Visi tyrimai

14 balandžio 2016

Žurnalistinis tyrimas: kodėl ES parama nepasiekia žmonių su psichikos ir proto negalia

Kuriame administravimo lygmenyje paskęsta Lietuvos įsipareigojimai institucinę žmonių su negalia globą keisti bendruomenine?

14 balandžio 2016

Psichikos sutrikimų gydymas betonu

Lietuva įsipareigojusi, kad iki 2020 m. neįgalių suaugusių asmenų, patenkančių į institucinę globą, skaičius turi sumažėti 40 proc., vaikų – 60 proc., bet duomenys rodo, kad šiam procesui gyvybiškai svarbios Europos Sąjungos investicijos daugiausiai „nusėdo“ kurti šiek tiek patogesnei aplinkai, o ne alternatyvoms.

29 liepos 2015

Žurnalistinis eksperimentas: ką reiškia būti musulmonu Lietuvoje

Dvi tyrimą atlikusios žurnalistės pabandė pagyventi kaip musulmonės ir savo kailiu patirti, ką išgyvena veidus šydu dengiančios moterys Lietuvoje.

Tai yra sutrumpinta tyrimo versija. Visą tyrimą galite skaityti čia.

17 balandžio 2015

Patyrusi smurtą artimoje aplinkoje: „Svarbiausia netylėti ir ieškoti pagalbos“

Viktorijos tėvas (vardas ir kitos aplinkybės, galinčios padėti atpažinti heroję, pakeistos – aut. past.) smurtaudavo prieš ją ir jos mamą. Viktorija pamena smurtą dar nuo tada, kai jai buvo dveji–treji metai. Nors dabar tai praeity, bet labiausiai šokiruoja, nekalbant jau apie smurto žiaurumą ir brutalumą, žmonių, žinojusių apie padėtį namuose, abejingumas ir cinizmas. „Norėjau kiek […]

17 balandžio 2015

Patyrusi seksualinę prievartą: „Tokie dalykai nėra atleidžiami“

Julijos (vardas ir aplinkybės, galinčios padėti identifikuoti heroję, pakeistos – aut. past.) vaikystė buvo ypač sunki. Tėvas namuose siautėdavo ir smurtaudavo, todėl jai su mama žiemą tekdavo bėgti basomis iš namų. Po trumpo atokvėpio, kai tėvai išsiskyrė, Julija tapo seksualinės prievartos auka. Savo istoriją ji pasakojo, kad padėtų žmonėms, išgyvenantiems tą patį.

Čia pateikiama pilna straipsnio versija. Sutrumpintą galite rasti Delfi.lt

05 kovo 2015

Smurtas prieš vaikus – spąstai dėl kurių suklusti turėtų Lietuvos tėvai

2013 metais vienas liūdnai pagarsėjęs Seimo narys dėkojo savo tėvams už tai, kad vaikystėje jį mušė. Kai buvo bandoma priimti Vaiko teisių pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais būtų uždraustas bet koks tėvų ar kitų vaikui atstovaujančių asmenų smurtas prieš jį, politikai stebėjosi – kaip jie toliau auklės savo atžalas. Vis dėlto realybė skaudesnė negu norėtųsi apsimesti. Mokslinių tyrimų […]

04 kovo 2015

Šimtai milijonų, skirtų jaunimo įdarbinimui, Lietuvoje leidžiami pavėjui

Viena didžiausių ES socialinių problemų yra nedarbas. Jauni žmonės išmoksta gyventi gaudami pašalpas ir ilgainiui visiškai praranda motyvaciją ieškoti darbo. Problemai spręsti ES numatė milžiniškas lėšas. Už šimtus milijonų eurų turėjo būti sukurta sistema, kuri jaunam žmogui per 4 mėnesius turėtų garantuoti tinkamą darbo pasiūlymą. Jaunimo garantijoms – 2014-2020 m. Lietuvos įgyvendinamai programai, turinčiai užtikrinti, […]

06 vasario 2015

BUVAI PROSTITUTĖ? TOKIŲ DARBUOTOJŲ MUMS NEREIKIA!

Prostitutė – viena žiauriausių stigmų, kuria pažymėta moteris atsiduria socialinėje atskirtyje, o integracija į darbo rinką – labai sudėtingas procesas. Šiuo metu dirba apie trečdalį prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukų, kurioms pagalbą teikia nevyriausybinės organizacijos. Kvalifikuotą darbą ir didesnį nei minimalų atlygį gaunančias galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Įsidarbinti nekvalifikuota darbinke daugeliu atveju pavyksta tik neatskleidžiant savo praeities.

