Gra­si­na ba­do ak­ci­ja

Jo­no Anu­šaus­ko ran­ko­se – ben­dri­jai pa­lan­kus Sei­mo kon­tro­lie­riaus Rai­mon­do Šu­kio raš­tas, ta­čiau mies­to va­do­vų veiks­mus ap­skun­dę gy­ven­to­jai per­ga­le džiaug­­tis ne­sku­ba. Kon­tro­lie­riaus iš­va­dos – tik re­ko­men­da­ci­ja. No­rės val­di­nin­kai – at­si­žvelgs, ne­no­rės – ne­gir­do­mis pra­leis.

R.Šu­kio raš­te ra­šo­ma, kad ne­aiš­ku, dėl ko­kių prie­žas­čių Ža­lio­ji gat­vė po re­konst­ruk­ci­jos lie­ka pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­ku ir ko­dėl ren­giant pro­jek­tą neat­si­žvelg­ta į tai, jog ben­dri­ja iki re­konst­ruk­ci­jos tu­rė­jo įva­žą. Nors sa­vi­val­dy­bė nag­ri­nė­jo ga­ra­žų ben­dri­jos pra­šy­mus ją pa­lik­ti, tei­kė jai at­sa­ky­mus, bet pro­ble­mos iš es­mės ne­spren­dė.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Ąžuo­las ža­da, kad Sei­mo kon­tro­lie­riaus siū­ly­mas vis dėl­to bus svars­to­mas, ta­čiau re­a­liai ga­ra­žų ben­dri­ja pa­nai­kin­tą įva­žą ga­lė­tų at­gau­ti tik bai­gus dar­bus šio­je gat­vė­je ir ga­vus Cen­tri­nės pro­jek­tų val­dy­mo agen­tū­ros (CPVA) su­ti­ki­mą keis­ti pro­jek­tą.

„Jei sa­vi­val­dy­bė ir po Sei­mo kon­tro­lie­riaus iš­va­dų ne­si­ims spręs­ti mū­sų klau­si­mo ir ne­duos kon­kre­taus at­sa­ky­mo raš­tu, ka­da mums ti­kė­tis at­gau­ti pa­nai­kin­tą įva­žia­vi­mo ke­lią, reng­si­me ba­do ak­ci­ją prie sa­vi­val­dy­bės – pa­ro­dy­si­me, kad val­džia ne­si­rū­pi­na žmo­nė­mis“, – ga­ra­žų ben­dri­jos sa­vi­nin­kai nu­si­leis­ti ne­ke­ti­na.

Už­tvė­rė ke­lią į 87 ga­ra­žus, du na­mus ir per­ėji­mą pės­tie­siems

Ga­ra­žų ben­dri­jos Nr. 5 pir­mi­nin­kas J.Anu­šaus­kas ge­rai pri­si­me­na tą ry­tą, kai įpras­tą ke­lią į ga­ra­žą jo vai­ruo­ja­mam au­to­mo­bi­liui pa­sto­jo be­to­ni­nis bor­diū­ras ir sta­ty­bi­nė tvo­ra. Taip ne­ti­kė­tai prieš me­tus pa­aiš­kė­jo, kad Ža­lio­sios gat­vės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­te ne­li­ko įpras­tos įva­žos nei į ga­ra­žų ben­dri­ją, nei į du kai­my­nys­tė­je esan­čius gy­ve­na­muo­sius na­mus.

„Sa­kė­me, kad to­kių da­ly­kų net so­viet­me­čiu ne­te­ko ma­ty­ti, kad mus at­sky­rė nuo pa­sau­lio, ne­įva­žiuos nei gais­ri­nė, nei grei­to­ji. Klau­sė­me, kaip reng­da­mi pro­jek­tą val­di­nin­kai įsi­gud­ri­no „ne­pa­ste­bė­ti“ 90 gy­ven­to­jų?“ – J.Anu­šaus­kas pri­si­me­na, kaip pa­si­pik­ti­nę ga­ra­žų sa­vi­nin­kai tą pa­čią die­ną pa­si­bel­dė į mies­to me­ro Jur­gio Kras­nic­ko du­ris. Ten iš­gir­do svar­biau­sią ar­gu­men­tą: stab­dy­ti pro­jek­to ne­ga­li­ma, nes tai reikš­tų mi­li­jo­ni­nius nuos­to­lius, o sa­vo siū­ly­mus lai­ku rei­kė­jo teik­ti.

