Tiriamuoju laikotarpiu stebėti nacionaliniai („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“,„Respublika”) bei regioniniai („Kauno diena“, „Klaipėda“,„Vilniaus diena“ ir t.t.) leidiniai, televizijų žinių  (Lietuvos ryto TV, LNK, LRT, TV3, BTV), radijo žinių  (LRT radijas, M-1, M-1 Plius, Žinių radijas) laidos.

Tyrimas koncentravosi į žiniasklaidoje publikuojamų darbų turinio analizę, kurios metu tekstai nagrinėti vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo, vizualizacijos aspektu) ir kokybiniais (autorių, šaltinių palyginimas, antraščių analize) kriterijais. Visa medžiaga buvo lyginama, siekiant nustatyti  vaizdavimo  skirtumus ir panašumus.

Apibendrinat periodą nuo 2013 metų birželio 1-ios iki 2014 metų liepos 31-ios galima teigti, kad romų įvaizdis išliko toks pat – t.y. neigiamas, kriminaliniame lygmenyje. Jie nebylūs, nepakalbinami. Taip pat buvo dažnai vartojamas terminas „čigonai“. Tai rodo arba žurnalistų nežinojimą, kad tokio termino vartojimas yra nepriimtinas, arba ši grupė vis dar yra neišsivadavusi iš archetipo ir toliau jos nariai įvardijami kaip „čigonai“.

Musulmonų įvaizdis varijuoja ir priklauso nuo įvykių, t.y. jeigu musulmonai diskriminuojami – žiniasklaida juos „palaiko“, tačiau jeigu atsitinka koks nors įvykis (pavyzdžiui, teroristinis), žiniasklaidoje padaugėja sąvokų painiojimo ir publikacijų ar reportažų, kuriuose musulmonai pateikiami gana vienpusiškai, t.y. daugiau iš neigiamos perspektyvos. Geriausią įvaizdį turi žydai, kurie Lietuvos žiniasklaidoje gana aktyviai dalyvauja, taip pat turi stiprų valdžios užtarimą, tai lemia, kad apie juos pateikiamos informacijos būna daugiausiai, o siunčiama žinutė auditorijai pozityvi.

Musulmonų vaizdavimą galėjome apžvelgti platesniame laikotarpyje (žr. straipsnio pabaigoje prisegtą  Rimgailės Masiulytės – VDU ekspertės besispecializuojančios žiniasklaidos tyrimų srityje darbą).   Lyginamoji  tyrimų analizė rodo, kad musulmonų vaizdavimas pozityvėjo.  Nors publikacijose ir buvo išlaikytas nuomonių balansas, trūko pačių musulmonų pasisakymų, situacijos vertinimo per pačių musulmonų prizmę. Taip pat vertėtų pabrėžti, kad painiojamos ir lygiagrečiai naudojamos sąvokos musulmonas ir arabas. Kai kalbama apie islamistus, ekstremistus, jie yra tapatinami su musulmonais.

Kiek geresnės tendencijos žydų vaizdavimo. Tai vienintelė grupė, kurios vertinimo žiniasklaidoje netrūko. Tačiau didžioji dauguma temų būna apie tai, kad žydams reikia ką nors kompensuoti, žydai „ reikalauja“, žydai „neatgauna“. Tai gali visuomenėje įtvirtinti dogma, kad jie ieško tik naudos ir jų tematika neatsiejama nuo pinigų.

Viso tiriamuoju laikotarpiu buvo atrinkta 290 darbų, kuriuose minimi romai, musulmonai ir žymai:

• Žydai nacionalinėje spaudoje 49; regioninėje 41, TV  90; radijuje 45. Viso 225
• Musulmonai nacionalinėje 5; regioninėje 3; TV 14, radijas 1. Viso 23
• Romai nacionalinėje 17, regioninėje 13; TV 10, radijas 2. Viso 42.

Apibendrinant visas grupes kartu matome, kad visose žiniasklaidos priemonėse „populiariausia“ grupė buvo žydai. Mažiausiai buvo rašoma, rodoma ir kalbama apie musulmonus.  Žr. lentelę:

Išsamesnės įžvalgos

Lyginant regioninę spaudą su nacionaline spauda, galima teigti, kad nacionalinėje spaudoje apie musulmonus buvo kalba daugiau. Iš nagrinėjamų regioninių dienraščių, vienintelis laikraštis „Kauno diena“ parašė du straipsnius: apie tai, kad Kauno musulmonai pradėjo Ramadaną ir apie ritualinį gyvūnų skerdimą. Iš nacionalinės spaudos „Lietuvos žinios“ publikavo  du straipsnius (apie lyties keitimo operacijas, kurias draudžia musulmonų tikėjimas ir apie tai, kad musulmonams Lietuvoje lietuviai yra bene mažiausiai tolerantiški), „Lietuvos rytas“ (apie ritualinį gyvūnų skerdimą) ir „Respublika“ (apie islamą Europoje ir jo galima grėsmę) – po vieną.

Priešingai nei apie musulmonus, apie romus buvo kalbama daugiau ne per televiziją, o per nacionalinę spaudą. Ryškus lyderis tarp nacionalinių dienraščių – „Lietuvos rytas“, kuris romų tema publikavo daugiausią publikacijų – 12. „Respublika“ – 2, „Lietuvos žinios“ – 3. Regioninėje spaudoje  romų tematikos pasiskirstymas gana tolygus: „Klaipėda“ – 6, „Kauno diena“ – 5, „Vilniaus diena“ – 2. Lyginant romus su musulmonais pastebima, kad apie romus buvo kalbama ne tik dažniau (didesnis publikacijų kiekis), bet ir skirtingesniuose dienraščiuose.

