15 sausio 2015
https://www.media4change.co/lt/compinv/viesieji-pirkimai-pildo-valdininku-svajones/?page&compinv=viesieji-pirkimai-pildo-valdininku-svajones&post_type=compinv&name=viesieji-pirkimai-pildo-valdininku-svajones
Viešieji pirkimai pildo valdininkų svajones

Valdininkų noras važinėti ne pačiais pigiausiais tarnybiniais automobiliais – suprantamas. Tačiau troškimui įgyvendinti naudojamos priemonės ne visada skaidrios, kartais akivaizdžiai skirtos konkretiems automobiliams įsigyti arba išsinuomoti. Reikalauja prabangos detalių Penkių milimetrų tikslumu nurodytas automobilio ilgis ir plotis, reikalaujama sportinio odinio vairo, beraktės užvedimo sistemos, lietaus daviklių, nuovargio ir slėgio padangose matavimo sistemos, savaime užsisandarinančių padangų. Tokius […]

Viešieji pirkimai pildo valdininkų svajones

Valdininkų noras važinėti ne pačiais pigiausiais tarnybiniais automobiliais – suprantamas. Tačiau troškimui įgyvendinti naudojamos priemonės ne visada skaidrios, kartais akivaizdžiai skirtos konkretiems automobiliams įsigyti arba išsinuomoti.

Reikalauja prabangos detalių

Sirvinskas

Penkių milimetrų tikslumu nurodytas automobilio ilgis ir plotis, reikalaujama sportinio odinio vairo, beraktės užvedimo sistemos, lietaus daviklių, nuovargio ir slėgio padangose matavimo sistemos, savaime užsisandarinančių padangų. Tokius reikalavimus automobiliams gali sau leisti ne tik pasiturintys verslininkai, bet ir Lietuvos savivaldybių administracijų darbuotojai, keliantys reikalavimus per viešuosius pirkimus įsigyjamiems arba išsinuomojamiems automobiliams.

Dėl tokių įgeidžių viešųjų automobilių pirkimų procedūrose negali dalyvauti daug potencialių tiekėjų. Kai kurie tarnautojų pageidavimai atskleidžia, kad taikomasi į konkretų modelį – reikalavimų „paklodėse“ prirašyta automobilių techninių specifikacijų. Tad daugiau kaip pusė Lietuvos savivaldybių administracijų organizuojamų viešųjų automobilių pirkimų baigiasi tuo, kad tinkamas pasirodo esantis tik vienas pasiūlymas.

Dalis tarnautojų net neslepia reikalavimus tiesiog nukopijavę, bet teigia nemanantys nusižengę – visi taip daro. Ginamasi faktu, kad nesąžiningus reikalavimus pastebėję automobilių gamintojai gali skųstis, bet taip elgiasi labai retai.

„Media4change“ konkursui atlikto žurnalistinio tyrimo metu nustatyta, kad pernai ir užpernai Lietuvos savivaldybių administracijos įvykdė 31 viešąjį automobilių pirkimą. Septyniolika iš jų baigėsi tuo, kad tarnautojai neturėjo iš ko rinktis – tinkamu būdavo pripažįstamas vos vienas pasiūlymas. Per tokius pirkimus įsigyti arba išsinuomoti 33 automobiliai. Netirti tie pirkimai, kuriais buvo siekiama įsigyti specializuotas transporto priemones.

BMW užkodavo vienu žodžiu

Daug automobiliams keliamų reikalavimų reikia tam, kad nepralįstų netinkamas arba nepageidaujamas modelis. Vis dėlto kartais viską galima sutvarkyti vienu žodžiu. Pavyzdžiui, Raseinių savivaldybė praėjusiais metais paskelbė norinti išsinuomoti automobilį su automatine aštuonių pavarų dėže „Steptronic“. Tokiu vardu pavarų dėžes krikštija tik BMW (kol BMW valdė bendrovę „Rover“, taip pavadintos pavarų dėžės buvo sumontuotos ir keliuose „Rover“ modeliuose). Tad neturėtų stebinti faktas, kad savivaldybė išsinuomojo 320 BMW.

– Kodėl nurodėte būtent tokį greičių dėžės pavadinimą? – laikraštis pasiteiravo prie pirkimo organizavimo prisidėjusios Raseinių rajono savivaldybės Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų vyr. specialistės Dainoros Bakutienės.