29 sausio 2015

Seksualiniam priekabiavimui visuomenė pasakė Taip

„Mane nuo tokio jo elgesio ištikdavo isterija – norėjosi ir šaukti, ir kartu verkti, o labiausiai norėjau, kad jis nuo manęs atsikabintų“, – prisimena seksualinio priekabiavimo siaubus darbe išgyvenusi 26 metų vilnietė Dovilė (vardas pakeistas – red. past.). Dovilė dirba padavėja viename sostinės restoranų. Ji nenori atskleisti jo pavadinimo, nes bijo prarasti darbą, be to, […]

27 sausio 2015

Mobilioji bankininkystė. Patogu viskas, išskyrus tiesą

Visa tai, už ką anksčiau garbinome ant specialaus stalo kambaryje stovintį kompiuterį, šiandien nešiojamės savo kišenėje – šalia piniginės, virtusios kortelių dėklu, nes juk ir grynieji tampa vis mažiau patogūs. Savo finansus valdome keliais telefono ekrano brūkštelėjimais, namuose palikę šventus popiergalius su slaptažodžiais, slapyvardžiais ir kita konfidencialia informacija. Mobiliosios banko programėlės kasdienių finansinių operacijų valdymą pavertė lengvu ir greitu procesu. Tik ar šventieji puodus lipdo?

27 sausio 2015

Pareikalavo prisiminti elementariausias išlaidas

Valstybė pagrįstai kovoja su galimai neteisėtai praturtėjusiais žmonėmis. Tačiau pasirinktos priemonės kelia abejonių dėl jų adekvatumo. Vilniuje gyvenantis verslininkas Š. (vardas ir pavardė žinomi) neseniai teismo buvo nubaustas už tai, kad neatskleidė, kiek pravalgė ir pragėrė per pastaruosius ketverius metus.

27 sausio 2015

Lietuva: E. Snowdeno dokumentai ir privatumo politika

Lukrecijus Tubys Baltijos jūros dugnu tarp Lietuvos ir Švedijos nutiestas šviesolaidinio tinklo kabelis leidžia užtikrinti spartų internetą. Tačiau yra įtarimų, kad juo gali naudotis saugumo tarnybos, rinkti ir dalytis informacija apie privatų asmenų gyvenimą. Tai aiškėja iš Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) ir Švedijos nacionalinės radijo signalų saugojimo agentūros (FRA) pasirašyto susitarimo, kurį nutekino buvęs NSA […]

Viešieji pirkimai pildo valdininkų svajones

Valdininkų noras važinėti ne pačiais pigiausiais tarnybiniais automobiliais – suprantamas. Tačiau troškimui įgyvendinti naudojamos priemonės ne visada skaidrios, kartais akivaizdžiai skirtos konkretiems automobiliams įsigyti arba išsinuomoti. Reikalauja prabangos detalių Penkių milimetrų tikslumu nurodytas automobilio ilgis ir plotis, reikalaujama sportinio odinio vairo, beraktės užvedimo sistemos, lietaus daviklių, nuovargio ir slėgio padangose matavimo sistemos, savaime užsisandarinančių padangų. Tokius […]

09 sausio 2015

Lytiškumo ugdymo planus Švietimo ministerija saugo kaip valstybės paslaptį

Vilnietės Katerinos (vardas pakeistas) istorijoje nėra kelionės pakeleivinga mašina, pažinties socialiniame tinkle, pagrobimo, netinkamos vietos ar netinkamo laiko. Tačiau kaip ir visuomenę sukrėtusių išžagintų ir nužudytų moterų istorijose, joje – ryškūs smurto pėdsakai.

32-erių pašnekovė pasakoja, jog dėl psichologinio partnerio smurto ji neteko darbo, draugų ir orumo. „Kai susipažinome, buvau stipri ir pasitikinti savimi. Santykiams einant į pabaigą, jaučiausi silpna ir kalta, nes dariau viską, kad tik jis, būdamas vyru, jaustųsi stipresnis“, – apie penkerius metus trukusią draugystę pasakojo ji. „Jis ne tik versdavo mane mylėtis prieš savo valią, bet ir šypsotis tai darant“, – patirtą seksualinę prievartą prisiminė Katerina.

29 gruodžio 2014

Tikroji homofobijos kaina: liekame vieni ir prarandame milijonus

Homofobija Lietuvai gali kainuoti po 580 mln. eurų kasmet, arba apie 600 Lt kiekvienam žmogui, remdamiesi užsienio studijomis, skaičiuoja kai kurie ekonomistai. Kiti specialistai su skaičiais atsargesni, tačiau neabejoja – netolerancija LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai) asmenims Lietuvai kainuoja – už tai mokame negautomis pajamomis, prarastomis investicijomis, homoseksualių asmenų emigracija.

