17 rugpjūčio 2018 | Paulina Davidonytė
https://www.media4change.co/lt/psichikos-negalia-ir-darbas-misija-imanoma/?page&name=psichikos-negalia-ir-darbas-misija-imanoma
Psichikos negalia ir darbas- misija įmanoma?

Statistiniai duomenys rodo, kad beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi kokią nors negalią, tačiau tik penktadalis neįgaliųjų dirba, likę 78 procentai – priklausomi nuo pašalpų. Kodėl taip yra? Ar negalia iš tiesų yra nesuderinama su darbu, ar mes tiesiog nesugebame sudaryti sąlygų dirbti ribotą darbingumą turintiems žmonėms? Įvairiausi tyrimai rodo, kad didžiausią stigmą mūsų visuomenėje patiria psichikos sveikatos sunkumus patiriantys žmonės, todėl jų vengiama darbo rinkoje, nors būtent darbinė veikla jiems padėtų stiprėti.

Psichikos negalia ir darbas- misija įmanoma?

Statistiniai duomenys rodo, kad beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi kokią nors negalią, tačiau tik penktadalis neįgaliųjų dirba, likę 78 procentai – priklausomi nuo pašalpų. Kodėl taip yra? Ar negalia iš tiesų yra nesuderinama su darbu, ar mes tiesiog nesugebame sudaryti sąlygų dirbti ribotą darbingumą turintiems žmonėms? Įvairiausi tyrimai rodo, kad didžiausią stigmą mūsų visuomenėje patiria psichikos sveikatos sunkumus patiriantys žmonės, todėl jų vengiama darbo rinkoje, nors būtent darbinė veikla jiems padėtų stiprėti.

Negalia nubraukia darbo patirtį

Prieš penkerius metus Raimundui [vardas pakeistas – aut. past.] diagnozuota psichikos negalia, jis iki šiol nerado darbo. Raimundo darbo stažas – 26 metai įvairiose gamyklose, tačiau ši patirtis darbdaviams mažiau svarbi už ligą. Vyrui siūlomos parofesijos neatitinka jo sveikatos būklei reikalingų sąlygų arba vos išgirdę apei sveikatą, darbdaviai išnyksta. Nors Raimundas motyvuotas dirbti, dabar jam tenka išgyventi iš 115 eurų pašalpos.

,,Aš esu suinteresuotas ir motyvuotas surasti darbą, nors iki pensijos man liko maždaug 5 metai. Aš jaučiu, kad iki tol aš turiu dirbti. Žmogus turi jausti, kad jis yra naudingas visuomenei’’ – pasakojo Raimundas. Kiekvieną kartą atėjęs į darbo biržą vyras gauna kelis darbo pasiūlymus, bet kai pradeda skambinti darbo biržos duotais darbdavių kontaktais arba siunčia savo anketą, jam labai konkrečiai atsako, kad jis nepageidaujamas arba jam bus paskambinta vėliau, tačiau skambučio jis nesulaukia.

Pašnekovas užsiregistravęs ne tik darbo biržoje – darbo ieško per įvairias agentūras, internete ir lankosi nevyriausybinėje organizacijoje ,,Sopa”, padedančioje žmonėms su negalia įsidarbinti bei atkurti darbui reikalingus įgūdžius.

Jei neklausia, geriau nesakyti

Kita pašnekovė, dvejus metus medicinos įstaigoje dirbanti vaikų gydytoja Lina apie savo psichikos ligą sužinojo dar studijuodama mediciną. Darbindamasi ji nepranešė apie ligą.

,,Aš to neprivalau sakyti. Jei dokumentuose tai fiksuotų, aš dirbti negalėčiau, bet jei tai sakau žodžiu, tai negali pakenkti. Jei manęs klaustų – pasakyčiau, bet jei manęs neverčia tai aš to neafišuoju”, – apie įsidarbinimą pasakoja Lina.

Lina apie savo ligą kalba ne tik iniciatyvoje ,,Gyvojoje Bibliotekoje”, bet ir įvairiuose socialiniuose projektuose.

,,Liga manęs nepakeitė, koks buvau žmogus toks ir likau. Aš noriu, kad visuomenė suprastų, kad kai turi psichikos ligą nesi kitoks”, – sako ji.

Darbdaviai bijo įdarbinti

Organizacijos ,,Sopa” vadovė Jurgita Kuprytė pasakoja, jog daugelis darbdavių nenori priimti į darbą psichikos negalią turinčių žmonių dėl dviejų priežasčių. Pirma – tai negatyvus požiūris ir stereotipiniai įsitikinimai, kad psichikos negalią turintys asmenys yra agresyvūs ir neprognozuojami.

Antroji priežastis – dėl vaistų poveikio ar ilgai trukusio nedarbo psichikos sunkumų turintys žmonės gali būti lėtesni, jiems netinka naktinis darbas, nerekomenduojama dirbti ilgų pamainų. Darbdaviai dažnai baiminasi sveikatos būklės pablogėjimo, dėl kurių galėtų turėti teisinių nesklandumų.