– Žiūrėjome, kad pavarų dėžė būtų ir atspari, ir negendanti, ir automobilis degalų mažiau naudotų.

– Automobilio, kurį savivaldybė išsinuomojo, pavarų dėžė turėjo būti pavadinta būtent „Steptronic“?

– Jei tai įrašyta specifikacijoje – taip.

– Tokios greičių dėžės montuojamos tik automobiliuose BMW.

– Kad žinokite, kiek mes domėjomės, ne tik BMW, bet ir „Audi“, „Bentley“, „Volkswagen“, „Volvo“.

– Gal galite nurodyti šaltinį, kur pažymėta, kad tokios greičių dėžės montuojamos ne tik BMW?

– Mes ir internete, ir visur ieškojome, todėl dabar reikėtų pasižiūrėti, ar turiu ką išsisaugojusi. Dabar negaliu atsakyti.

D.Bakutienė žadėjo elektroniniu paštu atsiųsti įrodymų, kad „Steptronic“ pavarų dėžės montuojamos ne tik BMW, bet neatsiuntė. O „Audi“, „Volkswagen“ ir „Seat“ prekiaujanti bendrovė „Autojuta“ raštu patvirtino, kad „Steptronic“ pavadinimą turinčios greičių dėžės montuojamos tik BMW: „Audi“ montuojamos dviejų tipų automatinės pavarų dėžės: „S-tronic“ ir „Tiptronic“. Jūsų minėtoji „Steptronic“ pavarų dėžė yra montuojama automobiliuose BMW.“

Konkurentams – jokių prošvaisčių

Praėjusiais metais Palangos miesto savivaldybė nurodė siekianti lizingu įsigyti automobilį, kuris pagal „AutoTyrimų“ klasifikatorių priklauso vidutinių ir didelių automobilių klasei DE1. Iš viso šiai klasei priskiriama penkiolika šiuo metu Lietuvoje parduodamų naujų automobilių. Vis dėlto savivaldybė sulaukė tik dviejų pasiūlymų, iš kurių vienas buvo netinkamas, todėl tarnautojams teko rinktis vos iš vieno varianto – „Škoda Superb“.

Netinkamu pripažintas pasiūlymas, kurio autoriai nurodė galintys savivaldybei pristatyti automobilį „Toyota Avensis“. Jis neatitiko pirkimo dokumentuose nurodytų reikalavimų varikliui ir mašinos dydžiui. Variklio darbo tūris buvo didesnis, nei reikalauta, o kėbulas – 9 cm per trumpas.

Automobiliui keltus reikalavimus palyginus su DE1 klasei priklausančių mašinų techninėmis ypatybėmis paaiškėjo, kad nustatytų reikalavimų nebūtų sugebėję įveikti ir visi kiti klasei priklausantys automobiliai. Dešimt „Škoda Superb“ konkurentų atkrinta vien dėl Palangos savivaldybės surašytų reikalavimų mašinos matmenims. Pagal internete prieinamus automobilių techninius duomenis, visi kiti šios klasės automobiliai netiktų dėl reikalavimų varikliams.

Ne daugiau pasiūlymų Palangos miesto savivaldybė sulaukė ir kito pirkimo metu, kuriuo lizingu siekė įsigyti J2 klasifikacijai priklausančią mašiną. Klasė apima trylika skirtingų modelių, bet pasiūlyti tik du. Vieną jų teko atmesti, nes juo pasiūlytas „Volkswagen Caddy“ neatitiko reikalavimų, tad teko imti tai, kas liko – „Citroen Berlingo“.

„Gal mes nesame aukšto lygio specialistai, gal parašome iš tiesų per aukštus specifinius reikalavimus, bet viskas pateikta viešai – visi galimi automobilių pardavėjai gali klausti, kodėl reikalaujame vieno ar kito dalyko, gali rašyti pretenzijas, mes privalome į jas atsakyti, bet niekas neklausia ir nerašo. Tai ką aš galiu padaryti?“ – kalbėjo Palangos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Vaidotas Kaklys.

