Prasidėjus revoliucijai 2011-aisiais, Sirijoje buvo įvesta griežta cenzūra, namai atkirsti nuo interneto ryšio. Žurnalistu pradėjęs dirbti B. Al Halaby prieigą gavo, tačiau neteisėtai – interneto ryšys tiekiamas iš Turkijos, o jo kaina siekia neadekvačiai didelę sumą – 1500 JAV dolerių už 50 GB per mėnesį.

Nemažai Sirijos žurnalistų pasitraukė į Europos šalis ar Turkiją. Pastarojoje įsikūrusios redakcijos bendradarbiauja su šalyje likusiais pilietiškais žurnalistais, tačiau turi elgtis labai atsargiai. Jei bent kuri nors paviešins žurnalistų buveinės Sirijoje adresą, tikėtina, su žurnalistais bus susidorota. „Iškart ką nors nufilmavęs turi greitai bėgti iš įvykio vietos, kad nesusektų“, – pasakoja B. Al Halaby. „Kartą, kai filmavau, pradėjo kristi bombos – teko staigiai viską mesti ir dingti. Tą kartą praradau savo kamerą ir diktofoną“, – apie gyvenimą ir darbą krentant Rusijos bomboms pasakoja fotografas.

Geriau žurnalistu neprisistatyti

Karo aplinkybėmis išlaikyti objektyvumą – tikras iššūkis. „Sunku išlikti neutraliu, kai aplink vyksta baisūs dalykai, žūva savi žmonės. Apskritai, prisistatyti žurnalistu yra nesaugu – suseks, susidoros“, – kalba B. Al Halaby.

Iki karo pradžios Baraa buvo informacinių technologijų studentas. Pirmuosius fotožurnalistikos žingsnius pradėjo, kai fotografavo taikias Arabų pavasario Sirijoje demonstracijas.

Jam yra tekę dirbti ir gyvai siunčiant vaizdus iš įvykio vietos – jie buvo filmuoti išmaniuoju telefonu naudojant „Bambuser“ programėlę. Kai taikios demonstracijos peraugo į revoliuciją bei pilietinį karą, jaunas fotografas ėmė fiksuoti kadrus iš konfliktinių taškų, bombardavimų bei susirėmimų.

„Sunku išlikti neutraliu, kai aplink vyksta baisūs dalykai, žūva savi žmonės. Apskritai, prisistatyti žurnalistu yra nesaugu – suseks, susidoros“, – kalba B. Al Halaby.

Darbas solidžioje agentūroje neteikia garantijų

Nuo 2014-ųjų sausio jaunas žurnalistas bendradarbiauja su viena garsiausių naujienų agentūrų pasaulyje AFP (Agence France-Presse). Jai siunčia vaizdus iš karščiausių konflikto taškų, kurias vėliau publikuoja viso pasaulio spauda.

Pasak siro, toks laisvai samdomas darbas, net jei medžiaga atitenka vienai didžiausių naujienų agentūrų pasaulyje, neužtikrina saugumo. Baraa neturi darbo sutarties, o jei fotografuodamas pakliūtų į agresorių rankas – agentūra nebūtų įsipareigojusi derėtis dėl jo išlaisvinimo, mirties atveju – nekompensuotų jo šeimai finansiškai. „Jie mums nesuteikia jokių socialinių garantijų, nerūpi mūsų gyvybė darbo metu. O juk visi suprantame, kad kiekviena diena dirbant tokį darbą yra rizikinga. Naujienų agentūrų vadovybėms svarbios tik mano nufotografuotos nuotraukos“, – teigia B. Al Halaby.

Paklaustas, ar verta rizikuoti gyvybe ir dirbti žurnalisto darbą, kai kasdien gresia mirtis, žurnalistas atsakė, kad tai buvo sąmoningas jo pasirinkimas. „Rizikuoju savo gyvybe tik tam, kad informuočiau pasaulį apie mūsų situaciją. Vien tam, kad kiti žinotų tiesą. Be to, pabaigęs darbą, matau naudingą rezultatą – visi suinteresuoti ir patenkinti“, – sako jis.

Fotografo darbas karo metu yra ypač sudėtingas: tenka susidurti su priekabiavimu, vagystėmis gresia mirtis. „Turi nuolat suktis. Daug žurnalistų buvo smarkiai sužeisti ar žuvo vien dėl to, kad dirbo savo darbą“, – pasakoja siras, atsimindamas, kad prarado ne vieną savo kolegą.

Namai, tapę supervalstybių kovos lauku

Jau šeštus metus metus besitęsiančio konflikto Sirijoje virveles tampo supervalstybės: Jungtinės Valstijos ir Rusija, Iranas, kitos galingos arabų šalys, remiančios skirtingas barikadų puses. Užsitęsęs konfliktas milijonus Sirijos žmonių išvijo iš namų, dalis jų leidosi ieškoti geresnio gyvenimo Europoje. Paties Baraa 21-erių brolis gavo  prieglobstį Švedijoje. „Nuo to laiko jo dar ir nemačiau“, – prasitaria jis.

„Sirija tapo pelke, kurioje murkdosi supervalstybės, demonstruodamos savo jėgą“, – aštriai konstatuoja vietinis žurnalistas.

Pasak jo, Rusijos intervencija pakeitė Sirijos konflikto eigą: „Rusai atnešė siaubą Sirijos žmonėms, bombardavo viską, kas papuolė. Tai ir buvo vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl mūsiškiai bėgo iš namų – jie buvo didžiausias agresorius“, – teigė B. Al Halaby, pridūręs, kad po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo vidury liepė Rusijos armijai atsitraukti, pajuto palengvėjimą – dabar žmonės gali jaustis kiek saugiau.

Laisvai samdomas darbas, net jei medžiaga atitenka vienai didžiausių naujienų agentūrų pasaulyje, neužtikrina saugumo. Baraa neturi darbo sutarties, o jei fotografuodamas pakliūtų į agresorių rankas – agentūra nebūtų įsipareigojusi derėtis dėl jo išlaisvinimo, mirties atveju – nekompensuotų jo šeimai finansiškai.

Darbas pripažintas pasauliniu mastu

Už unikalius kadrus tiesiai iš karštųjų taškų fotografas Baraa buvo pripažintas tarptautiniu mastu – gavo FIPCOM (Fujairaho Tarptautinės fotožurnalistikos konkurso) apdovanojimą, kuris jam įteiktas Paryžiuje. Konkurso svetainėje skelbiama, kad apdovanojimo tikslas – parodyti, jog fotožurnalistika nėra tik profesija ar prekyba, bet ir kritiškas žvilgsnis į supantį kultūrinį bei politinį pasaulį.

B. Al Halaby sako, kad atsiėmęs apdovanojimą neketino pasilikti Europoje. „Negalėjau pasilikti, reikėjo skubėti namo, kur laukia savi“, – nors ir atgal į kovos lauką, bet noriai, siekė grįžti siras.

Laureatas teigia, kad pripažinimo pasauliniu lygmeniu nesureikšmina: „Man iš tikrųjų tas apdovanojimas yra visai nesvarbus, man svarbiau savo darbais parodyti pasauliui, kas iš tikrųjų vyksta Sirijoje.“

Kartu su Baraa Al Halaby darbais, kiti šio 2015-ųjų konkurso laureatai užfiksavo tokius įvykius kaip Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje ar ukrainiečių kovas su separatistais Maidano aikštėje. Kiekvienas prizininkas iš konkurso organizatorių gavo po 3000 eurų piniginį prizą.