Ėmė­si par­ti­za­ni­nių veiks­mų

Ža­lio­jo­je gat­vė­je esan­čių ga­ra­žų sa­vi­nin­kai sto­jo gin­ti ne tik sa­vo, bet ir ki­tų aly­tiš­kių, ku­rių įpras­tą marš­ru­tą už­tvė­rė „ki­nų sie­na“, in­te­re­sų. Šis per­ėji­mas yra pa­žy­mė­tas dar 1939 me­tais da­tuo­ja­ma­me mies­to pla­ne. Aly­tiš­kiai nuo se­no iš mies­to cen­tro pro Ža­li­ą­ją gat­vę žings­niuo­ja į Sta­sio Ku­dir­kos li­go­ni­nę (ji pa­sta­ty­ta 1938-ai­siais), Dai­na­vos mik­ro­ra­jo­ne esan­čias mo­kyk­las, ki­tas įstai­gas.

1974 me­tais Ža­lio­jo­je gat­vė­je įsi­kū­rė ga­ra­žų ben­dri­ja Nr. 5, bu­vo iš­as­fal­tuo­tas įva­žia­vi­mo ke­lias, ku­riuo vai­ruo­to­jai su pės­čiai­siais ir dvi­ra­ti­nin­kais drau­giš­kai da­li­ja­si iki šiol. 2012-ųjų ru­de­nį ši pa­to­gi vie­ta per­ei­ti ta­po tik­ru iš­si­gel­bė­ji­mu, nes dėl Ža­lio­sios gat­vės re­konst­ruk­ci­jos bu­vo už­da­ry­ta gre­ti­ma Li­go­ni­nės gat­vė, o aly­tiš­kiai pri­vers­ti kul­niuo­ti į di­džiau­sią ap­skri­ty­je gy­dy­mo įstai­gą ge­rą ki­lo­met­rą ap­lin­kui ar­ba tie­siai pro ga­ra­žus.

At­nau­ji­nant Ža­li­ą­ją gat­vę už­da­ry­ta įva­ža šiuo me­tu ke­lia daug ne­pa­to­gu­mų ne tik vai­ruo­to­jams. Gy­ven­to­jai net­gi ėmė­si par­ti­za­ni­nių veiks­mų: įva­žia­vi­mo ke­lią už­tvė­ru­si vie­los tvo­ra ty­liai pra­dings­ta, STOP juos­ta nu­plė­šia­ma, ban­do­ma už­so­din­ti ve­ja nu­mi­na­ma.

Ga­ra­žo sa­vi­nin­kus ap­lan­ko įvai­rios min­tys: ne­jau teks su­si­kur­ti ko­kį sau­gų lau­že­lį, ku­rio dū­mai pa­dė­tų prak­tiš­kai įsi­ti­kin­ti, kaip „ki­nų sie­ną“ per­lip­tų gais­ri­nin­kų tech­ni­ka? Mat Prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ir po­li­ci­jos raš­tai juo­du ant bal­to liu­di­ja, kad įva­ža iš Ža­lio­sios gat­vės bū­ti­na už­tik­ri­nant ga­ra­žų ben­dri­jos na­rių, šio­je te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­čių as­me­nų sau­gu­mą. Ją pa­nai­ki­nus at­si­ran­da grės­mė ne­pri­va­žiuo­ti spe­cia­lio­sios pa­skir­ties au­to­mo­bi­liams.

To­dėl be­ne la­biau­siai gy­ven­to­jus pa­pik­ti­no val­di­nin­kų siū­ly­mas nau­do­tis ne­le­ga­liu ke­liu nuo Va­ka­ro gat­vės pu­sės. Šis ka­dai­se at­si­ra­do dėl ge­ra­no­riš­ko li­go­ni­nės ir ga­ra­žų ben­dri­jos su­si­ta­ri­mo, ta­čiau nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tuo­se nė­ra įtei­sin­tas, ne­ati­tin­ka jo­kių rei­ka­la­vi­mų, pa­vyz­džiui, gais­ri­nin­kų au­to­mo­bi­liams yra per siau­ras. Ke­liu ga­li­ma nau­do­tis tik va­sa­rą. Žie­mą tai ne­įma­no­ma dėl rel­je­fo – per sta­tu už­va­žiuo­ti. Įkal­nė, ku­riai įveik­ti bū­ti­nas grei­tis, ne­sau­gi ir pės­tie­siems, ma­to­mu­mas pras­tas dėl stai­gaus po­sū­kio.

