą pamilę Australijoje, į Lietuvą grįžo kurti permakultūrinio (kitaip tariant, gamtinio) ūkio. Australijoje gimęs Adam sako, kad žemė bus dosni, jei į ją žiūrėsime kaip į mamą – gydysime ir puoselėsime, o ne išvarginsim, nustekensim. Po pramonės revoliucijos įsivyravę monokultūriniai ūkininkavimo metodai dirvožemį alina. Adam to pasekmes mato ir Lietuvoje: iš suakmenėjusios dirvos neina bulvės iškasti. Adam ir Erika primena, kad permakultūra – ne žemdirbystės metodas, o gyvenimo būdas. Pasaulyje plečiasi žemdirbių, mokslininkų ir aplinkosaugos ekspertų bendruomenė, tikinti ir tikinanti, kad permakultūrinis ūkis – raktas į tvarią ir užtikrintą maisto sistemą, biologinės įvairovės išsaugojimą, dėl žmogaus veiklos atsirandančios klimato kaitos slopinimą.

Prieš porą metų Biržų rajono Kirdonių kaimo pakraštyje iš Australijos atvykusi jauna šeima ėmė kurti ūkį – išsikasė prūdą, išpureno dirvą, pastatė šiltnamį. Ūkį apibūdina kaip permakultūrinį. Bendra.lt komanda aplankė naujuosius lietuvės Erikos ir australo Adamo namus daugiau sužinoti apie šeimos ūkį, pasaulėvaizdį ir kuo ypatingas šis žemdirbystės tipas.

Kristijonas Žičkus – psichologas – karjeros konsultanto veiklą pradėjo vienoje nevalstybinėje Vilniaus bendrojo ugdymo mokykloje. Dabar Švenčionių rajone veikia K. Žičkaus įkurti „Ugdančių patirčių namai“, kuriuose įgyvendinama terapinio ūkininkavimo programa psichologines problemas patiriantiems, pažeidžiamiems paaugliams. Organizacijos komanda bendradarbiauja su bendrojo ugdymo mokyklomis, tėvais, teikia kompleksines paslaugas šeimoms, taip pat ir toms, kurios gyvena socialiniuose būstuose.

Baigiantis metams daugiausiai Jūsų dėmesio sulaukė BENDRA.lt pasakojimas apie seksualinį smurtą, tad šį sykį norėčiau kiek plačiau apie jį papasakoti ir pasidalinti, kiek darbo įdėjo komanda keldama jautrius ir sunkius klausimus apie moterų reprezentaciją tekstuose ir vizualuose.

Kol Nastia zuja aplink viryklę, būrelis vaikų kitame virtuvės gale ant mokyklinės lentos kreidelėmis rašo kažką kirilica. Ši virtuvė nepaprasta – tai kažkada uždarytos Šilutės rajono Bikavėnų kaimo mokyklos patalpos, kurias naujam gyvenimui prikėlė vietiniai, užsimoję čia apgyvendinti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Nastia – viena jų. Kitame mokyklos gale gyvena Irinos šeima. Jos namuose šiandien šventė – dukra Darija, kuri vidurinę mokykla baigė per nuotolį, buvo pakviesta nuo 2023 metų rugsėjo mokytis universitete Charkive. Už 40 kilometrų nuo Bikavėnų, Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekoje Viktorija iš Zaporožės veda edukacinius užsiėmimus vaikams iš Ukrainos. Dar 10 kilometrų į vakarus, ir rūkyta žuvimi kvepiančioje Rusnėje įsitvėręs rankon meškerę pasirodo Kolia. Į Šilutės rajoną atvykę ukrainiečiai čia ne tik rado prieglobstį, bet ir įsitraukė į vietos gyvenimą. Rajono savivaldybės parama ir bendruomenės iniciatyvumas šį procesą palengvino. Visgi naujųjų Šilutės rajono gyventojų balsas virpa, kai šie bando dalintis mintimis apie ateitį.

Švenčių sezonas. Dažnai didžiąsias metų šventes pasirenkama paminėti naktinio pasilinksminimo įstaigose. Deja, ne visada naktiniuose klubuose ir baruose saugu, ypač moterims. Apie tai, kad patyrė nepageidaujamą priekabiavimą, seksualinę prievartą ar net buvo apsvaigintos prieš jų valią gali papasakoti dažna mergina. Skaudžiomis istorijomis su Bendra.lt pasidalijo Discord serverio „Pletkai“ narės.

Lietuvos žmonės, kurie istoriškai gerbė medžius ir gamtą, dabar susiduria su ekocidu. Tūkstančius metų senieji Lietuvos miškai žmonių buvo gerbiami kaip šventa ir neatsiejama ekosistemos dalis, o vieno seno medžio nukirtimas prilygo žmogaus nužudymui. Dabar tie patys šventi medžiai, kuriuos kiekviena karta rūpestingai perduodavo kitai, gali būti sandėliuojami, apdorojami cheminėmis medžiagomis ir paverčiami IKEA parduotuvėje surenkama pakuote.

Neseniai sulaukiau klausimo – BENDRA.lt redakcija tokia maža, ar jai tikrai reikia auditorijos atstovės? Gal pavyzdį gali rodyti kitos, didesnės žiniasklaidos priemonės? Arba gal verčiau nagrinėti Lietuvos žiniasklaidos turinį ir tendencijas, o ne šios konkrečios redakcijos darbą?

Vilnius Europos Žaliosios sostinė, tačiau vilniečiai nerimauja dėl miesto medžių ateities. Apie tai, kaip galime išvengti Vilniaus medžių kančių pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

Vilniaus geležinkelio stotyje gruodžio 10-osios rytą prasidės išskirtinė maršruto Vilnius-Klaipėda-Vilnius kelionė: jos metu traukinio keleiviams bus suteikta galimybė išgirsti, kaip gyvena tie, kurių paprastai viešojoje erdvėje mes nematome ar negirdime. Šią dieną keleiviai kviečiami pamiršti stereotipus ir prisėsti greta LGBTQ, palestiniečių ir kitų tautybių atstovų, fizinę ir psichinę negalią turinčių asmenų bei išgirsti nepagražintas jų gyvenimo istorijas. Akcija skiriama Tarptautinei žmogaus teisių dienai, kuri bus minima sekmadienį.

Su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu, dr. Mažvydu Jastramskiu kalbėjomės netrukus po to, kai rinkimuose į Nyderlandų parlamentą daugiausiai balsų surinko kraštinės dešinės antiislamiškos orientacijos Laisvės partija, vadovaujama Geerto Wilderso. Toks rezultatas sustiprino paviršinį įspūdį, kad per Europos valstybes tęsiasi pergalingas kraštutinės dešinės šmėklos žygis. Tačiau M. Jastramskis tuo abejoja.

Mažėjant pasitikėjimui žiniasklaida, žurnalistas ir žiniasklaidos tyrėjas Markas Lee Hunteris teigia, kad jį susigrąžinti galima pakeitus požiūrį į skaitytojus. Juos derėtų įvardyti kaip bendruomenes, o ne kaip auditoriją bendrąja prasme, ir pagal tai pakeisti verslo modelį: būti arčiau bendruomenių, atstovauti jų interesams, padėti joms kovoti dėl savo teisių.

Šiais laikais be interneto – kaip be rankų – vis dažniau girdime. Spartėjant skaitmenizacijai, internetu nesinaudojantiems žmonėms darosi vis sudėtingiau gauti norimas ir netgi būtinas paslaugas – sumokėti mokesčius, pasirinkti elektros tiekėją, deklaruoti pajamas ar net užsiregistruoti pas gydytojus. Vyresni žmonės ne tik nemoka naudotis internetu, bet ir bijo – šiuolaikines technologijas jie sunkiai prisileidžia.

Dažnai apie emigravusius žmones kalbama kritiškai – esą žmonės paliko Lietuvą dėl materialinės gerovės. Tačiau retai kalbama apie pozityvią emigracijos pusę, kai lietuviai kitose kultūrose atranda save.

Tatuiruotės vieniems yra saviraiškos forma ir estetinių ieškojimų išraiška. Kitiems tai – kelias į savo kūno gadinimą, kuris netgi „gali pažeisti ją pamačiusio žmogaus teises“. Apie tai – režisieriaus Silvestro Polinausko dokumentiniame vaizdo pasakojime.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.  Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei […]

Žiniasklaidai susiduriant su pasitikėjimo iššūkiais, žurnalistas, žiniasklaidos tyrėjas ir pedagogas Markas Lee Hunteris teigia, kad žurnalistai turėtų daugiau dėmesio kreipti į bendruomenes, jas geriau pažinti ir atitikti jų poreikius. Žurnalistikos esmė, sako jis Bendra.lt tinklalaidėje, yra tarnauti bendruomenėms, skatinti jas augti ir padėti laimėti joms svarbiose kovose.

Klaipėdos miestą sunku įspausti į vienus rėmus – didmiestis, jūrinės infrastruktūros židinys, kurortas, bet tuo pačiu dažnam – ir regionas. Sunkiai gyvenimą uostamiestyje kuria ir jauni žmonės – baigę mokslus miesto aukštosiose mokyklose susiduria ne tik su menka tam tikrų specialybių paklausa darbo rinkoje, bet ir mažesniais atlyginimais bei – svarbiausia – sostinę pavejančiomis būstų nuomos ir įsigijimo kainomis.

