Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys apie LGBT bendruomenės vaizdavimą, tautinių ir etninių grupų, iš kurių išskiriame žydus, lenkus, rusus ir romus, psichikos sveikatos sutrikimus turinčius asmenis. Taip pat svarbu paminėti ir analizuoti, kaip kitos tautos yra vaizduojamos Lietuvos žiniasklaidos priemonėse (ukrainiečiai, čečėnai, karaimai, imigrantai). Iš viso analizuota daugiau nei 300 tekstų.

Nekalbinama visuomenės dalis

Atliekant žiniasklaidos stebėseną vienas kriterijų, pagal kuriuos yra vertinami žurnalistiniai darbai – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Tai yra, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar ne (tik minimas, apie jį kalbama/rašoma). Šis faktorius yra svarbus dėl to, kad parodo, kaip visuomenei pateikiama grupė – kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Lapkričio mėnesį analizuotuose tekstuose kalbinta net 27 proc. tekstų. Tai yra dvigubai ar trigubai daugiau nei praėjusiais mėnesiais. Pažeidžiamos grupės įgalinimo kalbėti žiniasklaidoje svarbą pastebi ne vienas žiniasklaidos tyrinėtojas, nes jei grupė lieka „nebyli“, nėra atskleidžiamas jos požiūris, nesuteikiama nuomonių ir pusių įvairovė publikacijoje.

Konteksto svarba

Daugiausia aptariamame laikotarpyje suskaičiuota žurnalistinių darbų neutraliame kontekste – trys ketvirtadaliai visų darbų. Neutraliu kontekstu apibrėžiame žurnalistinius darbus, kuriuose socialinės atskirties grupė pasirodo, kai yra išlaikoma nuomonių pusiausvyra, tekstas nėra akivaizdžiai negiamas (pavyzdžiui, kriminalas) arba aiškiai teigiamas (pavyzdžiui, šventės reportažas). Kaip vieną neutralaus konteksto pavyzdžių galima pateikti žurnalo „Gairės“ tekstą „Vilniaus klausimas“. Šiuo tekstu skaitytojai supažindinami su Vilniaus istorija ir joje gyvenusiomis ir vis dar gyvenančiomis tautomis: „Tiesa, jau viduramžiais mieste kitataučių, svetimšalių nuolatos gausėjo: pradžioje rusų, po to žydų, vokiečių, lenkų, totorių ir kitų.“

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie gerus įvykius – šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Šį mėnesį galima būtų pavadinti teigiamu informacijos srautu Latvijos užsienio reikalų ministro prisipažinimą esant homoseksualiu. Visos žinutės, straipsniai atsiradę šio įvykio pasekoje suteikia diskursui apie LGBT teigiamą prasmę. Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimir Simonko apie diskurso pokytį: „Prie to (gerojo pokyčio – aut. past.) smarkiai prisidėti galėtų žymūs Lietuvos žmonės atskleisdami savo orientaciją. Jie yra įdomūs žurnalistams, žmonėms ir būtų puikus pavyzdys, tačiau yra patogiau to nedaryti. Tai padarytų įtaką realiems pokyčiams mūsų visuomenėje, tačiau tai negali įvykti be mūsų LGBT bendruomenės solidarumo. Paradų metu (ar kitų įvykių – aut. past.) atsirado labai daug analitinių straipsnių LGBT tema Lietuvoje, jokiu kitu laikotarpiu tiek publikacijų neatsirado. Matome, kad visuomenė šviečiama, jau vien dėl to verta organizuoti „Baltic Pride“. Žiniasklaida negali atsispirti pagundai apie tai rašyti, ji solidarizuojasi ir sukuria didžiulį informacijos srautą LGBT kontekste bei diskurse“, – kalbėjo V. Simonko.

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Pavyzdžiui, sekunde.lt publikavo tekstą pavadinimu „Teisme – valstybė ir Bažnyčia“, kuriame rašoma, kad „Dainių Č. žeidžia, kad buvo renkama medžiaga ir apie jo psichinę būklę. Anot jo, „tuo buvo skleidžiamos abejonės, kad aš galiu būti psichiškai nesveikas.“. Arba 15min.lt žinutė „Parama čigoniškai: šiaulietei – kruopos ir makaronai, aferistei – viso gyvenimo santaupos“, kuriame teigiama, kad „Šiauliuose gyvenanti 84 metų moteris, patikėjusi socialine darbuotoja prisistačiusia romų tautybės moterimi, lapkričio 20 d. prarado 13 900 litų“.

Retorika, kuri naudojama, vaizduojant visuomenės grupes

Lapkričio mėnesį daugiausia tekstų apie LGBT bendruomenę buvo apie Rusijoje paminklo, skirto S. Jobs’ui, pašalinimą, nes naujasis kompanijos „Apple“ vadovas paskelbė, kad yra homoseksualus. Taip pat didelę publikacijų dalį sudaro tekstai, kuriuose pranešama apie Latvijos užsienio reikalų ministro pareiškimą dėl savo seksualinės orientacijos. Nemažai tekstų žinomus žmones ir jų gyvenimą, kur LGBT dažnai tik minima bei tekstai apie įvairius kultūrinius renginius. Keletas tekstų apie C. Wurst veiklą ginant seksualinių mažumų teises; apie LGL teismui pateiktą skundą dėl reklaminio vaizdo klipo transliavimo uždraudimo. Taip pat apie pasakų knygos, kurioje rašoma apie tos pačios lyties asmenų meilę, autorės skundą dėl knygos platinimo uždraudimo. Pasirodė du tekstai apie kandidatės į lygių galimybių kontrolierės pritarimą tos pačios lyties asmenų santuokai.

Analizuojant psichikos sveikatos sritį ir tendencijas žiniasklaidoje, pastebėta, kad dalis tekstų pasirodo sveikatos kontekste, kur pristatomi tam tikri sutrikimai, simptomai, kriminaliniame kontekste dažniausiai minimas terminas „nepakaltinimas“. Pavyzdžiui balsas.lt tekste „Gaisras siaubo landyne vadinamame bute“ rašo, kad „Oficialiai nepatvirtinta ir informacija, kad esą B. Galvanauskas buvo pripažintas nepakaltinamu“. Arba to pačio naujienų portalo tekstas „Ir maža dozė gali paversti budeliu“, kuriame teigiama, kad „Tokį brutalų nusikaltimą galėjo įvykdyti tik sužvėrėję arba psichiškai nesveiki budeliai. Bet specialistai nustatė, kad abu vyrai jokia rimta psichikos liga neserga, tad savo veiksmus jiedu galėjo ne tik suvokti, bet ir valdyti“.

Žiniasklaidoje žydų grupės vaizdavimo tendencija išlieka tokia pati ir nekintanti – jie minimi neigiamame istoriniame kontekste, viktimizuojami, jų gailima arba jie kaltinami. Šį mėnesį pasirodė istoriniai tekstai apie žydų bendruomenės gyvenimą Lietuvos miestuose, apie žydų kultūrinę veiklą, apie ritualinio gyvūnų skerdimo įteisinimą Lietuvoje, apie Amerikos žydų labdaros organizacijos veiką.

Pateikiame Etninių tyrimų instituto analizę, kokiame kontekste ir su kokia problematika siejamos Lietuvos žiniasklaidoje etninės grupės.