Vie­nin­te­lis spren­di­mas, ku­rį gy­ven­to­jams iki šiol pa­siū­lė val­di­nin­kai, – prie įva­žos nuo Va­ka­ro gat­vės or­ga­ni­za­vo krū­mų iš­kir­ti­mą, pa­sta­tė eis­mą re­gu­liuo­jan­čių žen­klų, spe­cia­lų veid­ro­dį. Ta­čiau ga­ra­žų sa­vi­nin­kai rei­ka­lau­ja jiems grą­žin­ti tei­sė­tą ir sau­gų įva­žia­vi­mo ke­lią. Tam bū­ti­nos ko­rek­ci­jos pro­jek­te.

„Pa­pras­tas žmo­gus – nu­lis“

„Me­tus be ato­kvė­pio ban­do­me ap­gin­ti sa­vo tei­ses. Ne­skai­čia­vo­me sa­vo lai­ko ir ner­vų, pa­ra­šė­me dau­gy­bę raš­tų, kol ga­lų ga­le su­pra­to­me vie­ną da­ly­ką: Aly­taus mies­to va­do­vams pa­pras­tas žmo­gus yra nu­lis, Sei­mo na­riams – ir­gi nu­lis, o mes ga­li­me pa­si­kliau­ti tik sa­vo jė­go­mis“, – nu­si­vy­li­mo ne­sle­pia J.Anu­šaus­kas.

Jam ant­ri­na bu­vęs ben­dri­jos pir­mi­nin­kas ir ak­ty­vus So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos na­rys Pet­ras Zam­blaus­kas. Tai pa­čiai par­ti­jai pri­klau­so ir da­bar­ti­nis Aly­taus mies­to me­ras J.Kras­nic­kas, ku­ris ko­le­gą par­ti­jos bi­čiu­lį, at­ėju­sį pa­klaus­ti, ka­da bus iš­spręs­tas įva­žia­vi­mo ke­lio į ga­ra­žus klau­si­mas, prieš ke­le­tą mė­ne­sių be ce­re­mo­ni­jų iš­pra­šė lauk iš sa­vi­val­dy­bės ir lie­pė dau­giau ne­įleis­ti į ro­tu­šę pro vie­ną lan­ge­lį. Aly­taus va­do­vas mėgs­ta kar­to­ti spar­nuo­tą fra­zę, kad virš sa­vi­val­dy­bės, ypač ta­ry­bos, yra tik mė­ly­nas dan­gus. Pik­ti ir nu­si­vy­lę ga­ra­žų sa­vi­nin­kai ža­da pa­si­rū­pin­ti, jog vais­kią po­li­ti­nę pa­dan­gę ap­tem­dy­tų vie­nas ki­tas aud­ros de­be­sis: skelb­ti ba­do strei­ką ar blo­kuo­ti vie­ną cen­tri­nių mies­to gat­vių.

Kaip at­si­ti­ko, kad ap­leis­ta Ža­lio­ji gat­vė Aly­taus mies­to cen­tre, ku­riai at­nau­jin­ti skir­ta mi­li­jo­ni­nė pa­ra­ma iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų, aly­tiš­kiams ta­po ne gra­žė­jan­čio gy­ve­ni­mo, o ko­vos už sa­vo tei­ses sim­bo­liu ir įžie­bė ne­san­tai­kos tarp mies­to val­džios ir gy­ven­to­jų ki­birkš­tį?

Ne Briu­se­lio di­rek­ty­vos kal­tos

Įva­žia­vi­mo ke­lio ne­te­ku­sių ga­ra­žų sa­vi­nin­kų (dvie­jų šio­je te­ri­to­ri­jo­je esan­čių na­mų sa­vi­nin­kai už sa­vo tei­ses ak­ty­viai ne­ko­vo­ja, vie­na­me jų gy­ve­na nuo­mi­nin­kai) skun­dus val­di­nin­kai at­re­mia ge­le­ži­niu ar­gu­men­tu: jie lai­ku ne­pa­tei­kė pa­siū­ly­mų dėl Ža­lio­sios gat­vės su­tvar­ky­mo pro­jek­to, to­dėl į juos ir ne­bu­vo at­si­žvelg­ta.