Kiek laiko iš tiesų užtrunka išmokti lietuvių kalbą, kai jos aktyviai netenka naudoti nei darbe, nei studijose, nei namų aplinkoje? Apie tai, su kokias sunkumais susiduria kalbos besimokydami rusakalbiai – Aistės Kalčytės vaizdo pasakojime.

Vis daugiau žmonių girdime nerimaujant ne tik dėl Lietuvos miškų, bet ir pavienių medžių, puošiančių miestų erdves, likimo. Medžiai mieste ne tik džiugina gyventojų akis, bet ir teikia pavėsį karštomis dienomis, valo orą, reguliuoja temperatūrą ir drėgmę. Deja, mūsų miestų žaliasis rūbas vis traukiasi, atiduodant duoklę įvairiems statybos ir rekonstrukcijos projektams, Vietoj brandžių medžių atsodinami jauni augalai situaciją menkai tegelsbsti. Kodėl prarandame senuosius savo miestus puošusius medžius ir ką reikia daryti, kad jų vietoje pasodinti sodinukai kada nors pasiektų pirmtakų aukštį?

Skirtingų grupių žmonių telkimas ir motyvavimas yra Tavo arkliukas? Ieškome Media4Change bendruomenės vadovo (-ės), kuris (-i) skirtingo profilio žmones „įlaipintų” į virtualią bendradarbiavimo platformą ir aktyvuotų jos narius. Ši platforma padės žurnalistams ekspertams, visuomenėje stigmatizuojamų grupių atstovams ir aktyviems piliečiams vieniems kitus rasti, apjungs bendriems tikslams ir vystys bei palaikys jų abipusį komunikacijos modelį.

Karas tarp Izraelio ir „Hamas“ tapo vienu kruviniausiu žurnalistams. Komiteto žurnalistų apsaugai duomenimis, nuo beprecedentės „Hamas“ atakos Izraeliui iki lapkričio 24 d. žuvo 53 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai (per visą karo Ukrainoje laikotarpį – 17 žurnalistų). Organizacijos „Reporteriai be sienų“ manymu, tai yra karo nusikaltimas.

Apie žurnalistų situaciją karo metu kalbamės su organizacijos „Reporteriai be sienų“ atstovu Šiaurės Afrikai Khaled Drareni.

Slava Grigorjevas nebijo pripažinti, kad buvo atsidūręs dugne. Jis atvirai pasakoja apie tai, kad vartojo narkotikus, vogė, sėdėjo kalėjime. Dabar jis radikaliai pakeitė savo gyvenimą: baigė socialinio darbuotojo padėjėjo studijas, dirba ir laikosi įstatymų netgi smulkmenose.

Nykstantys kaimai – vienas iš dviejų populiariausių spalio mėnesio pasakojimų, pasiekęs per 100 tūkst. skaitytojų ir žiūrovų. Ką jis atskleidžia apie vietos politiką ir BENDRA.lt žurnalistiką?

Valstybinė kalbos inspekcija jau pavasarį žada pradėti bausti darbdavius, jei jų darbuotojai nemokės kalbos tinkamu lygiu. „Kas mūsų laukia? Ar neteks grįžti į kariaujančią šalį“, – nerimauja nuo karo Lietuvoje besiglaudžiantys ukrainiečiai. Jų manymu, tik pusė jų galės įrodyti mokantys kalbą reikiamu lygiu. Užimtumo tarnybos duomenimis, iki lapkričio 1 d. lietuvių kalbos kursus baigė vos per 1000 ukrainiečių.

Įtraukiosios žurnalistikos platforma Bendra.lt yra viena iš nedaugelio redakcijų Lietuvoje, kuri yra įsteigusi nepriklausomą auditorijos atstovo pareigybę. Šis asmuo stebi ir analizuoja redakcijos žurnalistų veiklą, kuriamą turinį, atliepia auditorijos poreikius ar skundus. Pirmojoje Bendra.lt tinklalaidėje kalbame, kodėl Lietuvos žiniasklaidos priemonėms svarbu turėti nepriklausomą auditorijos atstovą ir kaip tai prisideda prie pasitikėjimo žiniasklaida didinimo.

Pirmojoje Bendra.lt tinklalaidėje kviečiame iš arčiau susipažinti su mūsų įtraukiosios žurnalistikos redakcijos virtuve. Kokiomis vertybėmis grindžiame savo darbą, kodėl mums svarbu ir kaip mes esame pasirengę girdėti auditorijos poreikius, ką reiškia ir kaip yra įgyvendinamas „įtraukumas’’, kodėl pasitikėjimas žiniasklaida yra sumažėjęs ir kaip galima jį susigrąžinti?

Vis daugiau žmonių deklaruoja saugantys gamtą, tačiau patogumo dėlei dažnai renkasi vienkartinius puodelius. Skaičiuojama, kad per metus jų Lietuvoje sunaudojama apie 40 milijonų. Kavinių tinklo atstovė teigia, kad visi skuba, todėl pripratinti klientus prie daugkartinių puodelių užtruks laiko. Aplinkos ministerija vienkartinius puodelius žada apmokestinti. Apie tai – Audriaus Lelkaičio vaizdo pasakojimas.

Penktadienis, Kauno autobusų stotis, vėlyvas priešpietis. Atvažiuoja ir išvažiuoja autobusai, aplink būriuojasi žmonės: ką tik atvykę ir besiruošiantys išvykti. Visai šalia manęs su draugu šnekučiuojasi autobusų stoties apsaugos darbuotojas. Kitoje gatvės pusėje – policijos automobilis. Neramiai žvilgčioju į laikrodį – vienuoliktą valandą turiu susitikti su vyru, kuris internete nelegaliai prekiauja psichotropiniais vaistais. Jei šiuos vaistus man išrašytų gydytojas, greičiausiai perspėtų, kad jie gali sukelti priklausomybę. Jei dozę, kurią tariamai ketinu pirkti iš šio vyro, išgerčiau vienu kartu, greičiausiai mirčiau.

Pasaulinę medijų ir informacinio raštingumo savaitę atidarė Media4Change organizuojamas forumo teatro pasirodymas bei „Redakcijos ant ratų“ diskusija. Tai jau antri metai, kai apjungiamos medijų ir informacinio raštingumo srityje veikiančias organizacijos, žiniasklaidos atstovai bei bibliotekos visoje Lietuvoje.

Marijampolės savivaldybė parengė projektą, kuriame buvo numatyta iš žemėlapio išbraukti 170 gyvenviečių (toks skaičius nuskambėjo pristatant projektą). Savivaldybės kolegijai pasirodė, kad siūlymas logiškas ir pagrįstas, o gyventojai, apie planuojamus pokyčius sužinoję bene paskutinę minutę, sukilo: „Taip norima išbraukti mūsų istoriją.“ Gyventojams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, savivaldybė savo planų atsisakė.

Kai prasideda panikos priepuoliai, atrodo, kad gyvenimas griūva, jis niekada nebebus toks, kaip anksčiau. Šiuos priepuolius patyrę žmonės pasakoja, kad jiems vėl atsistoti į vėžes.

„Matučio gimtinei ir kitiems kaimams nėra vietos Lietuvos žemėlapyje?“ – tokia žinutė pasiekė Bendra.lt redakciją. Paaiškėjo, kad Marijampolės savivaldybėje, vykdant „gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų bei seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų, pavadinimų nustatymo (keitimo) projektą“, suplanuota iš žemėlapio išbraukti daugiau negu pusę gyvenviečių.

Vaistai ne tik gydo. Jie gali sukelti priklausomybę, pasibaigiančią, kaip liudija bendra.lt surinktos istorijos, itin skaudžiomis pasekmėmis.

Naujausi tekstai BENDRA.lt puslapyje atskleidžia Lietuvos aktualijas ir parodo keletą žurnalistų asmeninių nuostatų.

Žmonės vis dažniau atsisuka į tvarumą. Įkvepia tai, kad tvarumo idėjos psistatomos nenuobodžiai. Festivaliuose jaunimas dalinasi idėjomis, kaip geriau rūšiuoti atliekas, kaip gyventi, kad iš viso jų nebūtų. Apie tai – Audriaus Lelkaičio vaizdo pasakojime.

Media4Change ieško jaunų talentų įtraukiosios žurnalistikos startuoliui Bendra.lt ir darbui su tarptautiniais partneriais.

Kiek dar žmonių turime netekti, kad savivaldybės imtųsi daugiau atsakomybės savižudybių prevencijos srityje? Kokių rezonansinių netekčių reikia, kad savivaldybėse atsirastų daugiau politinės valios? Ar šalis, pirmaujanti pagal savižudybių rodiklius, gali sau leisti nespręsti šios problemos?

Tarptautinė žurnalistų ir aktyvių piliečių grupė su iniciatyva H!ke apsilankė Juodkalnijoje, antrame pagal dydį mieste Nikšičiuje. Čia jie pasidomėjo, kokios problemos aktualios miesto gyventojams, su kokiais iššūkiais susiduria žiniasklaida. Nikšičius veržliai siekia proveržio – naujoji miesto valdžia teigia esanti atvira visiems, čia kuriasi inovacijų centrai, socialines problemas sprendžiančios įstaigos, bet iššūkių dar labai daug.