Svarbus kiekvienas milimetras

Išskirtiniai reikalavimai automobilio ilgiui, aukščiui, bagažo skyriaus dydžiui – vienas lengviausių būdų, leidžiančių apsidrausti, kad konkurso metu nebus pasiūlyti nepageidaujami automobiliai. Kai kurios savivaldybės reikalavimus matmenims surašo milimetrų tikslumu. Pavyzdžiui, Akmenės rajono savivaldybė prieš metus paskelbė ketinanti įsigyti vidutiniams ir dideliems furgonams priskiriamą automobilį, bet, matyt, jam numatytas garažas buvo labai ankštas, nes maksimalius pirkinio matmenis žemaičiai nurodė net pusės centimetro tikslumu: ilgis – ne daugiau kaip 534 cm, plotis be veidrodėlių – 203,5 cm.

„Tikrai garažai nėra labai platūs. Matavome, ką galime įvaryti“, – dėstė Akmenės rajono savivaldybės Bendrojo skyriaus Ūkio grupės vadovas Aidas Majauskas.

Dar tiksliau savo pageidavimus apibrėžė Šilutės rajono savivaldybė. Prieš metus ji paskelbė norinti išsinuomoti tris lengvuosius automobilius, kurių krovinių skyrių plotis ir aukštis galėjo svyruoti vos vienu centimetru – nuo 123 iki 124. Kam toks tikslumas? Tiesaus atsakymo gauti nepavyko. Savaitę delsusi, dar kartą paraginta, savivaldybės atstovė atsakė, kad „tokių parametrų pageidavo seniūnai, nes jiems ir buvo perkami šie automobiliai“. Vėliau savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis oficialiu raštu pažymėjo, kad konkurso sąlygos rengtos nenusižengiant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimams, nė vienas potencialus tiekėjas dėl techninėje specifikacijoje surašytų reikalavimų pastabų neturėjo.

Trys Šilutės rajono seniūnai šiuo metu jau važinėjasi „Volkswagen Caddy“. Kitų variantų nebuvo pasiūlyta.

„Yeti“ – pagal užsakymą?

Lizingu naują automobilį nusprendusi įsigyti Širvintų rajono savivaldybė milimetrų tikslumu reikalavimus surašė ir automobilio išorei, ir vidui. Juos įveikė tik „Škoda Yeti“, ir jai tai pavyko padaryti tik per plauką. Pavyzdžiui, minimalų kėbulo ilgiui keliamą reikalavimą ji perspjovė tik 2 mm, pločio – 3 mm, aukščio – tik 1 mm. Pirkimo metu nurodytą būtiną bagažinės talpą „Škoda Yeti“ atitinka be jokios paklaidos. Ir tuo metu, kai galinės sėdynės yra, ir tada, kai šios išimtos. „Yeti“ per plauką įvykdė ir tuos reikalavimus, kuriuos tarnautojai kėlė erdvei alkūnėms, galvai.

Tuo Širvintų rajono savivaldybės testas perkamam automobiliui nesibaigė. Į techninę specifikaciją įtrauktas reikalavimas, kokio neteko matyti per jokį kitą per pastaruosius dvejus metus savivaldybių administracijų vykdytą pirkimą – aerodinaminį koeficientą Cw. Reikalauta, kad jis būtų ne daugiau kaip 0,37. „Škoda Yeti“ aerodinaminis koeficientas – iki 0,369. Galima pamanyti, kad automobilį „Škoda“ kūrė pagal Širvintų rajono savivaldybės užsakymą.

– Ar kurdami reikalavimus automobiliui nesivadovavote „Škoda Yeti“ techninėmis charakteristikomis? – laikraštis pasiteiravo Širvintų rajono savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjo Roberto Bartulio.

– Specifikacija konkrečiam modeliui nepritaikyta. Bet į tam tikrą automobilių grupę taikome, nes pailginkite automobilį 10 cm ir klasė jau skirsis. Automobilio specifikacijai aprašyti reikia daug laiko. Gal per trumpai ji ruošiama ir yra nekokybiška, bet darome, kaip išmanome.

– Reikalaujamas automobilio ilgis ir plotis nuo pateikto skiriasi tik 2 ir 3 mm. Tai tik sutapimas?

– Palyginkite ir pamatysite, kad visi vienos klasės automobiliai yra labai panašaus ilgio, net tas pačias bazes naudoja (kai kurie mažų visureigių klasei priklausantys automobiliai už „Škoda Yeti“ ilgesni daugiau kaip 10 cm – red. past.). Vieni gamintojai kopijuoja kitus, tai negi mes, pirkėjai, nekopijuosime? Kokia nors savivaldybė laimingai atliko pirkimą ir mes rėmėmės jų specifikacija.