Reikia paminėti, kad apie romus, kaip ir apie musulmonus, buvo kalbama taip pat tik per didžiųjų televizijų kanalų žinias, tačiau tolygiau nei apie musulmonus, t.y. apie romus buvo kalbėta kiekvienoje televizijoje beveik vienodai, tačiau visi televizijos žinių reportažai buvo kriminaliniai ir grupė buvo minima kriminaliniame kontekste.

Kalbant apie straipsnius spaudoje, matoma, kad žydų tematika labai panašiai pasiskirsčiusi tiek nacionalinėje (49), tiek ir regioninėje spaudoje (41). Apie žydus ir su jais susijusių straipsnių daugiausiai publikavo „Lietuvos rytas“ (29) ir „Kauno diena“ (19).

Kaip buvo minėta, televizijoje ir radijuje apie musulmonus buvo kalba tik žiniose, todėl nenuostabu, kad šiose žiniasklaidos priemonėse vyravo vienintelis žanras – informacinis pranešimas apie įvykį arba situaciją. Nagrinėjant spaudą – žanrai įvairesni. Daugiausia buvo straipsnių (2) ir informacinių straipsnių (2), informacinė žinutė tik viena.

Kalbant apie romus, naudojami žanrai buvo įvairesni nei kalbant apie musulmonus. Žinoma, televizijos žinių reportažuose buvo naudojamas vien tik informacinis pranešimas apie įvykį arba situaciją, tačiau spaudoje, tiek regioninėje, tiek ir nacionalinėje žanrai naudoti įvairesni, tačiau daugiausiai apie romus buvo kalbama straipsniuose. Spaudoje apie romus buvo kalbama ne vien tik iš kriminalinės pusės, nors visgi tokių publikacijų buvo daugiausiai. Taip pat atsirado vienas naujas žanras – „nuomonė“, kuri buvo išreikšta „Klaipėdos“ dienraštyje.

Įvairiausia žanrų pasiūla buvo žydų tematikoje. Čia vyravo ne tik straipsniai ar informaciniai pranešimai, bet ir atsirado redakcijos skilties pozicija („Respublika“) ir skaitytojo laiškas („Respublika“), taip pat šeši interviu, ko ne buvo kitose grupėse.

Apibendrinant visų grupių žanrus, galima teigti, kad apie romus buvo kalbama daugiausiai informacinio pobūdžio pranešimose per televizijos žinias ir straipsniuose spaudoje, kurių didžioji dauguma buvo kriminalinio pobūdžio. Kalbant apie žydus, taip pat dažniausiai rinktasi naudoti straipsnio žanrą ir apie juos, ar su jais susijusį įvykį pranešti per TV žinias, tačiau priešingai ne su romais, nei vienas pranešimas nebuvo kriminalinio pobūdžio. Norint sužinoti apie musulmonus, didžiausia tikimybė tai padaryti buvo žiūrint TV žinias. Kitos žiniasklaidos priemonės apie musulmonus rašė retai, todėl ir žanrai buvo tradiciniai – straipsniai ir žinutės. (Žr. lentelę 12 psl. – priede).

Visi televizijos žinių reportažai parengti apie musulmonus  buvo konkrečios televizijos žurnalisto, spaudoje keturi straipsniai autoriniai, likusieji du parengti pagal pranešimų spaudai informaciją.

  Apie romus pateikta informacija taip pat daugiausiai buvo autorinė – 40 autorinė publikacijos (apima ir visą spaudą, televiziją ir radiją) ir 3 pranešimai parengti pagal naujienų agentūros informaciją.

Rengiant temą apie žydus Lietuvos žiniasklaida buvo linkusi kurti autorines publikacijas ir pranešimus televizijoje ir radijuje. Autorinių darbų buvo 192, ne autorinių tik 36.

Per visą periodą publikacijose apie musulmonus buvo pateikta daugiau neutralių nei interpretuojančių antraščių. Keturi straipsniai turėjo neutralias antraštes, tačiau dviejų straipsnių antraštės buvo interpretuojančios ir galima sakyti savotiškai kurstė baimę.

Netinkama sąvoka „čigonai“, kaip jau buvo minėta, vartojama buvo ne tik pačiuose straipsniuose, ar žiniose, bet net ir antraštėse, tokių antraščių, kuriose buvo romai įvardijami kai čigonai buvo septynios. Įdomu tai, kad visos šios antraštės buvo nacionaliniuose dienraščiuose, o regioniniuose dienraščiuose visose antraštėse jie buvo įvardijami tinkamai ir vadinami romais. Interpretuojančių antraščių taip pat neišvengta, jų buvo trys.

Pristatant temą apie žydus beveik visos antraštės buvo neutralios, išskyrus vieną antraštę „Respublikoje“ – „Ar atiduoti Lietuvos turtą svetimiems?“.

Išsamesnę žiniasklaidos monitoringo analizę galite išvysti čia.

Taip pat dalinamės Rimgailės Masiulytės darbu, kuriame musulmonų vaizdavimo tendencijos analizuojamos nuo rugsėjo 11.

„Media4change” judėjimas planuoja dar planuoja apibendrinti 2013 metų birželio 1-ios iki 2014 metų pabaigos monitoringo rezultatus. Planuojamoje analizėje atsispindės ne tik tautinių grupių vaizdavimo tendencijų analizė. Analizuojamų grupių sąrašas prasiplės kitomis labiausiai pažeidžiamomis grupėmis: psichikos sveikatos problemų turinčiais ir homoseksualiais asmenimis. Anot socialinės distancijos tyrimų, šios grupės patenka į nepageidaujamiausių kaimynų sąrašo ketvirtuką.