Briuselis – Europos širdis. Čia posėdžiauja Europos Parlamento nariai, čia priimami visai Europa svarbūs sprendimai. Tačiau kokie klausimai šiuo metu svarbūs šio miesto gyventojams? Socialinis darbuotojas Thomas Somme sako, kad, be jokios abejonės, tai – migracija. Jis savo laisvalaikį leidžia padėdamas migrantams iš įvairių šalių, kurie dažnai atsiduria gatvėje be pastogės, maisto, be jokių teisių.

„Media4Change“ judėjimas kviečia Tave prisijungti prie savanorių komandos,stebėti žiniasklaidą ir kitaip prisidėti prie „Media4Change“ ir BENDRA.lt redakcijos veiklų.

Po vokiečių grupės „Rammstein“ koncerto pasirodžius merginos iš Airijos kaltinimams, kad ji galimai buvo apsvaiginta turint tikslą tenkinti lytinę aistrą, viešojoje erdvėje kilo daug diskusijų.

Kas yra žiniasklaidos laisvė? Kiek ji svarbi demokratijai? Kaip žiniasklaida gali prisidėti prie geresnės visuomenės – apie tai žurnalistai, aktyvūs visuomenės nariai ir politikai diskutavo kartu keliaudami po svarbias Vilniaus laisvei vietas. Juos suvienijo iniciatyva H!ke, kurios tikslas – įvairias visuomenės grupes pakviesti dialogui.

Tarptautinė Media4change įgyvendinamo projekto Istorijų laboratorija „Žiniasklaida piliečiams“ („Media for Citizens Story Lab“) grupė, lankydamasi Romoje, užsuko į tas vietas, kurias aplenkia turistai. Tai – ne tik puiki galimybė pamatyti neparadinį didmesčių veidą, bet ir susipažinti su žurnalistais, kurie siekia suteikti balsą tiems, kurių dažniausiai niekas negirdi – benamiams, migrantams.

Pasaulinę žurnalistikos laisvės dieną „Media4Change“ paminėjo subūrusi žurnalistus, stigmatizuojamų grupių atstovus, žmogaus teisių ir kitų sričių ekspertus etiškos žiniasklaidos apdovanojimams. Tai jau trečias tokio pobūdžio renginys, kuriame įvertinta dažniausiai stigmatizuotas grupes išgirdusi žiniasklaida ir diskutuojama apie Lietuvos žurnalistikos situaciją.

Gegužės 3 dieną Lukiškių kalėjimo koplyčioje „Media4Change“ įteiks adpovanojimus redakcijoms, dažniausiai išgirdusioms stigmatizuotas grupes. Tai yra treti tokio pobūdžio apdovanojimai, kurių vieta ir laikas pasirinkti neatsitiktinai – jie vyks per Pasaulinę žurnalistikos laisvės dieną, o storos kalėjimo sienos primins, kokia yra trapi žiniasklaidos laisvė.

Media4Change ieško jaunų talentų įtraukiosios žurnalistikos startuoliui.

Neabejingus profesionalios žurnalistikos ateičiai „Media4Change” kviečia prisijungti prie analogų Lietuvoje neturinčio įtraukiosios žurnalistikos startuolio bendra.lt. Netradicinį žurnalistikos modelį išbandysiančio projekto išskirtinumas – dėmesys regionams, kokybę stiprinantys inovatyvūs žurnalistinio darbo įrankiai, pasitikėjimu grįstos visuomenės atstovų, žurnalistų, ekspertų bendruomenės kūrimas ir palaikymas.

Esi įvaldęs (-džiusi) įtraukaus teksto kūrimo subtilybes, o ryšio su auditorija mezgimas ir palaikymas socialiniuose tinkluose, organizuojant renginius yra Tavo arkliukas? Puiki proga komunikacijos darbo gebėjimus pasitelkti kuriant teigiamą pokytį žurnalistikoje. Būsi arti Žmogaus ir tuo pačiu profesionalų tinklo iš viso pasaulio.

Esi atidus(-i) smulkmenoms ir organizuotas(-a) bei gebantis(-i) organizuoti kitus? Mėgsti koordinuoti procesus, o projektų administravimo iššūkiai vienas malonumas? Puiki proga organizacinio ir administracinio darbo gebėjimus pasitelkti kuriant teigiamą pokytį medijų inovacijų srityje. Būsi arti Žmogaus ir tuo pačiu profesionalų tinklo iš viso pasaulio.

Dezinformacija ir manipuliacijos kelia iššūkius šalies demokratijai, o melagingos informacijos mastai auga netikėtu greičiu. Štai 2021 metais Lietuvą pasiekė net 30 proc. daugiau klaidinančio informacinio turinio lyginant su 2020 m. Nors šalyje veikia pavienės nevyriausybinės organizacijos, kovojančios su dezinformacija, vykdomi įvairūs medijų raštingumo projektai, tačiau pasak skirtingus sektorius apjungiančios komandos DIGIRES, kovoje su dezinformacija to negana – svarbu suvienyti skirtingų institucijų bei visuomenės veikėjų jėgas ir spręsti problemą kartu.

Keturių kalinių liudijimai, NVO dirbantis su kaliniais, socialinė darbuotoja, pasakojanti apie kalėjimų sistemos ydas, kriminologų išvados apie kalinių integraciją ir kokius sprendimus Lietuvai gali pasiūlyti skandinaviǐskas modelis.

Audrė Jokubauskytė ir Kornelija Zaicaitė Artūras Artūras augo alkoholikų šeimoje. Kiek jis prisimena savo vaikystę, tėvai neturėjo pastovaus darbo, visą laiką gerdavo ir jų dažnai nebūdavo namuose. Elektros tiekimą namams dažnai atjungdavo dėl nesumokėtų mokesčių, tekdavo vakare pasišviesti žvakių liepsna. Trūko ir maisto. Vaikai į mokyklą greičiau jau eidavo pavalgyti, o ne mokytis. Pastebėję, kad […]

Mėnesinės. Abortas. Lytiniai organai. Prezervatyvas. Seksas. Lytinė orientacija. Tokie, ir kiti panašūs žodžiai net ir dabar, XXI amžiuje dažnam moksleiviui gali reikšti ne elementarias gyvenimiškas sąvokas ar natūralius procesus, o juokingus, gėdingus, kartais įžeidinėjimams skirtus keiksmažodžius, kurių nevalia minėti. Ši problema kyla iš daugybės veiksmų, tačiau vienas pagrindinių – lytiškumo pamokų stoka mokyklose.

Žmonos smurtą kentusio vyro išpažintis: „Geriau eit nusišaut“.

„Šalin bobų gynimo konvencijas, jos ir taip Lietuvoje visiems lipa ant galvų“ arba „Homikai ir lezbės tegul kaip ir anksčiau nelenda į viešumą, nes jų niekas nekliudė, bet kai užsimanė tokių pat teisių kaip ir normalios orientacijos žmonės – tai jau viršūnė.“ Tokie ir panašūs komentarai socialiniuose tinkluose liejasi kaskart Lietuvai bandant ratifikuoti Stambulo konvenciją ar įteisinti kitus žmogaus teises ginančius įstatymus. 

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) dažnai visuomenės vis dar yra priimamas, kaip baubas. Juo sergantieji jaučiasi diskriminuojami ir visuomenės atstumiami, todėl priima sprendimą savo diagnozę slėpti ar net atsisako gydymo.

Studijuoji žurnalistiką ar jau žengi pirmuosius žurnalistinio darbo žingsnius? Galbūt esi paskutinių klasių moksleivis, bet turi žurnalistinių gabumų bei nori išmokti dar geriau pranešti žinią pasauliui? Tau patinka rašyti, nestokoji smalsumo, ne mažiau nei asmeninis augimas tau rūpi visuomenės gyvenimo kokybė ir žmogaus teisės?

„Media for Citizens Story Lab“ – tai projektas, kuriuo siekiama sukurti ir palaikyti tinklą, palengvinantį piliečių ir įtraukiąją žurnalistiką Europoje. Projekto tikslų sieks penkios toliau išvardytos komandos:

Domiesi žiniasklaidos tyrimais ir žmogaus teisių temomis? Ieškai praktikos? „Media4change” judėjimas kviečia Tave prisijungti prie savanorių komandos, stebinčios žiniasklaidos darbus apie pažeidžiamas visuomenės grupes.

Aktyviai kovai su dezinformacija Lietuvoje telkiamas tarpžinybinis bendradarbiavimas. Skirtingo profilio organizacijos – akademiniai sluoksniai, žiniasklaidos organizacijos ir nevyriausybinis sektorius apjungia jėgas kokybiškam kritinio mąstymo ugdymo turiniui kurti.