– Nuo kažko nukopijavote?

– Ne, nekopijavome. Tik rėmėmės. Mes pakeitėmė ilgį, plotį, rėmėmės.

– Nė vienam savivaldybių pirkimui nėra reikalavimų aerodinamikai. Šį reikalavimą jūs parašėte patys?

– Parašėme, kad nebūtų neaerodinamiškas – labai daug naudotų degalų. Ir tikrai praktika rodo, kad šie automobiliai sunaudoja nedaug degalų.

– Bet viename iš punktų yra konkrečiai parašyta, kiek automobilis gali naudoti degalų 100 kilometrų. Kam reikalingas papildomas punktas?

– Kaip manote, kiek reikia laiko norint paruošti dokumentus nupirkti gerą automobilį? Tam reikia labai daug laiko, o labai įsigilinti ir galvoti neturime kada.

– Tai iš kažkur nurašytas šis skaičius?

– Nieko nenusirašinėju, vadovaujuosi patirtimi. Nenusirašinėju, bet negi kursiu dviratį, jeigu jau yra sukurtas?

Reikalauja, bet nežino ko

Kai kurių kitų savivaldybių administracijų atstovai buvo atviresni – pripažino reikalavimus automobiliams nukopijavę.

Pavyzdžiui, Skuodo rajono savivaldybės atlikto pirkimo dokumentuose pažymima, kad perkamas automobilis turi atitikti tokį reikalavimų kratinį: „Elektroninė stabilizavimo programa (ESP), įskaitant ABS su stabdymo asistentu, ASR, EDS, MSR ir autotraukinio stabilizavimą.“ Jei kabučių turinį nukopijuosite ir perkelsite į paieškos sistemą „Google“, jis nuves prie nuorodų į šūsnį pasiūlymų, kuriais viliojama įsigyti automobilius „Volkswagen“. Tad nestebina, kad Skuodo rajono savivaldybė per šį pirkimą įsigijo „Volkswagen Passat“.

– Specifikacijoje buvo nurodyta, kad bagažo skyriaus plotis turi būti ne mažesnis kaip 89 cm. Kodėl ne 90? Ar centimetras – svarbu? – klausėme specifikaciją parengusio Skuodo rajono savivaldybės Vietinio ūkio ir investicijų skyriaus vyr. specialisto Romualdo Ranco.

– Gal ir nereikėjo taip konkrečiai nurašyti.

– Nurašyti konkretaus automobilio duomenys?

– Tikriausiai. Dabar man sunku prisiminti. Buvo skelbtas supaprastintas viešasis pirkimas. Jeigu būtų kam nors nepatikę, galėjo rašyti pretenziją, bet pretenzijų nebuvo. Per ankstesnius pirkimus yra buvę reikalavimų pataisyti kokius nors matmenis. Visada pataisome, bet šiuo atveju nebuvo jokių pretenzijų.

– O jūs bent galite pakomentuoti tai, ką parašėte? Pavyzdžiui, ką atlieka visos tos sutrumpintai surašytos sistemos, pavyzdžiui, kam reikia „autotraukinio stabilizavimo“?

– Hm… Negaliu atsakyti. Paimta iš kažkokios viešos informacijos, interneto.

– Tai konkretaus automobilio specifikacija?

– Ne, kodėl konkretaus? Juk sąlygose neįvardytas konkretus automobilis. Manau, kad nėra tokių (tarnautojų – red. past.), kurie patys sukuria visą specifikaciją. Vis tiek iš kažkur kažką nusirašė. Gal iš internete esančių skelbimų ar viešųjų pirkimų sistemoje skelbiamų automobilių pirkimų.

– Bet jūs turite sugebėti pagrįsti kiekvieno punkto reikalingumą. Pavyzdžiui, kam reikia, kad salone šviesa užgestų po tam tikro laiko, o ne iš karto?

– Hm… Nežinau. Niekas neprašė pagrįsti, tad taip ir liko.

Pardavėjai – pasyvūs

Kauno miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų ir koncesijų skyriaus vedėjas Raimondas Mačikėnas patvirtino, kad pastaraisiais metais automobilių pardavėjai yra išties pasyvūs – retai skundžiasi, ne visada prašo supaprastinti techninių specifikacijų reikalavimus net ir tais atvejais, kai pastabos būtų taiklios bei priimtinos.

