Strategija, kuomet populistiniai ir ekstremistiniai judėjimai manipuliuoja visuomenės baimėmis bei kursto neapykantą tam tikroms jos grupėms, yra klasikinė ir dažnai šiems judėjimų nariams pelno sėkmę rinkimuose.

Kaip atpažinti neapykantos kurstymo apraiškas ir į jas tinkamai reaguoti? Kas apibrėžia neapykantos kurstymą? Tai klausimai, kurie artėjant rinkimams ypač aktualūs, kadangi būtent žiniasklaida tampa pagrindine politikų tribūna neapykantos ideologijai skleisti. Tačiau žiniasklaida gali tapti ir veiksminga priemone, siekiant užkirsti kelią neapykantos kurstymui.

Keturias dienas dalyvių darbą kuravo lektoriai iš Lietuvos bei Didžiosios Britanijos: “Words of Color Productions” direktorė Joy Francis, BBC žurnalistų mokymų vadovas Nick Nugent. Jiems talkino Natalija Bitiukova iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto bei socialinių mokslų daktarė Rūta Ruolytė – Verschoore.  Lektoriai neapykantos kurstymo reiškinį vertino ir analizavo iš skirtingų perspektyvų – žurnalistinės, sociologinės ir teisinės. Ekspertų pranešimus lydėjo praktinės užduotys, kuriose dalyviai pritaikydami savo patirtį bei naujai įgytas žinias, ieškojo efektyviausių problemos sprendimo būdų bei išbandė save sudėtingose situacijose, kadangi susidūrus su neapykantos kurstymu bei stereotipais lengvų sprendimų nebūna.

Daugiausia diskusijų sukėlė vieno iš žurnalistinės veiklos principų – objektyvumo – taikymas praktinėje veikloje. Ar įmanoma žurnalistui nepaisant savo asmeninių įsitikinimų, skaitytojams pateikti įvairiapusę, išankstinių nuostatų nepaveiktą informaciją? Kaip objektyvumą suderinti su atsakomybe ir išvengti neapykantos kalbos? Keldami šiuos klausimus žurnalistai dalinosi savo šalių praktika, konkrečiais atvejais iliustruodami savo pasakojimus apie žiniasklaidos vaidmenį skleidžiant neapykantą.

Geriau suprasti kokias pasekmes socialiai jautresnėms grupėms gali turėti žiniasklaidoje ir viešajame diskurse skleidžiami stereotipai mokymų dalyviams padėjo pažintis su „Gyvosios bibliotekos“ dalyviais. Tikros socialinių grupių, kurios dažnai susiduria su išankstinėmis nuostatomis ir prietarais, atstovų istorijos, atskleidė naujų faktų apie stereotipų poveikį bei įkvėpė išsamesniems žurnalistiniams tyrimams. Būtent žurnalistiniai tyrimai ir yra judėjimo Media4Change pagrindinė priemonė, siekiant į žiniasklaidos darbotvarkę įtraukti  žmogaus teisių, įvairovės bei lygybės temas.

„Mes negalime būti visiškai objektyvūs, nes visi turime savų prietarų ir savaip vertiname įvairius reiškinius, tačiau manau, jog per šias kelias dienas mokymuose žurnalistai suprato, kaip svarbu išlaikyti balansą tarp to, kaip mes mąstome ir ką mes rašome“, – mokymų sėkme džiaugėsi Joy Francis.

Sprendžiant iš dalyvių atsiliepimų bei mokymų įvertinimo, žurnalistai į savo šalis grįžo  jausdamiesi patobulėję, pasisėmę įkvėpimo ir apsvarstę žurnalisto vaidmenį visuomenėje. Dalyviai teigė, suradę naujų kolegų, naujų temų savo straipsniams bei drąsos į tyrimų temas pažvelgti nauju kampu.