Sausio 17-20 dienomomis Lietuvoje vyko paskutinis projekto „Žmogaus teisių adresas – žurnalistika” partnerių susitikimas. Tarptautinis projektas, geriau žinomas Media4change vardu tęsėsi du metus ir jungė partnerius iš Lietuvos, Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos bei Didžiosios Britanijos. Susitikimą vainikavusi rezultatų sklaidos konferencija sulaukė milžiniško dėmėsio ir paskatino teigiamus pokyčius. „Iš karto po pažeidžiamų grupių vaizdavimo žiniasklaidoje tyrimo pristatymo, žurnalistai keitė savo įprastą naratyvą ir atsižvelgė į konferencijos metu išsakytas rekomendacijas. Tokios reakcijos duoda vilčių pažeidžiamų grupių vaizdavimo gerėjimui”, – sakė projekto vadovė, Nacionalinio socialinės integracijos isntituto direktorė Neringa Jurčiukonytė.
Tarptautinį projektą užbaigė partnerių susitikimas Lietuvoje
Sausio 17-20 dienomomis Lietuvoje vyko paskutinis projekto „Žmogaus teisių adresas – žurnalistika” partnerių susitikimas. Tarptautinis projektas, geriau žinomas Media4change vardu tęsėsi du metus ir jungė partnerius iš Lietuvos, Bulgarijos, Italijos, Ispanijos, Latvijos bei Didžiosios Britanijos. Susitikimą vainikavusi rezultatų sklaidos konferencija sulaukė milžiniško dėmėsio ir paskatino teigiamus pokyčius. „Iš karto po pažeidžiamų grupių vaizdavimo žiniasklaidoje tyrimo pristatymo, žurnalistai keitė savo įprastą naratyvą ir atsižvelgė į konferencijos metu išsakytas rekomendacijas. Tokios reakcijos duoda vilčių pažeidžiamų grupių vaizdavimo gerėjimui”, – sakė projekto vadovė, Nacionalinio socialinės integracijos isntituto direktorė Neringa Jurčiukonytė.
„Nuo Rugsėjo 11 iki Charlie Hebdo: kokią galią turi žiniasklaidoje kuriami stereotipai?” – tokio pavadinimo projekto baigiamoji konferencija jos dalyvius kvietė diskutuoti apie didžiausią diskriminaciją žiniasklaidoje patiriančias grupes, jų vaizdavimo ypatumus bei žiniasklaidos klaidas, toliau gilinančias socialinės integracijos problemas. Spaudos konferencijos metu veikloje surinkta informacija su žurnalistais dalinosi Neringa Jurčiukonytė, Nacionalinio Socialinės integracijos instituto direktorė, Giulia Dessi, atstovaujanti Media Diversity Institute (MDI) Didžiojoje Britanijoje, Ralph du Long bei romų integracijos namų direktorė Božena Karvelienė.
Renginyje pristatyti Lietuvos žiniasklaidos monitoringo rezultatai rodo, jog musulmonai bei romų tautybės žmonės yra vaizduojami neigiamame arba kriminaliniame kontekste, o grupių atstovai straipsniuose dažniausiai lieka nepakalbinti. „Po Charlie Hebdo žiniasklaida pradėjo daugiau rašyti apie musulmonus, tačiau įvykiams nurimus, musulmonai ir vėl bus užmirsti. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad etninių ir relinigių mažumų nuomonė būtų vienodai atspindėta žiniasklaidoje ne tik tada, kada situacija pablogėja.” – teigia United bei Europos- Rusijos forumo atstovas Ralph du Long.
Apibendrinat Lietuvos žiniasklaidos monitoringą nuo 2013 metų birželio 1-ios iki 2014 metų liepos 31-ios galima teigti, kad romų įvaizdis išliko toks pat – t.y. neigiamas, kriminaliniame lygmenyje. Jie nebylūs, nepakalbinami. Taip pat buvo dažnai vartojamas terminas „čigonai“. Tai rodo arba žurnalistų nežinojimą, kad tokio termino vartojimas yra nepriimtinas, arba ši grupė vis dar yra neišsivadavusi iš archetipo ir toliau jos nariai įvardijami kaip „čigonai“.