„Jei grįžtų ekonominė krizė, o automobilius vėl būtų labai sunku parduoti, jų pardavėjai gal ir pasiplėšytų, bet šiuo metu, matyt, jie nemato prasmės to daryti“, – svarstė R.Mačikėnas. Jo žodžius patvirtino automobiliais prekiaujančios bendrovės „Inchcape Motors“ rinkodaros vadovė Miglė Makauskaitė: „Mes stengiamės dalyvauti visuose pirkimuose, kuriuose įmanoma. Tačiau jei viešųjų pirkimų principu perkamas vienas ar du automobiliai, kartais per daug laiko ir darbo užima dokumentų surinkimas, dalyvavimas. Kai pirkimas nedidelis ir iš gamintojo tikimasi ryškesnės paramos – geresnės kainos – nėra ko tikėtis.“

M.Makauskaitė teigė, kad padėtis dėl savivaldybių vykdomų viešųjų pirkimų gerėja. Pastebima, kad specifikacijos tampa ne tokios konkrečios, tarnautojai dažnai yra linkę atsižvelgti į pardavėjų pastabas, raginimus pakeisti specifikacijas. Vis dėlto dar netrūksta ir tokių pirkimų, kuriems surašyti reikalavimai rodo, kad yra taikomasi į konkretų automobilio modelį.

Gavo tai, ko norėjo

Rietavo rajono savivaldybės Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas Juozas Auryla pripažino, kad per viešąjį pirkimą įsigijo būtent tą automobilį, kurio ir norėjo, – „Škoda Octavia“. Šis automobilis, pagal „AutoTyrimų“ klasifikaciją, priklauso C1 klasei, į kurią patenka net 29 Lietuvoje parduodami nauji automobilių modeliai. Vis dėlto Rietavo savivaldybei buvo pasiūlytas tik vienas.

– Šiai klasei priklauso daug automobilių, bet jums pasiūlė tik vieną. Ar nieko keista? – pasiteiravome J.Aurylos.

– Mes galvojome apie tokį automobilį, nes buvo skirta pinigų maždaug tokios klasės pigesniam automobiliui.

– Siekėte, kad gautumėte pasiūlymą įsigyti būtent „Škoda“?

– Taip, bet negalime nurodyti, kad tai turi būti „Škoda“. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, konkrečios markės ir modelio nurodyti negalima.

– Visiems buvo aišku, kad norėjote tokio automobilio, bet negalėjote pavadinimo parašyti?

– Viešųjų pirkimų įstatymo niuansai yra tokie – turi aprašyti, bet nenurodyti konkrečiai, kokį automobilį nori pirkti.

„Savivaldybėje taip pat dirba protingi žmonės. Jeigu mato, kokį produktą gaus už mažiausią kainą, žiūri, kaip jį apeiti, nes važinėti jiems reikės. Kodėl jie turi pirkti automobilį, kurio nenori?“ – dėstė „Škoda“ prekiaujančios bendrovės ARX rinkodaros vadovas Linas Barščevičius. Beje, per pirkimus, kurie sulaukė tik vieno tinkamo pasiūlymo, „Škoda“ pavadinimas minėtas gana dažnai. Tokiais pirkimais įsigyta arba išsinuomota dešimt šio gamintojo mašinų.

Atgraso ir terminais

„Nusižiūri konkretų modelį, jį aprašai ir aprašo ribas truputį prapleti, kad techninę specifikaciją atitiktų dar keli modeliai. Ir viskas. Darydavau taip. O kaip kitaip išgimdyti tą techninę specifikaciją?“ – konkursui organizuoti reikalingos techninės specifikacijos sudarymo paslaptį atskleidė Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Audrius Šulga. Prieš porą metų jo atstovaujama savivaldybė nusižiūrėto automobilio techninę specifikaciją praplėtė, matyt, pernelyg menkai, nes į kvietimą išnuomoti naują automobilį atsiliepė tik bendrovė „Prime Leasing“, pasiūliusi nuomotis „BMW 530“.

Iš visų septyniolikos tirtų viešųjų pirkimų, automobilių nuomai buvo skirti penki pirkimai. Tuo metu, kai viešaisiais pirkimais siekiama automobilį išsinuomoti, o ne įsigyti, atsiranda papildomų reikalavimų, galinčių atbaidyti kai kuriuos potencialius pardavėjus.