29 gruodžio 2014

Emigravusio gėjaus pėdsakais: Kaune stovėjo prieš šautuvo vamzdį, Vakaruose sulaukė pripažininimo

Tėvas sakydavo, kad gėjus išžudytų savo rankomis, o motina siūlo gydytis ir tebelaukia stebuklo iš dangaus.
Tokia iš Kauno kilusio ir gyvenimą emigracijoje pasirinkusio homoseksualo Domanto istorija. Tokių atvejų šalyje ne vienas – homoseksualai jaučiasi atstumti pakantumo stokojančioje visuomenėje ir gyvenimą kuria svetur.

31 spalio 2014

Patriotizmas – si, nacionalizmas – no

„Išvadino beždžione ir sumušė“, „dainininkė patyrė rasistinį išpuolį ir buvo sumušta“, „fašistuojantys skustagalviai užpuolė pakistanietį“ – tokio turinio pranešimai vis pasirodo žiniasklaidoje.

19 sausio 2014

STOP: romų ir arabų neįleidžiame

„Ne, šiandien uždaras vakaras“. „Ne, klubas pilnas“. „Ne, neatitinkate aprangos kodo“. Arba tiesiog – „Ne.“ Kodėl? „Čigonų ir arabų neįleidžiam“ – tokius pasveikinimus prie naktinių sostinės klubų durų išgirsta kitataučiai.

18 sausio 2014

Ar Latvijos universitetui reikalingi negalią turintys studentai?

Latvijos universitetas, turintis 16 tūkst. studentų, yra pati didžiausia aukštojo mokslo įstaiga Baltijos šalyse. Stebina faktas, jog universiteto administracija negali įvardinti tikslaus studentų su negalia skaičiaus. Administracijos teigimu, galbūt yra du ar trys tokie studentai, tačiau tiksliai nėra žinoma. Tokia situacija atskleidžia šios mokslo įstaigos atsainų požiūrį į studentus su negalia bei iššūkius su kuriais […]

16 sausio 2014

Lietuvoje homoseksualiose porose vaikai JAU auga. Kokios jų teisės?

„Girdėjau kaip antroji mama kalbėjo su teisininku. Išgirdau, jog mirus mano pirmajai mamai, turėsiu palikti savo kambarį…. ir keliauti į vaikų namus, ar kitą šeimą, gal netgi pas tėtį, su kuriuo beveik nebendrauju“, – tokios mintys yra ne fantazijos vaisius, o reali situacija parodanti, kaip neapsaugotos vaiko, gyvenančio homoseksualioje šeimoje, teisės. Tačiau viešojoje erdvėje apie tai nekalbama, nes egzistuoja įsitikinimas, jog tokių šeimų apskritai nėra. Žurnalistų ugdymo programoje dalyvaujančios Evelina, Akvilė ir Miglė nusprendė išsiaiškinti, koks likimas lauktų tokių vaikų ir su kokiomis problemomis jie JAU susiduria gyvendami homoseksualiose šeimose.

16 sausio 2014

Smurtas šeimoje: tylinčios moterys ir bejėgis įstatymas

„Smurtas šeimoje“ arba „šeiminis smurtas“ – sąvokos, kurių vartoti negalima, kadangi ŠEIMA yra savaiminis gėris. Tai viena iš priežasčių, kodėl „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymą buvo bandoma priimti net šešerius metus. Pašnekovė Danutė (vardas pakeistas) smurtą kentėjo aštuoniolika metų. Ašaros, baimė ir klausimas „kodėl?“ – Danutės kasdienybė. Moteris nebenori taip ilgiau gyventi – skyrybų procesas jau pradėtas. Ar teisėsauga suteiks tvirtą užnugarį šiai ir kitoms nuo smurto kenčiančioms moterims, ar aukščiau sėdinčios galvos atkreips dėmesį į šią problemą, o gal ir toliau sakysime, kad „bobos pačios kaltos“?

17 kovo 2013

Psichikos negalią turintiems žmonėms – priverstinė kontracepcija

“Su vaikinu draugaujame jau dvejus metus, gyvename kartu. Labai norime susilaukti vaikų…” – tvirtina Milda [vardas pakeistas – aut.past]. Trisdešimt ketverių moteris gyvena nedideliame kambarėlyje socialinės globos namuose žmonėms, turintiems psichikos negalią. Nors jos didžiausia svajonė – šeima, šiems norams išsipildyti nelemta. Ji, kaip ir kiti čia gyvenantys žmonės, prievarta girdoma kontraceptiniais vaistais. Vaistams “pavedus”, kai kur daromi priverstiniai abortai. Anot žmogaus teisių specialistų, tai – oficialiai nereglamentuota, tačiau Lietuvos socialinės globos namuose plačiai paplitusi praktika.