Lietuvoje veiklą pradeda nauja socialinė iniciatyva – bendradarbiavimu ir įtraukimu grįsta kritinio mąstymo laboratorija. Projekto suburti žurnalistai ir žmogaus teisių ekspertai keliaus po Lietuvą ir kartu su vietos bendruomenėmis matuos žmogaus teisių temperatūrą regionuose. Per pokalbius su gyventojais bus siekiama nustatyti, kokios problemos regionuose yra aktualiausios, ir jų pagrindu bus kuriami multimedijos pasakojimai žiniasklaidoje.

Manipuliacijas medijose atpažįsti be padidinamojo stiklo? Padėk susiorientuoti ir kitiems – dalyvauk medijų ir informacinio raštingumo mokymuose Albanijoje!

Visus šiuo laikotarpiu ieškančius prasmingos veiklos, fiksuojant neapykantos kalbą, propagandą ir pažeidžiamų grupių vaizdavimą žiniasklaidoje kviečiame susiburti į Media4Change savanorių komandą.

„Media4Change” apdovanojimai pasiekė dažniausiai stigmatizuotas grupes išgirdusias žiniasklaidos priemones ir tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konkurso „Ateities istorijos” apdovanojimų laureatus.

Iš daugybės pateiktų paraiškų į bendraamžių švietėjų programą išrinkti vos 10 Lietuvos jaunimo lyderių  – nemenkas iššūkis. Didelė kandidatų į šią programą  motyvacija ir įvairovė gerokai apsunkino jų atrankos procesą. 

Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklas kviečiame tapti partneriais  jaunimo neformalaus ugdymo programose. Jų tikslas  – stiprinti moksleivių pilietinę savivoką, aktyvumą ir kūrybiškumą.

Studijuoji žurnalistiką ar jau žengi pirmuosius žurnalistinio darbo žingsnius? O gal esi vis dar esi paskutinių klasių moksleivis, bet turi gabumų ir nori išmokti pranešti žinią pasauliui?

Jauti, kad jauni žmonės mielai seka Tavimi ir gali juos įkvėpti? Pasitelk savo lyderystę teigiamiems pokyčiams – neleisk, kad medijos Tavo draugą vedžiotų už nosies. 

Neabejingi profesionalios žurnalistikos ateičiai kviečiami BENDRAdarbiauti keliant turinio apie regionų problemas matomumą ir kokybę, kurti pasitikėjimu grįstus santykius su auditorija.

Žurnalistika yra Tavo tyrinėjimo objektas? Seki naujausias tendencijas ir nori savo žinias bei kompetencijas pasitelkti žurnalistikos kokybės ir laisvės stiprinimui? Prisijungęs prie mūsų komandos gali padėti Lietuvos ir pasaulio žurnalistikai pasirengti ateities iššūkiams.

Kviečiame į gruodžio 8d. 15val zoom platformoje vyksiantį projekto DIGIRES pristatomąjį renginį. DIGIRES – bendra akademinės bendruomenės, žiniasklaidos organizacijų ir nepriklausomų žurnalistų iniciatyva, skirta dezinformacijos veiklai Lietuvoje ir už jos ribų aptikti, analizuoti ir užkardyti.

Nori prasmingai praleisti likusią vasarą? Ieškai praktikos? Domiesi žiniasklaidos tyrimais ir žmogaus teisių tema? „Media4change” judėjimas kviečia Tave prisijungti prie savanorių komandos, atliekančios žiniasklaidos monitoringą apie pažeidžiamas visuomenės grupes. Susidomėjusių laukiame iki rugpjūčio 2 d.

Ieškai būdų kaip prasmingai išnaudoti pandemijos laiką? Domiesi žiniasklaidos tyrimais ar žmogaus teisių tema? O galbūt ieškai praktikos? „Media4change” judėjimas kviečia Tave prisijungti prie savanorių komandos, atliekančios žiniasklaidos monitoringą apie pažeidžiamas visuomenės grupes.
Ieškome savanorių, kurie žiniasklaidos darbų analizei gali skirti 4-6 val. per savaitę.
Atsiliepsiančių laukiame iki balandžio 9 d.

Žiniasklaida yra tavo tyrinėjimo objektas? Poveikio matavimo tyrimuose nardai kaip žuvis vandeny? Tarptautinis judėjimas už aukščiausių standartų žurnalistiką „Media4Change“ prie naujos žiniasklaidos priemonės prisijungti kviečia žurnalistinių darbų poveikio analitiką (-ę), atsakingą už naujos žiniasklaidos priemonės turinio poveikio stebėseną ir analizę bei rezultatų komunikaciją visuomenei.

Nori savo žinias ir kompetencijas rinkodaros srityje panaudoti visuomenės interesui? Matai save dialogo ir ryšio su auditorija kūrime? Tarptautinis judėjimas už aukščiausių standartų žurnalistiką „Media4Change“ prie naujos žiniasklaidos priemonės prisijungti kviečia už ryšį su auditorija atsakingą bendruomenės kuratorių (rinkodaros specialistą)!

Neabejingus profesionalios žurnalistikos ateičiai „Media4Change“ kviečia prisijungti prie analogų Lietuvoje neturinčio startuolio. Pasak šio judėjimo už aukščiausių standartų žurnalistiką atstovų, netradicinį žurnalistikos modelį išbandysiančio projekto išskirtinumas – dėmesys regionams, kokybę stiprinantys inovatyvūs žurnalistinio darbo įrankiai ir į turinio kūrimą auditoriją įtrauksianti žurnalistika.

Domiesi IT inovacijomis ir originaliais, vartotojo įsitraukimą užtikrinančiais sprendimais? Ieškai, kur savo talentus pasitelkti prasmingame ir išliekamąją vertę turinčiame projekte?

Kur veda politikų ir aukšto rango pareigūnų pėdos? Tai jau gali patikrinti kiekvienas užsukęs į šiandien startavusią pirmą tokią Lietuvoje duomenų bazę „Karštos pėdos“.

Startuoja išsamiausia vieša duomenų bazė Lietuvoje, orientuota į viešojo sektoriaus finansų skaidrumą ir korupcijos prevenciją. Tai įrankis, leisiantis kiekvienam nagrinėti, kaip politikai susiję su verslu ir kitomis organizacijos, kaip viešojo sektoriaus institucijos leido viešuosius finansus ir kas šias lėšas gavo. Šios skaidrumo iniciatyvos įgyvendintojai „Media4Change“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ kviečia tapti jos paleidimo liudininkais ir dar prieš prasidedant rinkimams būti pirmojo detektyvo herojais. Duombazės pristatymas vyks jau spalio 6d. 10 val. BNS spaudos konferencijų salėje.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu, atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Judėjimas už aukščiausius standartus žurnalistikoje leidžiasi į kelią po Lietuvos regionus ir kviečia jūsų redakciją susitikti su „Media4Change“ analitikais ir ekspertais.

Susitikimo metu pristatysime jūsų ir regioninių žiniasklaidos priemonių veiklos analizę, kuri leis pažvelgti į savo nuveiktus darbus iš šalies ir palyginti, kaip jūsų redakcija pasirodė bendrame Lietuvos žiniasklaidos kontekste.

Taip pat kartu turėsime progos pažvelgti į COVID-19 sąlygotus iššūkius bei aptarsime kokio mūsų bendradarbiavimo ir palaikymo juos įveikiant žiniasklaidos priemonės gali tikėtis artimiausiu laiku. Šie ir kiti klausimai bus analizuojami su geriausiais savo sričių ekspertais: kriminilogu Aleksandru Dobryninu, antropologe ir Vilniaus kolegijos dėstytoja Aušra Simoniukštyte, vystomios komunikacijos, pabėgėlių vaizdavimo eksperte Aušra Raulušonyte.

Esi socialinių mokslų (politikos, sociologijos, žurnalistikos, komunikacijos…) studentas ar absolventas ir tave domina mokslo tiriamasis darbas. Esi neabejingas valstybės ateičiai ir tau ne tas pats, ką politikai mano žmogaus teisių klausimais. Nesi apolitiškas ir susidomėjęs stebi rinkimų kampaniją. Tau rūpi žiniasklaidos kokybė. Jei šiuose teiginiuose atpažįsti save, tuomet kviečiame į savo draugiją – tapk Media4Change savanoriu ir prisijunk prie Media4Change įgyvendinamos politikų rinkiminės komunikacijos tyrimo iniciatyvos.

Startuoja „Future Story Lab“! Vienų metų trukmės projektas kvepia pokyčiais žurnalistikos inovacijų padangėje. Čia įkvėpimo ras ir tiriamosios žurnalistikos profesionalai, ir pradedantieji. Lietuvos žurnalistams bus sukurta palanki infrastruktūra žurnalistiniams tyrimams atlikti. Dar prieš artėjančius Seimo rinkimus planuojama paleisti interaktyvią, viešai prieinamą duomenų bazę, atskleidžiančią sprendimų priėmėjų (politikų ir kt.) ryšius su viešojo sektoriaus skirstomais pinigais. […]

Ieškai būdų kaip prasmingai praleisti vasarą? Domiesi žiniasklaidos tyrimais ir žmogaus teisių tema? „Media4change” judėjimas kviečia Tave prisijungti prie savanorių komandos, atliekančios žiniasklaidos monitoringą apie pažeidžiamas visuomenės grupes. Besidomintiems žiniasklaidos tyrimais ar planuojantiems tokius atlikti savo akademinėje veikloje – puikus pasiūlymas vienu šūviu nušauti du zuikius. Atsiliepsiančių laukiame iki liepos 1 d.

