Įsigijo butą atidėdama 800 eurų kas mėnesį

Klaipėdoje gimusi ir augusi Agnė Kovalenkaitė 31-uosius gyvenimo metus pradeda nuosavame būste Klaipėdoje. Prieš tai ji gyveno kartu su tėvais, mat išsikelti nebuvo didelio poreikio, o ir susirasti būsto nuomai iš kelis šimtus eurų siekusios algos nebuvo taip paprasta. 

Ekonomika augo, o kartu augo ir Agnės atlyginimas bei noras turėti savą būstą – susitarusi su tėvais, kad norėdama greičiau susitaupyti pradiniam įnašui, ji neprisidės prie mokesčių už paslaugas ir maistą, reikiamą sumą surinko per mažiau nei dvejus metus. Vis dėlto tam prireikė tikrai nemažai disciplinos.

Būsto kainos kaip didmiestyje, bet atlyginimas provincijos

Klaipėdos jaunimo organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ administratore besidarbuojanti Eglė Šerulytė pasakoja, kad Klaipėdoje pirmojo darbo pradėjo ieškotis prieš dvejus metus. Iš Plungės atvažiavusi ir po studijų čia pasilikusi mergina dairėsi administratorės, projektų vadovo asistentės ir panašių darbo pozicijų, bet siūlomi atlygiai lyginant su būsto ir pragyvenimo kainomis, atrodė itin maži.

Nuomos kaina gali siekti atlyginimo dydį

Laurynas teigia, kad su šiuo metu sukilusiomis palūkanomis įpirkti butą Klaipėdoje yra itin sudėtinga.

„Ekonomistai sako, kad kitais metais bus geriau – to ir laukiame. Klaipėdoje normalus dviejų kambarių butas bent netoli centro kainuoja mažiausiai apie 100 tūkstančių – įpirkti jaunam žmogui yra neįmanoma. Jeigu savivaldybės darbuotojai neįperka, negauna paskolų, tai ką kalbėti apie tą jauną žmogų“,– sako jis.

Dalijasi būstu su kitais 

Jaunimo organizacijų atstovai Eglė ir Laurynas pastebi, kad didelis kainų šuolis įvyko tuomet, kai į Lietuvą pradėjo masiškai važiuoti ukrainiečiai, o rudenį kainos, kaip ir kasmet, sukilo ir dėl studijuoti atvažiuojančių studentų. Pastarieji, anot jų, ne visada gauna galimybę apsigyventi bendrabutyje, nes trūksta vietų. 

Eglė mini, kad vis dažniau pasitaiko konkurencija ne tik tarp savininkų, bet ir tarp norinčiųjų išsinuomoti. „Ateina, tarkim, septyni pavieniai žmonės apžiūrėti 500 eurų kainuojantį butą – jeigu butas geresnis, norintys jame gyventi pradeda siūlyti didesnę kainą, kad tik juos priimtų. Manau, tai taip pat prisidėjo prie kainų burbulo.“

Vis dažniau keliasi į rajoną

Apibūdindama tipinį būsto pirkėją Klaipėdoje NT srityje dirbanti R. Užandytė sako, kad šeimos su vaikais mieliau renkasi namą su žemės sklypu, kad vaikai augdami turėtų kiemą, o jaunos poros ir pavieniai žmonės labiau linkę gyventi mieste bute. Ji teigia, kad per karantiną išpopuliarėjęs nuotolinis darbas taip pat turėjo įtakos būsto pirkimui Klaipėdoje – jeigu bent vienas iš šeimos narių gali dirbti nuotoliu, į uostamiestį žmonės kraustosi net iš didesnių miestų –  Vilniaus ar Kauno, mat atstumas nuo Klaipėdos rajono iki miesto centro nėra didelis, o ir spūsčių daug mažiau. Pačius pirkėjus ji linkusi skirstyti ir pagal amžių.

Norint sukaupti būstui, tenka apriboti socialinį gyvenimą

Iš Makedonijos į Klaipėda atvykusi 28-erių Sara kartu su vyru darbo vietą mieste susikūrė patys – baigusi verslo administravimo ir vadybos sritis mergina čia įkūrė socialinį verslą ir Klaipėdą vadina savo namais. Pasisekimų virtinė leido Sarai gana greitai įsitvirtinti svečioje šalyje, būstus nuomojosi pas pažįstamus, o nuomą dalindavosi ir su į Lietuvą gyventi persikelusia seserimi. Vis dėlto pripažįsta –  jeigu tėvai nebūtų padėję susimokėti už būstą, studijuodama ir dirbdama nepilnu etatu turėto būsto sau nebūtų galėjusi leisti.

Nors Sara vis dar kartu su vyru gyvena nuomojamame bute, jau rimtai pasvarsto ir apie nuosavus namus.

Pasirinko mažesnį miestą

Iš Plungės kilusi Eglė apie gyvenimo kūrimą gimtame mieste negalvojo – kaip pati sako, norėjo pakeisti aplinką, pažinti vietas ir žmones, turėti daugiau karjeros galimybių. Visgi net tarp savo pažįstamų atranda nemažai tokių, kurie mokslus baigę didesniuose miestuose grįžo į Plungę, sukūrė šeimas, rado darbus ir nesiruošia artimiausiu metu ieškoti laimės didmiesčiuose. 

Kūrybinių industrijų specialybę Klaipėdoje baigusi 26-erių Viktorija šiuo metu dirba administratore viename pajūrio viešbučių, bet gyvena Kretingsodyje, nedideliame kaimelyje šalia Kretingos. Paklausus apie tai, kodėl pasirinko gyventi čia, o ne didesniame mieste, atsakymas nenustebina – dėl finansinės padėties. Noro nuomotis ar turėti savą būstą Klaipėdoje ar Palangoje tikrai yra, visgi čia – šeima. Gyvenimas kartu su tėvais sumažina pragyvenimo kaštus.

Į gimtąjį miestą grįžo ir Ginta Viličkė. Ji kartu su šeima prieš trejus metus persikėlė iš Klaipėdos į Joniškį. Esminė priežastis, kodėl jauna šeima nusprendė persikelti, buvo pirmas savas būstas.

NT ekspertas: didmiesčiuose įsigyti būstą sunku

Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Raimondas Reginis tvirtina, kad nepriklausomai nuo ekonominės šalies situacijos ar pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje, prasčiausios galimybės įsigyti ar išsinuomoti būstą brangiausiame šalies didmiestyje išlieka žmonėms, kurių pajamų lygis yra žemiausias.

Visą tekstą skaitykite BENDRA.LT

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.