Musulmonų įvaizdis varijuoja ir priklauso nuo įvykių, t.y. jeigu musulmonai diskriminuojami – žiniasklaida juos „palaiko“, tačiau jeigu atsitinka koks nors įvykis (pavyzdžiui, teroristinis), žiniasklaidoje padaugėja sąvokų painiojimo ir publikacijų ar reportažų, kuriuose musulmonai pateikiami gana vienpusiškai, t.y. daugiau iš neigiamos perspektyvos. „Tuomet musulmonai turi vieną veidą – teroristo veidą”, – teigė Neringa Jurčiukonytė.
Konferencijoje vieno iš projekto partnerių, MDI atstovė G.Dessi pristate 5 dažnaiusias žurnalistų klaidas nuviečiant Charlie Hebdo įvykius. Pirmąja klaida ji įvardino pernelyg grafiškų vaizdų naudojimą. Charlie Chebdo įvykių kontekste buvo naudoti vaizdai, kuriuose nušaunamas policininkas. Perkeliant tokius vaizdus į viešają erdvę reikėtų atsižvelgti ir į jo bi jo šeimos teises, dalinantis mirties akimirkomis. Antrąja klaida galima įvardinti pilno kontaksto nesuteikimą bei atribojimą pačių musulmonų nuo naujienų, tiesiogiai susijusių su jais. Dar viena klaida kyla ir iš satyros, kaip žinių formos, interpretacijos. Pati žiniasklaida turėtų atsisakyti negatyvių bei generalizuojančių stereotipų skleidimo. MDI ekspertės Giulia Dessi teigimu, pranešant apie Charlie Hebdo įvykius viena didžiausių klaidų buvo musulmonų atžvilgiu vykdyta itin neigiama ir gąsdinanti retorika, bauginanti, jog terorizmo pavojus dabar yra iškilęs visai europai. „Dažnai žiniasklaida skleidžia mąstymą, jog visi musulmonai yra vienodi, nes tiki į vieną dievą. Iš tiesų yra daug kultūrinių bei religinių skirtumų, į kuriuos žiniasklaida neatkreipia dėmesio” – teigia G.Dessi.
Geriausią įvaizdį Lietuvos žiniasklaidoje turi žydai, kurie gana aktyviai dalyvauja medijose, tai lemia, kad apie juos pateikiamos informacijos būna daugiausiai, o siunčiama žinutė auditorijai pozityvi.
Projekto „Žmogaus teisių adresas – žurnalistika” metu partneriai įgyvendino mokymus žurnalistams, pažeidžiamų grupių švietimui, skatino redaktorių iš visos Europos diskusijas ir davė vilčių dar glaudesniam įvairių bendradarbiavimui siekiant aukščiausių standartų žurnalistikoje, o projekto geroji patirtis buvo kruopščiai fiksuojama ir sisteminama metodikose. Jos netrukus pasieks savo tikslines grupes ir tikimasi, prisidės prie projektų rezultatų tvaresnės sklaidos.
Projektas sėkmingai įgyvendintas padedant gausiam būriui partnerių – Media Diversity Institute, TDM 2000 International, Centre for Economic Development, International Development Alliance, International Initiatives for Cooperation, Civic Association for Communication and Education Sophia bei Arci Catania. „Reiškiame didžiulę padėka gausiam partnerių būriui, kurie, kaip rodo projekto efektyvumo tyrimai, dirbdami kartu prisidėjo prie teigiamų pokyčių ne tik savo šalyse, bet ir partnerių šalyse”, – teigė N. Jučiukonytė.
Na, o iš projekto išaugęs Media4change judėjimas pažada nenurimti ir toliau žurnalistus palaikyti nelengvoje misijoje. Nors projektas finišuos jau sausio pabaigoje žurnalistai, visuomenės pažeidžiagų grupių atstovai ir žiniasklaidos ir žmogaus teisių ekspertai ir toliau kviečiami registruotis į Media4change bendruomenę, kur jų ir toliau lauks iššūkiai.