Kalbėdami apie situaciją Amerikoje, protestus ir rasizmą yra labai svarbu tai, kokias sąvokas vartojame ir kaip formuojame savo žinutę. Ne visada randame tinkamus lietuviškus atitikmenis angliškiems terminams. Norime pasidalinti žodynu, kuris pagelbės rasti tinkamus žodžius kalbant apie rasizmą, galią su savo šeima, draugais, vyresnio amžiaus žmonėmis.

Netylant diskusijoms apie taborą, Media4change pastebi, kad romai išlieka prasčiausiai reprezentuojama tautinė bendrija žiniasklaidoje – nuolat siejama su kriminaline veikla, vaizduojama kaip išorinis blogis, problemų šaltinis. 2020 m. pirmojo ketvirčio monitoringas rodo, kad daugiausiai neigiamų žurnalistinių darbų turinti grupė buvo romai – net 36 % visų darbų buvo neigiami. Tuo tarpu teigiamo ir neutralaus konteksto rodikliai yra vieni žemiausių. Balandžio mėnesį neigiamas kontekstas pralenkė ne tik teigiamą, bet ir neutralų kontekstą.

Geriausia gynyba yra puolimas. Tad turbūt neatsitiktinai atsakyme į kritiką dėl Laisvės TV laidos „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“ A. Tapinas visų pirma užsipuola ją išsakiusius. O buvo įmanoma reaguoti ir kitaip. Pavyzdžiui, eiti tiesiai prie reikalo ir kalbėti apie kritikos objektą, o ne kitą, nepopuliarią poziciją palaikiusius asmenis ar jiems platformą suteikusios žiniasklaidos priemonės žurnalistę.

Dėl Andriaus Tapino reportažo „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“
Jei A. Tapinas turi pretenzijų į originalų nestandartinį požiūrį ar vertinimus, tai šiame reportaže, deja, jokio originalumo nerasime: romai vaizduojami stereotipiškai, nekritiškai atkartojant visus jau gerokai nuvalkiotus neigiamų stereotipų apie romus šablonus.

Visas pasaulis šiuo metu lyg ant adatų stebi pagrindines COVID19 naujienas kiekvieną dieną, valandą ar minutę. Pastebime, kad virusas sklinda ne tik pasaulyje, bet ir viešojoje erdvėje. Žiniasklaidos portalai uzurpuoti naujienomis apie virusą, o žmonėms tampa sunku rasti žurnalistinių darbų kitokia tema. Nors informacijos ir gairių kaip elgtis visuomenei žiniasklaidoje netrūksta, Media4Change atkreipia dėmesį į didėjantį dezinformacijos, nepatikrintų faktų, spekuliacinių pranešimų, diskriminacinio pobūdžio darbų kiekį viešojoje erdvėje. Žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai, norėdami greitai informuoti visuomenę, ne visada spėja tikrinti informaciją ir pamatuoja tokios komunikacijos pasekmes.

Juodojo veidrodžio statulėlės pasiekė dažniausiai pažeidžiamas grupes išgirdusias žiniasklaidos priemones. „Media4change“ analitikų atlikto tyrimo pagrindu įteikti apdovanojimai sulaukė ir Pasaulinio etiško žurnalistų tinklo bei tų grupių atstovų, apie kuriuos dažniausiai kalbama be jų, dėmesio.

Jau sausio 30 dieną (ketvirtadienį) įvyks pirmą kartą Lietuvoje organizuojami etiškos žiniasklaidos apdovanojimai. „Tai yra istorinė data mūsų šalies žurnalistikoje. Sužinosime, kas bus apdovanoti Juodojo veidrodžio statulėlėmis, o į renginį kviečiami žurnalistai, redaktoriai turės unikalią progą akustinėje aplinkoje stabtelėti jaukiam pokalbiui, susipažinti su kolegomis iš Pasaulinio etiškos žiniasklaidos tinklo bei sutikti tuos žmones, apie kuriuos Lietuvos žiniasklaida 2019 metais dažniausiai kalbėjo be jų“, – sako renginio autorė, programos „Media4Change“ vadovė, Neringa Jurčiukonytė.

2019 metus vainikavo ryški nebylumo tendencija Lietuvos žurnalistikoje. Visuomenės grupių atstovai, kurių atžvilgiu yra didžiausia socialinė distancija, Lietuvos žiniasklaidoje išlieka nebylūs. Mažiau nei 3% visų žiniasklaidos darbų psichikos sveikatos tema, kaip šaltinį įtraukia ir pačius psichikos sveikatos paslaugų vartotojus. Tik trys žmonės, turintys psichikos sutrikimų buvo pakalbinti, nors publikacijų psichikos sveikatos tema gruodį parengta – 121. Tokias tendencijas Lietuvos žiniasklaidos stebintys „Media4Change“ analitikai fiksuoja ne pirmą kartą.

Tarptautinė tremtį patyrusių žurnalistų ir migracijos ekspertų grupė birželio 28 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje aptars projekto, kuriame buvo eksperimentuojami būdai, kaip pagerinti migracijos klausimų nušvietimą žiniasklaidoje, rezultatus.

Media4change ir partneriai Žurnalistinių tyrimų centras (CIJ) suteikia galimybę Lietuvoje dirbantiems žurnalistams ar studentams liepos 3-7 dienomis nemokamai dalyvauti kasmetinėje, tarptautinėje Londono tiriamosios žurnalistikos centro konferencijoje. Čia įvaldysite naujausius tiriamosios žurnalistikos įrankius, sužinosite apie tendencijas ir perspektyvas. Grįžę iš konferencijos žurnalistai bus kviečiami savo įgytomis žinios pasidalinti su vietos žurnalistų bendruomene.

Ką papasakotų Lietuvoje prakalbintas musulmonas pabėgėlis? Ir ką apie jį pasakoja Lietuvos žiniasklaida?Atsakingą ir etišką žurnalistiką skatinantis tarptautinis judėjimas „Media4change” sako – užteks mitų,metas artimam dialogui. Birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo II rūmų parodų galerijoje žurnalistai, politikai bei plačioji visuomenė kviečiama betarpiškam pokalbiui su pabėgėlio, migranto patirtį turinčiais Lietuvos gyventojais.

Media4Change judėjimas solidarizuojasi su #WeDeserveBetter – #MesNusipelnomeGeriau iniciatyva. Jos tikslas – skatinti pagarbius, nepažeidžiančius žmogaus teisių principų Europos Parlamento rinkimų debatus internetinėje erdvėje.

Atsidarai feisbuką: tarp draugų „selfių“ sensacinga naujienų portalo antraštė. Atsidarai instagramą: vėlgi žiniasklaida, tik šįkart su „glamūrinėmis“ žvaigždžių nuotraukomis. „Kur daugiau analitinių darbų? Kodėl tiek mažai rašome man rūpimomis temomis?“ – klausi. Mes galvojame taip pat, tad kviečiame jungtis prie jaunųjų žurnalistų ugdymo programos!

Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos krizei dalis lietuvių ėmė įtariau žiūrėti į rusų tautybės Lietuvos piliečius. Pasitaiko, kad net čia gimę, užaugę ir jokios kitos tėvynės neturintys jauni žmonės priversti deklaruoti savo požiūrį į Rusijos politiką, įtikinėti, kad nėra priešiški ir nelojalūs Lietuvai. Nors socialinės apklausos neapčiuopia ryškaus lietuvių priešiškumo rusų tautybės žmonėms, visgi dalis Lietuvos rusų gali prisiminti ne vieną nemalonią situaciją, kai jiems buvo priskirti stereotipiniai bruožai ar prilipinta „penktosios kolonos“ etiketė.

Turbūt kiekvienas susidūręs su negalią turinčiu žmogumi yra nusukęs akis ir mintyse ištaręs kokią nors gailesčio ar nevilties frazę. Negalia daugelio galvose siejasi su sugadintu gyvenimu, skurdu, vargu, atskirtimi. Bet ar iš tiesų negalia sugriauna gyvenimą? Neįgaliųjų teisių aktyvistai neneigia, kad negalia pakeičia gyvenimą, tačiau toli gražu jo nesugriauna. Didžiausio kliūtys – ne pati negalia, o nepritaikyta aplinka, paslaugų trūkumas bei ydingas aplinkinių požiūris.

Atsakingą, etišką ir tiriamąją žurnalistiką skatinanti Media4Change programa plečia veiklų spektrą ir komandą. Laukiame CV ir motyvacinių laiškų elektroniniu [email protected] iki š.m. rugsėjo 12d. El. laiške nurodykite, kuriai iš pozicijų teikiate savo kandidatūrą.

Statistiniai duomenys rodo, kad beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi kokią nors negalią, tačiau tik penktadalis neįgaliųjų dirba, likę 78 procentai – priklausomi nuo pašalpų. Kodėl taip yra? Ar negalia iš tiesų yra nesuderinama su darbu, ar mes tiesiog nesugebame sudaryti sąlygų dirbti ribotą darbingumą turintiems žmonėms? Įvairiausi tyrimai rodo, kad didžiausią stigmą mūsų visuomenėje patiria psichikos sveikatos sunkumus patiriantys žmonės, todėl jų vengiama darbo rinkoje, nors būtent darbinė veikla jiems padėtų stiprėti.