Kai kuriems tiekėjams rankas gali surišti ir pristatymo terminas. Pavyzdžiui, pernai automobilį pirkusi Kretingos savivaldybės administracija reikalavo, kad po sutarties pasirašymo mašina būtų pristatyta per savaitę. O keturis automobilius vienu pirkimu išsinuomojusi Kauno rajono savivaldybė nurodė, kad dvi mašinos garaže turi stovėti po dešimties dienų, kitos – po 20.

„Per dešimt dienų sugebėtume pristatyti vieninteliu atveju – jei tokie automobiliai jau būtų sandėlyje. Nekiltų problemų gauti automobilį greitai, jei specifikacija skambėtų taip: dyzelinis variklis, atitinkantis „Euro 5″, penkios sėdimos vietos. Kai savivaldybės aprašo visas specifikacijas, visas smulkmenas ir nurodo, kad reikia automobilį pristatyti per dešimt dienų, vadinasi, tos mašinos jau kažkur stovi ir laukia“, – kalbėjo bendrovės „Sostena“ prekių ženklų „Renault“ ir „Dacia“ vykdomasis direktorius Egidijus Gončarovas.

Sigita Jurgelevičienė

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus funkcijas

– Kai kurie įtartinas automobilių technines specifikacijas parengę tarnautojai neslepia, kad kai ką nurašo iš konkrečių techninių aprašymų. Ar taip ir turėtų būti rengiama techninė specifikacija?

– Viešųjų pirkimų įstatyme nurodyta, kad perkančioji organizacija turi nustatyti tokius funkcinius parametrus, kurių jai reikia. Jei paklaustume, kodėl netinka ilgesnis ar trumpesnis automobilis, perkančioji organizacija turi pagrįsti. Apie konkretaus automobilio techninių duomenų nurašymą negali būti kalbos.

– Tarnautojai teisinasi, kad jie ne specialistai, todėl surašo bet kokius reikalavimus ir laukia skundų, kad vėliau galėtų pataisyti specifikacijas taip, jog reikalavimus atitiktų daugiau tiekėjų.

– Aš net negaliu rasti žodžių, kaip apibūdinti tokį pasiteisinimą. Tuo perkančioji organizacija negalėtų niekaip pasiaiškinti nei mums, nei teismui. Ji gali ištirti rinką, gal net ekspertus pasisamdyti, įgalioti kažkurią savivaldybę, kad centralizuotai pirktų. Būdų, kaip atlikti pirkimą, yra daug. Perkančiosios organizacijos negali turėti visų sričių specialistų, bet savivaldybės savo ūkius prižiūri. Manau, kad automobilius apibūdinti neturėtų būti sunku, juk kiekvienas vairuojame.

– Ar sulaukiate daug skundų iš automobilių pardavėjų?

– Dėl kitų sričių skundų gauname daug, bet dėl automobilių pirkimo – labai mažai, gal pora pretenzijų per metus. Per drąsu teigti, bet gal mažas tiekėjų aktyvumas ginant savo teises rodo, kad tiekėjai rinką jau pasidalijo?

– Daugiau kaip pusė per pastaruosius dvejus metus savivaldybių vykdytų automobilių pirkimų baigėsi tuo, kad pirkėjai turėjo tik vieną tinkamą pasiūlymą. Ar tokia statistika – ne įrodymas, kad šios rūšies pirkimai – nesklandūs?

– Perkančiosios organizacijos tikslas – racionalus pirkimas. Jeigu atsiranda tik vienas dalyvis, savivaldybės turėtų savęs paklausti, kodėl taip yra. Manau, kad automobilių rinka yra gana konkurencinga, tad galima daryti prielaidas, kad kažkas negerai. Išties pastaruoju metu automobilių pirkimams gal skyrėme per mažai dėmesio, o jūsų pateikti skaičiai ir pavyzdžiai kelia tam tikrų klausimų, tad paprašysiu pasidomėti.