,,Darbo rinkos reikalavimai tik didėja, paprastiems darbuotojams tampa sunku. Tie reikalavimai vis aukštesni, o žmonės, su kuriais mes dirbame, dažnai tų reikalavimų tiesiog negali išpildyti.” – pasakoja Jurgita Kuprytė.

Jurgita Kuprytė pastebi, kad labai trūksta paslaugų ir paramos darbo vietoje, žmonėms reikia psichologinės ir emocinės paramos, nes jie sunkiau išgyvena stresą, kyla daug klausimų.

Darbo biržos pagalba – formali?

Kamilei [vardas pakeistas – aut. past.] buvo nustatytas psichikos sutrikimas, kai jai buvo vos 22 – eji. Darbindamasi ji nepabijojo pasakyti apie savo negalią ir jau metus sėkmingai dirba kepyklėlėje – čia ji pagaliau jaučiasi savo vietoje. ,,Sopos” užsiėmimuose sužinojusi apie stipendiją studentams su negalia moteris pradėjo ir studijuoti.

,,Kai buvau stacionare man reikėjo nueiti į darbo biržą – jie man pasiūlė pjauti žolę (su trimeriu).Tada pakėliau skandalą, nes jie neieškojo darbo, kuris atitiktų mano sveikatos reikalavimus.” – apie savo patirtį darbo biržoje pasakojo Kamilė.

Po gydymo – žemesnės pareigos arba bedarbystė

Psichosocialinės reabilitacijos centro VšĮ ,,Rastis” slaugytoja ir padalinio vadovė Rasa Verseckaitė pasakoja, kad dažniausiai informacija apie ligą sužinoma pažvelgus į nedarbingumo pažymėjimą – dirbančiam žmogui yra išrašomas elektroninis bilietėlis, kuriame įrašoma diagnozė. Besidomintis darbdavys gali pasižiūrėti, ką pažymėjime įrašytas kodas reiškia.

,,Pacientai yra pasakoję, kad įrašas iš psichiatrinės ligoninės smarkiai veikia įsidarbinimo galimybes, ypač jeigu ta informacija yra viešai prieinama. Žmonėms, kurie grįžta po pirmo, antro ar trečio ligos epizodo ir sunkiai pajėgia susitvarkyti su esamu darbu, paprastai pasiūlomos žemesnės pareigos arba jie būna atleidžiami. Tokie žmonės dažniausiai nueina dirbti nekvalifikuoto darbo, pavyzdžiui valytojais. Tai iš tiesų didelė problema, dirbančio žmogaus ligos paūmėjimas ar užsitęsimas dažniausiai lemia darbo netekimą” – teigia R. Verseckaitė.

Darbas padeda sveikti

Profesorius ir laikinai direktoriaus pareigas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje einantis Arūnas Germanavičius teigia, kad darbas psichikos sunkumų turintiems žmonėms reikalingas ne tik dėl finansų, bet ir dėl sveikatos būklės.

,,Darbas žmonėms yra labai svarbus, kad užsitikrintų pragyvenimo šaltinį, jaustų savo vertę ir galėtų būti tarp žmonių, socializuotis, išvystyti savo bendravimo įgūdžius. Jiems trūksta emocinio palaikymo, svarbu būti kitame vaidmenyje, ne vien paciento – deja, sunkiai sergantys žmonės dažnai priskiria sau tik paciento vaidmenį. Sutrikimų
turintis žmogus išplėsti vaidmenų spektrą gali darbo aplinkoje, jis gali būti produktyvus visuomenės narys, bet tam reikia daug pagalbos.” – teigia Arūnas Germanavičius.

Profesorius įsitikinęs, kad žiniasklaida turi didelį poveikį žmonių psichinei sveikatai, negatyvių žinių kartojimas veikia žmonių nuotaiką, emocijas.

,, Labai svarbu, kad valstybėje būtų tinkama švietimo sistema, būtų pašalinti dirbtiniai barjerai, mažinama diskriminacija, apribojimų dirbti tam tikrus darbus turėtų būti kuo mažiau. Labai svarbios yra visame pasaulyje vykstančios stigmatizacijos kampanijos, kuriose dalyvauja žymūs žmonės. Būtų naudinga, jeigu Lietuvoje žinomi žmonės kalbėtų apie savo psichikos sveikatos problemas, papasakotų, kas jiems padėjo, kokios jų sėkmės istorijos.” – teigia profesorius.

„Sopos” vadovė Jurgita Kuprytė iš savo patirties taip pat mato, kad sėkmingai įsidarbinę žmonės pasikeičia ne tik išvaizda, žvilgsniu, veido išraiška, bet keičiasi ir jų mąstymas, savivertė išauga. Ekspertės įsitikinimu, būtina plėsti paslaugas žmonėms su negalia darbo rinkoje, tokiu būdu laimi ir pats žmogus, ir valstybės investicija atsiperka su kaupu.

Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2017/2018 m. dalis, įgyvendinant Nacionalinio socialinės integracijos instituto projektą „Medijų raštingumas ir kritinis mąstymas darbe su jaunimu“. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“.
Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.