Vaikų namai turi išnykti – tuo jau neabejoja niekas. Užsibrėžtas ir ambicingas tikslas – „Lietuva be vaikų namų“ iki 2020-tųjų. Įvaikinimas yra vienas iš labiausiai pageidaujamų kelių, tačiau įvaikintų vaikų skaičius iki šiol beveik neaugo. Vaikų teisių ekspertai sutartinai teigia, kad esminė problema – finansinės pagalbosir paslaugų trūkumas. Kitaip nei globėjai, įtėviai negauna jokios nuolatinės finansinės paramos, nors jų įsipareigojimai vaikui yra patys tvirčiausi.

Per Lietuvos nepriklausomybės metus dėl emigracijos gyventojų skaičius sumažėjo beveik ketvirtadaliu, t.y. apie 700 tūkstančių. Dalis žmonių tėvynę palieka dar nesukūrę šeimų arba neturėdami vaikų, kitiems tenka spręsti dilemą – atžalas išsivežti drauge ar palikti artimiesiems. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis tėvų ir vaikų išsiskyrimas gali turėti rimtų pasekmių vaikų jausenai ir santykiui su tėvais.

Ne paslaptis, kad vaikai, turintys specialiųjųporeikių, nėra patys laukiamiausi mokiniai mokyklose. Administracija priversta sukti galvą dėl papildomos pagalbos, mokytojams trūksta žinių ir įgūdžių dirbti su tokiais mokiniais, o tėvai visaip kaip stengiasi, kad „kitoks“ bendraklasis netrukdytų jų vaikams sklandžiai mokytis ir jaustis saugiai. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), sekdama geraisiais Vakarų pasaulio pavyzdžiais, žada sumažinti specialiose mokyklose besimokančių vaikų skaičių, tačiau patirtis rodo, kad neužtikrinus reikiamos pagalbos ir paslaugų tokiems vaikams integruoti, supriešinama mokyklos bendruomenė ir kenčia visos procese dalyvaujančios pusės.

„Jei tais laikais būtų prieinama pagalba, kokia siūloma dabar, gal būčiau priėmusi kitokį sprendimą“ – pripažįsta Vilma, vis dar skaudžiai išgyvenanti prieš penkiolika metų patirtą abortą. Tačiau visai kitokią patirtį pasakoja Sandra. Ji džiaugiasi, kad netikėtas nėštumas nesugriovė jos gyvenimo planų ir svajonių. Tuo metu specialistai pastebi, jog abortas niekuomet nėra lengva išeitis. Dažniausiai tai yra prastos šeimos politikos ir lytinio švietimo stokos rezultatas.

Media4change ir partneriai Žurnalistinių tyrimų centras (CIJ) suteikia galimybę Lietuvoje dirbantiems žurnalistams ar studentams birželio 28-30 dienomis nemokamai dalyvauti kasmetinėje, tarptautinėje Londono tiriamosios žurnalistikos centro konferencijoje. Čia įvaldysite naujausius tiriamosios žurnalistikos įrankius, sužinosite apie tendencijas ir perspektyvas. Grįžę iš konferencijos žurnalistai bus kviečiami savo įgytomis žinios pasidalinti su vietos žurnalistų bendruomene.

Atsakingą, etišką ir tiriamąją žurnalistiką skatinanti Media4Change programa plečia veiklų spektrą ir komandą. Laukiame CV ir motyvacinių laiškų elektroniniu [email protected] iki š.m. balandžio 23d. El. laiške nurodykite, kuriai iš pozicijų teikiate savo kandidatūrą.

Studijuoji žurnalistiką ar jau žengi pirmuosius žurnalistinio darbo žingsnius? O gal esi vis dar esi paskutinių klasių moksleivis, bet turi gabumų ir nori išmokti pranešti žinią pasauliui? Junkis prie tarptautinius ekspertus pritraukusios programos ir būk atrinktas į prestižinę Tiriamosios žurnalistikos centro vasaros konferenciją Londone. Dalyvių anketų lauksime iki rugsėjo 24 d.

Gyvenimas įkalinimo įstaigose dalies mokesčių mokėtojų akimis – sotus, nerūpestingas, o bausmę atliekantiems mūsų tautiečiams – tikra Dievo rykštė, dažnai talžanti juos likimo draugo kumščiais ir iškrečianti paskutinius žmogiškumo likučius.

Ne viena šeima Lietuvoje vis dar galvoja, kad vaikui paauklėti fizinių bausmių šiek tiek reikia. Tarp tokių – ir šeimos, kuriose „šiek tiek“ sukėlė tragiškų, kartais neatitaisomų pasekmių.

Grožis reklamos industrijoje – pinigai; vartotojiškoje visuomenėje – statusas. Dėl to ne tik suklesti grožį aptarnaujantys verslai – stiliaus centrai, sveiko maisto pardavėjai, sporto klubai ar stebuklingų žolelių prekeiviai – bet ir intensyvėja psichologų darbas. Pastarieji susiduria su savivertės trūkumo problemomis – bėda, kuriai spręsti žmonės vis dažniau renkasi savo pačių kūną.

Prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų sostinės centre stovėjusius musulmonų maldos namus ir šalia stūksojusias kapinaites sovietinė valdžia sulygino su žeme. Lietuvos sunitų musulmonų bendruomenė ir šiandien atsimena skriaudą, todėl nesupranta, kodėl naujos mečetės statyboms priešinasi Vilniaus gyventojai.

Vaidas (vaikino vardas pakeistas) su draugu sugalvojo būdą, kaip greitai užsidirbti – imti greitąjį kreditą – 350 eurų – ir sumą padidinti lažybų punktuose. Tiek, kad galima būtų atiduoti jau turimas skolas, o iš likusių grąžinti kreditą. Lažybos, kaip buvo galima tikėtis, nenusisekė. Liūdesį vaikinai nuplovė likusius kredito pinigus išleisdami vakarėliams Palangoje. Tuo metu skola augo kaip ant mielių.

Šiandien smurtas artimoje aplinkoje – viena dažniausiai žiniasklaidoje aptariamų temų, tačiau ar tai padeda keisti situaciją?

Paprašyti pasidalinti savo ateities svajonėmis, vaikai ima žvilgčioti į lubas, tarsi bandytų suprasti, ar jų svajonės nėra pernelyg didelės. Skirtingo amžiaus, įvairios patirties – jie gyvena po vienu stogu – vaikų namuose, kuriuos vadina namais.

Daugelis nustemba sužinoję, kad nusikalstamumu garsėjančiame Kirtimų tabore Vilniuje yra tik kiek daugiau nei du šimtai gyventojų. Dar labiau netikėta tai, kad pusė jų – vaikai. Nepaisant to, kad augę ir gimę Lietuvoje, dažnai jie atstumiami ir bendraamžių, ir suaugusiųjų. O psichologinės tarnybos nesibodi sunkiai lietuviškai kalbantiems šešiamečiams lengva ranka nustatyti protinį atsilikimą.

Paulina (vardas pakeistas – aut. past.) yra mano kaimynė. Vienturtė, kaip ir aš, gyvena mažame miestelyje. Mes kartu augome. Tada dar nesureikšminau, kad ji vėliau pradėjo vaikščioti, kalbėti.

„Alkoholio paragavau, kai man buvo keturiolika, o kad turiu problemą, supratau būdamas septyniolikos. Visi išgerdavo po truputį, o man reikėjo vis daugiau ir daugiau,“ – sako Anoniminių Alkoholikų klubo (AA) narys Domas (vardas pakeistas).

Tau patinka rašyti, nestokoji smalsumo, nebijai kalbinti žmonių, ne mažiau nei asmeninis augimas tau rūpi visuomenės gyvenimo kokybė, sąžininga politika ir žmogaus teisės. Esi kritiškas pramoginės ir komercializuotos informacijos, užvaldžiusios viešąją erdvę, atžvilgiu.

Mėgsti atsidurti naujos informacijos sūkurio centre, greitai perpranti sudėtingus dalykus ir moki juos paaiškinti kitiems.

Jeigu viskas taip, tuomet VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto Media4Change komandos sukurta jaunųjų žurnalistų ugdymo programa, kurioje per pastaruosius šešerius metus dalyvavo šimtai jaunų žmonių iš Lietuvos ir užsienio, yra skirta būtent tau. Šiemet programą atnaujiname ir papildome kritinio mąstymo, medijų ir informacinio raštingumo žiniomis.

Esi socialinių mokslų (politikos, sociologijos, žurnalistikos, komunikacijos…) studentas ar absolventas ir tave domina mokslo tiriamasis darbas. Esi neabejingas valstybės ateičiai ir tau ne tas pats, ką politikai mano žmogaus teisių klausimais. Nesi apolitiškas ir susidomėjęs stebi rinkimų kampaniją. Tau rūpi žiniasklaidos kokybė.

