Buvusiame scientologijos centre nelegaliai įkurtas pabėgėlių centras, kuriame glaudžiasi per 100 vyrų iš įvairiausių pasaulio kampelių: Afganistano, Palestinos, Nigerijos, Senegalo… Thomui kasdien tenka spręsti jų apgyvendinimo, sveikatos, socialines problemas, klausytis skaudžių istorijų. Visi jie atvyko tikėdamiesi geresnio gyvenimo sau ir savo šeimoms. Didelė dalis iš jų bėga nuo pavojaus sveikatai ar net gyvybei.

Aminas iš Afganistano sako, kad iš jos šalies išvažiavo labai daug vyrų ir moterų. Pastarųjų situacija ypatingai sunki. Pasak Amino, likti Afganistane ir susitaikyti su Talibano režimu neįmanoma. Ten vyras nemato jokios ateities. Šuo metu jis glaudžiasi Briuselyje ir laukia, kada bus suteikta galimybė pabėgėlių centre įsikūrusiems žmonėms pradėti dirbti ir įsitvirtinti visuomenėje.

Mes žinome, kad galime žūti, keliaujame labai rizikingai, bet vis dėlto renkamės šį kelią, nes pasilikti savo šalyje labai sudėtinga, – vienas per kitą pasakoja pabėgėlių centro gyventojai. Jie dėkingi už pastogę ir saugumą, vis dėlto pasigenda aiškumo dėl savo ateities – sprendimai dėl jų statuso Briuselyje priiminėjami labai ilgai.

Europos Parlamento narys Stelios Kouloglou įsitikinęs: Europos Sąjunga turi paisyti įstatymų, gerbti tarptautinę teisę, kuri numato, kad su žmonėmis, savo šalyje persekiojamais dėl karų, diktatūrų turi būti elgiamasi kaip su pabėgėliais. Jų situacija turi būti greitai ištirta, o per tą laiką jiems turi būti užtikrinta pastogė ir maistas.

Kad nelegali migracija aktuali, bet per vangiai sprendžiama problema, sako ir Europos Parlamento narė iš Lietuvos Aušra Maldeikienė. Jos teigimu, kai iš Lietuvą iš Baltarusijos pusės užplūdo migrantai, buvome nepasirengę, turėjome netgi tam tikrą konstitucinę krizę. Visuomenė buvo nusiteikusi prieš juos. Bet šie žmonės taip pat yra migrantai ir mes turime rasti būdų juos priimti taip, kaip numatyta teisės aktuose. Jos teigimu, neretai žiniasklaida tik stiprina neapykantos balsą visuomenėje.

Kasdien daugybę pabėgėlių problemų sprendžiantis Thomas nusivylęs: politikai metų metais tiktai kalba, bet realiai nieko nedaro. Jis įsitikinęs, kad nespręsti šių žmonių problemų – tai kišti galvą į smėlį ir apsimesti, kad problemos nėra. Tačiau ji yra. Vien Briuselyje 3000 žmonių šiuo metu gyvena gatvėje.

Thomas tiki, kad žiniasklaida gali padėti atkreipti dėmesį į egzistuojančias problemas ir paskatinti jas greičiau spręsti.

Pasak Media4Change vadovės Neringos Jurčiukonytės, vienas didžiausių pastarojo metų žiniasklaidos iššūkių – pasitikėjimo ja mažėjimas. Skaitytojai vis labiau pereina į socialinius tinklus ir ima tikėti atsitiktinėmis, nepatikrintomis žiniomis. O galbūt sprendimas būtų labiau įsiklausyti į žmonių balsą ir taip prisidėti, kad jų žinia greičiau pasiektų politikus, sprendimų priėmėjus ir paskatintų imtis konkrečių žingsnių? Vienas iš tokių pavyzdžių – žiniasklaidos startuolis įtraukiosios žurnalistikos platforma Bendra.lt. Čia dirbantys žurnalistai siekia išgirsti visuomenės balsą ir jį atspindėti, daug dėmesio skiria žiniasklaidoje pamirštoms visuomenės grupėms ir regionams. Bendra.lt „Redakcija ant ratų“ lankosi įvairiuose šalies kampeliuose ir diskutuodama su gyventojais siekia išsiaiškinti, kas jiems svarbu.

Žurnalistai iš Lietuvos, Belgijos, Austrijos, Juodkalnijos ir Slovakijos kartu su politikais apsilankė pabėgėlių centre ir diskutavo, kaip rasti geresnį ryšį tarp atskirtį patiriančių žmonių, politikų ir medijų. Juos sutelkė iniciatyva H!ke – tai „Media4Change“ vykdomo projekto Istorijų laboratorija „Žiniasklaida piliečiams“ („Media Citizens Story Lab“) dalis. Šios iniciatyvos, finansuojamos finansuojamas programos „Europa piliečiams“ lėšomis, tikslas – pakviesti kartu pasivaikščioti žurnalistus, aktyvius visuomenės narius ir politikus iš 5 šalių tam, kad jie geriau išgirstų vieni kitus. Projekto iniciatoriai tiki, kad tarpusavio dialogas gali prisidėti tiek prie pokyčių žiniasklaidoje, tiek politikoje.