Rūta Mrazauskaitė

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų vadovė

Perkančiosios organizacijos darbas yra užtikrinti, kad atliekant bet kokį pirkimą būtų laikomasi bendrų principų, kurie numatyti Viešųjų pirkimų įstatyme: lygiateisiškumo, skaidrumo, proporcingumo. Perkančios organizacijos darbas yra parengti pirkimą taip, kad šie principai būtų nepažeisti. Kai kuriuos principus galima pažeist net to nenorint, tik dėl kvalifikacijos stokos. Žmonių kvalifikacija – vienas iš rizikos valdymo būdų. Taip, žmonės negali išmanyti gerai visų sričių, tačiau tam tikrais atvejais perkančiosios organizacijos gali pasiremti ekspertais. Kitas būdas – konsultacijos su Viešųjų pirkimų tarnyba. Jos darbuotojai konsultuoja visus pirkimų organizatorius, tiekėjus. Jei kyla abejonių, galima kreiptis į juos. Dar viena rizikos valdymo priemonė – informacijos paviešinimas. Nuo kitų metų perkančiosios organizacijos turės paviešinti ne tik laimėtoją, bet ir su konkursų laimėtojais pasirašytas sutartis, visus vėlesnius sutarčių pakeitimus. Viešumas yra labai svarbus. Kai informacija vieša, klausimus gali kelti ne tik pirkimų priežiūros institucijos, bet ir žurnalistai, kiti visuomenės nariai. Nė vienoje pasaulio šalyje priežiūros institucija nesugeba patikrinti visų pirkimų.

Kai perkančioji organizacija gauna tik vieną pasiūlymą, yra rizika, kad ji gausi ne patį geriausią produktą. Savivaldybių administracijos gali bandyti suversti kaltę netobulam Viešųjų pirkimų įstatymui, tačiau jos įstatymo pataisymų neturi laukti. Jeigu yra pakankamai valios, savivaldybės gali pasitvirtinti papildomą viešųjų pirkimų organizavimo tvarką, kuri padėtų suvaldyti riziką. Gal perkančiosios organizacijos ne visada turi valios ir noro padaryti tai, nes nenori žinotis, kas vyksta jų viduje?

Be abejo, mažas tiekėjų aktyvumas rodo ir kartelinių susitarimų tikimybę. Karteliniai susitarimai – viena iš rizikų, bet ji rečiau pastebima.

Egidijus Gončarovas

Bendrovės „Sostena“ prekių ženklų „Renault“ ir „Dacia“ vykdomasis direktorius

Komercinių automobilių sektoriuje esame lyderiai. Mes parduodame savo automobilius mažam, vidutiniam, dideliam verslui, o savivaldybėms – ne. Taip yra, nes specifikacijas automobiliams gali kurti bet kas, neturintis kompetencijos. Savivaldybės neperka automobilių vadovaudamosi mažiausios kainos principu, todėl matyti didelė korupcija, pinigų švaistymas. Pavyzdžiui, aš niekaip nesuprasiu, kodėl policijos darbuotojas turi po miestą važinėti 65 tūkst. litų kainuojančiu automobiliu, kai galima nupirkti naują mašiną už 30 ar net 25 tūkst. litų. Kažkodėl Italijoje karabinieriai gali patruliuoti su „Fiat Punto“, o lietuviai – ne. Tai galioja ir savivaldybių administracijų darbuotojams. Tai yra pinigų švaistymas.

Specifikacijose trūksta logikos, jos yra perteklinės. Jeigu automobilis atitinka ES sertifikatus, normas, jis yra geras. Skirtumai tarp automobilių yra keli: važiavimo greitis, keleiviams skirtų vietų skaičius, bagažo skyriaus dydis. Tai yra svarbiausia specifikacija. O mes gauname specifikacijas, nurodančias kėbulo ilgį milimetrais. Vienas milimetras neatitinka – viskas. Tokį specifikacijų sudarymą lemia arba nenuovokumas, arba korupcija. Pirmu atveju specifikaciją sudarantis žmogus ją surašo pagal tą, kuri pačiam imponuoja. Jis neskaičiuoja mokesčių mokėtojų pinigų. Tenori įsėsti į kietą automobilį, nenori lipti į „Fiat Punto“, nors jam tokios mašinos darbui ir užtektų. Tai yra ne nuovokumas, tai korupcija. Gal ji yra, gal jos nėra. Jokių įrodymų neturiu.

Tadas Širvinskas

Tyrimas parengtas „Media4Change“ žurnalistinių tyrimų konkursui.

EEA+Grants+-+JPG-1-2-300x300

Media4change tiriamųjų darbų konkursas rengiamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl NVO Programa Lietuvoje negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.