Jei pirmosios pastraipos teiginiuose atpažįsti save, tuomet kviečiame į savo draugiją – tapk Media4Change savanoriu ir prisijunk prie VšĮ Nacionalinio socialinės integracijos instituto įgyvendinamos politikų rinkiminės komunikacijos tyrimo iniciatyvos.

Artėjant Seimo rinkimams, visuomenei kaip niekad aktuali tiksli ir teisinga informacija. Atsakomybė patikrinti, ar pagrįstos kandidatų apie save skleidžiamos liaupsės ir jų deklaracijos, tenka žurnalistams. Informacijos pertekliaus amžiuje, kai riba tarp informacijos ir dezinformacijos aptaki, tai padaryti vis sudėtingiau.

„Aplinkybės privertė mane mesti mokslus ir užsiimti filmavimu. Mano tikslas yra pasauliui parodyti, kas iš tiesų vyksta Sirijoje“, – sako kasdien iš sukilėlių teritorijos pasaulį informuojantis 24-metis fotožurnalistas Baraa Al Halaby. Šiaurinėje šalies dalyje Alepo mieste dirbantis vaikinas teigia pavojingos karo reporterio veiklos ėmęsis todėl, kad prezidento Basharo Al Assado valdžia atkirto sirus nuo išorinio pasaulio ir cenzūruoja informaciją.

Panašu, kad Lietuvos žurnalistikos profesionalų vasara bus tikras darbymetis – Media4Change judėjimas už aukštesnius žurnalistikos standartus, kasmet organizuojantis tiriamosios žurnalistikos konkursą, teikiantis meistriškumo konsultacijas ir skiriantis piniginių lėšų tyrimams parengti, šiemet politinę korupciją tirti kviečia net 11 žurnalistų. Kompetentinga žurnalistikos praktikų ir teoretikų komisija, atidžiai įvertinusi konkursui pateiktus žurnalistinių tyrimų planus, į antrąjį 2016 m. […]

Atsakingą, etišką ir tiriamąją žurnalistiką skatinanti „Media 4 Change“ programa plečia veiklų spektrą ir ieško koordinatoriaus.

Ieškome žiniasklaidos tyrimais besidominčių savanorių. Besidomintiems žiniasklaidos tyrimais ar planuojantiems tokius atlikti savo akademinėje veikloje – puikus pasiūlymas vienu šūviu nušauti du zuikius.

Mėgsti rašyti? Nori pirmas iškelti iki šiol viešame diskurse nefigūravusias temas? „Media 4 Change” judėjimas už aukščiausių standartų žurnalistiką kviečia Tave dalyvauti žurnalistinių tyrimų konkurse ir atrasti savyje žurnalisto tyrėjo talentą! Nugalėtojams bus skiriamas 1500 eurų prizinis fondas. Užpildytų anketų lauksime iki birželio 13d. Konkurso terminas atnaujintas atsižvelgiant į dalyvių prašymus.

Media4Change dalijasi nuorodomis į pasaulio žurnalistų asociacijų bei kitų įvairų institucijų parengtus patarimus žurnalistams ir redaktoriams. Kviečiame susipažinti.

Inovatorių slėnyje (Antalieptė) lapkričio mėnesį įsikurs net du renginiai skirti  žurnalistams:  Iki lapkričio 9d. suspėjusiems užpildyti anketą duris atvers kritinio mąstymo mokymai. Renginys skirtas norintiems puoselėti akylą žurnalisto akį ir netapti interesų įkaitu. Mokymuose dalyvaus R. Staselis, G. Sarafinas ir kiti „Media 4 Change” bendruomenės nariai. Šie lapkričio 13-15 dienomis inovatorių slėnyje (Antalieptėje) įsikūrę mokymai […]

Paaiškėjo straipsnių konkurso, surengto pagal projektą „Žiniasklaida vystymuisi“ (Media4Development), nugalėtojai. Žurnalistai ir žurnalistikos mėgėjai buvo kviečiami pateikti autorinius darbus apie savo patirtis besivystančiame pasaulyje ir čia kylančių socialinių, kultūrinių, ekonominių ar politinių problemų analizę, taip skatinant alternatyvų kalbėjimą apie šias šalis. Konkursui pateikti 23 darbai, iš kurių komisija, sudaryta iš žiniasklaidos, nevyriausybinių organizacijų ir atitinkamų […]

„Žiniasklaida vystymuisi“ (Media4Development) konkursui pateikti 23 žurnalistiniai darbai vertinami žiniasklaidos ir vystomojo bendradarbiavimo ekspertų. Šiuose darbuose pristatomos autorių patirtys ir įžvalgos apie gyvenimą tokiose šalyse, kaip Kambodža, Iranas, Ukraina, Palestina, Tanzanija ar Ekvadoras. Temų spektras itin platus: nuo tradicinio moterų apipjaustymo Afrikoje, pamintų vietos bendruomenių teisių, sunkiai įveikiamų kliūčių gyventojams mokytis iki šiandieninių migracijos iššūkių ir aplinkosauginių grėsmių, ypač aktualių besivystančiose šalyse.

Šiuos klausimus autoriai tyrinėja platesnėje perspektyvoje, tiek žvelgdami į vakarų valstybių įtaką ir interesus bei paramos sudaromas galimybes jų raidai.

Spalio 10 d. 16:00 VISKAM, KAS GERA, ANKSČIAU AR VĖLIAU ATEINA PABAIGA. TAIP NUTIKO IR SU ŠIA KONFERENCIJA. Gera žinia ta, kad baigėsi tik 9-oji konferencija, o 2017 m. Johannesburge (Pietų Afrikos Respublika) vyks jubiliejinė 10-oji.

Iki rugsėjo 29 dienos, žurnalistai profesionalai ir mėgėjai buvo kviečiami siųsti straipsnius apie besivystančias šalis. Konkursu siekta pažvelgti į vystomąjį bendradarbiavimą giliau ir paskatinti viešas diskusijas apie tai, koks Lietuvos vaidmuo keičiant gyvenimą šiuose kraštuose.

Kviečiame įžvalgius ir originalius žurnalistus dalyvauti konkurse bei atskleisti besivystančių šalių istorijas. Čia savo pasakojimus ne tik paskleisite dar platesnei autorijai, bet ir sulauksite prizų. Konkurso tikslas – supažindinti Lietuvos žmones su besivystančių šalių politiniais, ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais iššūkiais.

Media4change judėjimo už aukščiausių standartų žurnalistiką skelbtas žurnalistinių tyrimų konkurso pirmas etapas pasiekė finišo tiesiąją. Kritiškos komisijos sprendimu į antrą konkurso etapą žengia 9 dalyviai, kurių balų vidurkis buvo aukštesnis nei 7. Viso dalyvauti konkurse norą buvo pareiškę 14 dalyvių.

Troškote į dienos šviesą iškelti gilesnės analizės reikalaujančią temą, tačiau aplinkybės buvo nepalankios? Startuoja atsinaujinęs žurnalistinių tyrimų konkursas. Čia žmogaus teisių ar korupcijos politikoje tematikos tyrimams skiriamas 3000 eurų prizinis fondas. Norintys dalyvauti konkurse kviečiami iki gegužės 22 d. pildyti dalyvio anketą.

Sausio 17-20 dienomomis Lietuvoje vyko paskutinis projekto „Žmogaus teisių adresas – žurnalistika” partnerių susitikimas. Tarptautinis projektas, geriau žinomas Media4change vardu tęsėsi du metus ir jungė partnerius iš Lietuvos, Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos bei Didžiosios Britanijos. Susitikimą vainikavusi rezultatų sklaidos konferencija sulaukė milžiniško dėmėsio ir paskatino teigiamus pokyčius. „Iš karto po pažeidžiamų grupių vaizdavimo žiniasklaidoje tyrimo pristatymo, žurnalistai keitė savo įprastą naratyvą ir atsižvelgė į konferencijos metu išsakytas rekomendacijas. Tokios reakcijos duoda vilčių pažeidžiamų grupių vaizdavimo gerėjimui”, – sakė projekto vadovė, Nacionalinio socialinės integracijos isntituto direktorė Neringa Jurčiukonytė.

„Media4change” judėjimas 2013 metų birželio 1-ios iki 2014 metų pabaigos vykdė romų, žydų ir musulmonų vaizdavimo žiniasklaidoje stebėseną. Šiame straipsnyje pateikiamos nuo 2013 metų birželio 1-ios iki 2014 metų liepos 31-ios monitoringo išvados. Analizuotų grupių vaizdavimo tendencijos rodo, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė (arba ja sekama), kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami.

„Media4Change“ žurnalistus kviečia į BNS konferencijų salę, kur sausio 19 dieną 11 valandą vyks diskusija „Nuo Rugsėjo 11 iki Charlie Hebdo: kokią galią turi viešojoje erdvėje kuriami stereotipai?”. Čia tarptautinė ekspertų komanda pristatys 2013-2014 metų pažeidžiamų grupių vaizdavo žiniasklaidoje stebėsenos rezultatus bei aptars, kaip jie atspindi visuomenės nuostatas šių grupių atžvilgiu.

Media4change judėjimo už aukštesnių standartų žurnalistiką skelbtas žurnalistinių tyrimų konkursas pasiekė finišo tiesiąją.

„Vartokime žodį negras nekrūpčiodami“, rašoma Lietuvos mokslininkų laikraštyje „Mokslo Lietuva“, kurį man pasiūlė paskaityti viena LRT radijo laidos vedėja. Jos vedamoje laidoje šią vasarą skambėjo žodžiai „juodoji rasė“ ir „negrai“, kas, laidos kūrėjos nuomone, neturi jokios žeminančios potekstės.

„Užrašinėti politikų kalbas? Niekam to nereikia, jas išplatina partijos. Sporto varžybų rezultatus paversti tekstais? Tai greitai darys robotai,” – pirmoji vien tiriamąja žurnalistika užsiimanti redakcija Vokietijoje CORRECT!V (toliau tekste – Correctiv) tiki, kad dabar geriausias laikas telktis ties tikrąja žurnalistikos misija ir daryti žurnalistinius tyrimus. Prieš pusmetį įsikūrusi Correctiv yra registruota kaip ne pelno siekianti organizacija ir specializuojasi duomenų žurnalistikoje.
Lietuvos žurnalistams Vokietijos tiriamosios žurnalistikos iniciatyvos vadovas pataria užsiimti elektroninių knygų leidybaLietuvos žurnalistams Vokietijos tiriamosios žurnalistikos iniciatyvos vadovas pataria užsiimti elektroninių knygų leidyba

Smurtas, meilė ir pinigai – amžinosios žiniasklaidos temos, kurios jaudina visuomenę. Jau trejus metus galiojantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, aikštėn iškėlęs smurto šeimoje problemą, sulaukė pelnytos kritikos dėl jo įgyvendinimo, bet kartu aktualizavo žiniasklaidos vaidmens klausimus.

„Media4change” judėjimas pateikia lapkričio mėnesio žiniasklaidos stebėsenos rezultatus bei kokios tendencijos buvo praėjusį mėnesį vaizduojant socialinės atskirties grupes.

Artėjant tarptautinei tolerancijos dienai „Media4change“ judėjimas ir NSII lapkričio 14 d. organizavo redaktorių ir jautrių grupių diskusiją.

Lapkričio 14 d., 14 val. Media4change judėjimas ir Nacionalinis socialinės integracijos institutas Tolerancijos dienos proga organizuoja diskusiją „Žiniasklaida stigmatizuojamų visuomenės grupių kontekste: atspindi ar kuria tikrovę“. Įvairūs Lietuvos žiniasklaidos monitoringai aptinka žalingo visuomenės grupių vaizdavimo atvejų: skleidžiamų mitų, kurstomos neapykantos ar moralinės panikos atvejų. Tokiai situacijai antrina ir Etninių tyrimų instituto atliekami socialinės distancijos tyrimai: […]

„Media4change” judėjimas pateikia spalio mėnesio žiniasklaidos stebėsenos rezultatus bei kokios tendencijos buvo praėjusį mėnesį vaizduojant socialinės atskirties grupes.

Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys apie LGBT bendruomenės vaizdavimą, tautinių ir etninių grupų, iš kurių išskiriame žydus, lenkus, rusus ir romus. Taip pat svarbu paminėti ir analizuoti, kaip kitos tautos yra vaizduojamos Lietuvos žiniasklaidos priemonėse (ukrainiečiai, čečėnai, totoriai). Iš viso analizuota daugiau nei 400 tekstų.

„Media4change” judėjimas pateikia rugsėjo pirmų savaičių žiniasklaidos stebėsenos rezultatus bei kokios tendencijos buvo tas savaites vaizduojant socialinės atskirties grupes.

Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys apie LGBT bendruomenės vaizdavimą, tautinių ir etninių grupų, iš kurių išskiriame žydus, lenkus ir romus. Taip pat svarbu paminėti ir analizuoti, kaip psichikos sutrikimų turintys asmenys yra vaizduojami Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Iš viso analizuota beveik trys šimtai tekstų.

Skelbiame žurnalistinių tyrimų konkurso antrojo etapo nugalėtojus. Po kūrybinių dirbtuvių dalyviai parengė tyrimų planus ir komisijai juos įvertinus, turime rezultatus.

Liepos mėnesį paskelbėme konkursą tiems, kurie siekia aukštesnių standartų žurnalistikos ir trokštą į dienos šviesą iškelti gilesnės analizės reikalaujančias temas. VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, bendradarbiaudamas su „Baltosiomis pirštinėmis“ skelbia pirmojo žurnalistinių tyrimų konkurso etapo laimėtojus.

„Media4change” judėjimas parengė rugpjūčio mėnesio žiniasklaidos stebėsenos rezultatus. Šį kartą imtis buvo platesnė, prisidėjo dar viena visuomenės grupė bei interneto žiniasklaida.

Tendencijos rodo, kaip žiniasklaida vaizdavo įvairias grupes, kokiuose kontekstuose grupės atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė (arba ja sekama), kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės, ar pačios grupės kalbinamos ir turi progą save atstovauti, ar apie jas tik kalbama.

Tarptautinis judėjimas „Media4change” rudenį pasitinka su mokymais žurnalistams. Net 5 kartus vyksiantys mokymai „Neapykantos kalba žiniasklaidos lūpomis: teisiniai, etiniai ir sociologiniai aspektai” skirti žiniasklaidos profesionalams kvies praplėsti akiratį kartu su plačia ekspertų komanda.

Esi pasirengęs išsiskirti originaliais darbais? Suteiki sau šansą padirbėti su profesionalais, kurie žino, kad etiška + skaitoma= MISIJA įmanoma! Iki rugsėjo 17 dienos spėjusių užpildyti atrankos anketą bei patekusių tarp atrinktų laukia žurnalistų ugdymo programos iššūkiai.

„Media4change” judėjimas parengė paskutinių liepos mėnesio trijų savaičių žiniasklaidos stebėsenos rezultatus. Tendencijos rodo, kaip žiniasklaida vaizdavo įvairias grupes, kokiuose kontekstuose grupės atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė (arba ja sekama), kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės, ar jos objektyvizuojamos, ar vis dėlto išlieka subjektais ir kita.

Jei troškote į dienos šviesą iškelti gilesnės analizės reikalaujančią temą, tačiau aplinkybės buvo nepalankios ar trūko kompetencijos – dabar turite progą tai padaryti. Siekdama skatinti aukštesnių standartų žurnalistiką, VšĮ „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“, bendradarbiaudama su „Baltosiomis pirštinėmis“, kviečia dalyvauti žurnalistinių tyrimų konkurse. Čia žmogaus teisių ar korupcijos tematikos tyrimams skiriamas 25 tūkst. litų prizinis fondas.

„Mes, žurnalistai iš visos Europos, esame mokomi ginti savo nuomonę, pasipriešinti nusistovėjusioms taisyklėms, žvelgti į viską iš atsakingos pozicijos. Tam, kad galėtume rašyti kitaip, turime ir kitaip mąstyti – tai ir yra pagrindinis iššūkis“, – teigė žurnalistė Alessandra Abate. Iš įvairių šalių atvykusių žurnalistų darbui skirtam laikui senkant, jie deda paskutinius taškus savo atliktuose tyrimuose apie įvairias problemas, susijusias su socialine aplinka jų krašte.

2013 metais startavęs projektas media4change tęsia savo veiklą. Pusę kelio nuėjęs projektas subūrė net 90 žurnalistų iš 13 šalių dirbti dėl aukštesnių žiniasklaidos standartų. Vienas iš projekto akcentų atpažinti savo išankstines nuostatas ir neleisti joms paveikti neigiamai paveikti turinio. „Mes negalime būti visiškai objektyvūs, nes visi turime savų prietarų ir savaip vertiname įvairius reiškinius. Tikiuosi jog mokymuose žurnalistai suprato, kaip svarbu išlaikyti balansą tarp to, kaip mes mąstome, ir ką mes rašome“, – mokymų sėkme džiaugėsi viene iš lektorių Creative Collective Media direktorė, buvusi BBC žurnalistė Joy Francis.

Netoli Trakų vykę Media4change judėjimo mokymai pritraukė daugiau nei 20 žurnalistų iš 14 Europos šalių. Šių mokymų, skirtų profesionalams, kurie pasiryžę savo darbe taikyti aukštus žurnalistikos standartus, savo veikloje remtis etikos bei atsakomybės principais, akcentu tapo neapykantos kurstymo problematika.

Nevena Lyubenova buvo viena iš gausaus jaunųjų žurnalistų būrio, susitikusio „Media4Change” tarptautiniame seminare, kuris vyko 2013 m. birželio mėn. Lietuvoje. Seminare dalyviai gilinosi į socialiai pažeidžiamų grupių vaizdavimo žiniasklaidoje bei neapykantos kurstymo problematiką. Seminare dalyvavo ir dažnai diskriminuojamų socialinių grupių atstovai, kurie dalijosi savo patirtimi. Vienas iš tokių dalyvių buvo Viktoras Topol, kurio pasakojimas ir tapo šio straipsnio priežastimi.

„Kiekvienas mūsų savyje galime atrasti neįtikėtinai daug stiprybių. Esame pajėgūs nuveikti daug daugiau, nei įsivaizduojame. Raktas į potencialą – tai mūsų protas.“