Gy­ven­to­jai ste­bi­si: ko­dėl jų ne­pa­sie­kė in­for­ma­ci­ja apie eu­ro­pi­nį pro­jek­tą 2009 me­tais? Šis klau­si­mas lie­ka be at­sa­ky­mo, nes Sei­mo kon­tro­lie­rius skun­do ty­ri­mo me­tu ne­nag­ri­nė­jo anks­čiau nei 2013 me­tais bu­vu­sių įvy­kio ap­lin­ky­bių dėl ga­li­mai ne­tin­ka­mo gy­ven­to­jų in­for­ma­vi­mo apie pla­nuo­ja­mą vyk­dy­ti pro­jek­tą.

Gal čia kal­tos Briu­se­lio di­rek­ty­vos? Pa­si­ro­do, ne. CPVA spe­cia­lis­tai už­tik­ri­na: Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nės pa­ra­mos vie­ši­ni­mo tai­syk­lės ne­ke­lia pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų dėl de­ri­ni­mo su vi­suo­me­ne tech­ni­nių do­ku­men­tų ren­gi­mo eta­pe (prieš pra­de­dant reng­ti pro­jek­tą).

De­ri­ni­mą su vi­suo­me­ne reg­la­men­tuo­ja Lie­tu­vos įsta­ty­mai. Apie di­de­lės ver­tės eu­ro­pi­nę pa­ra­mą gau­nan­čius mies­tui ypač ak­tu­a­lius pro­jek­tus vi­suo­me­nė taip pat in­for­muo­ja­ma pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos sta­ty­bų įsta­ty­mą, ku­ris įpa­rei­go­ja teik­ti in­for­ma­ci­ją gy­ven­to­jams apie vi­sus sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je pra­de­da­mus pro­jek­tuo­ti vi­suo­me­nei svar­bius ob­jek­tus.

Įsta­ty­mai ne­nu­ma­to jo­kių pa­pil­do­mų rei­ka­la­vi­mų de­ri­ni­mui su vi­suo­me­ne prieš­pro­jek­ti­nia­me eta­pe net kai kal­ba­ma apie ypač di­de­lius ir mies­tui svar­bius eu­ro­pi­nius pro­jek­tus – to­kius kaip Ža­lio­sios gat­vės re­konst­ruk­ci­ja. Ji iš­skir­ti­nė dėl sa­vo ap­im­ties (nu­ma­ty­ta at­lik­ti 9 mln. 500 tūkst. li­tų ver­tės dar­bų), ge­og­ra­fi­jos – at­nau­ji­na­ma zo­na yra cen­tri­nė­je mies­to da­ly­je, ri­bo­ja­ma pa­grin­di­nių gat­vių.

Be to, pro­jek­te su­pla­nuo­ta daug gy­ven­to­jams svar­bių pa­si­kei­ti­mų: tie­sia­mas pės­čių­jų tu­ne­lis po gat­ve, vi­suo­me­nės po­rei­kiams pa­im­ti ir nu­griau­ti in­di­vi­du­a­lūs na­mai, su­pro­jek­tuo­ta kaip ke­tu­rių juos­tų trans­por­tui skir­ta gat­vė, ne­pai­sant pa­va­di­ni­mo, eu­ro­pi­nio pro­jek­to me­tu tam­pa pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų ta­ku.

In­for­ma­ci­ją pluk­do trys ban­gi­niai

Aly­taus te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos vals­ty­bi­nės prie­žiū­ros sky­rius už­tik­ri­na, kad vi­suo­me­nė bu­vo tin­ka­mai in­for­muo­ta apie pra­de­da­mą pro­jek­tuo­ti Ža­lio­sios gat­vės te­ri­to­ri­ją.

Kaip rei­ka­lau­ja Sta­ty­bų įsta­ty­mas, skel­bi­mas apie Ža­lio­sios gat­vės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­ta­vi­mo pra­džią 2009 me­tais pa­skelb­tas sa­vi­val­dy­bės skel­bi­mų len­to­je (sten­de), vie­ti­nė­je spau­do­je ir in­ter­ne­to sve­tai­nė­je. Šie trys ban­gi­niai te­oriš­kai tu­rė­tų at­pluk­dy­ti in­for­ma­ci­ją apie vi­suo­me­nei svar­bius ob­jek­tus, ta­čiau prak­tiš­kai nu­tin­ka įvai­riai.

„Sta­ty­bų įsta­ty­mas yra pa­kan­ka­mas in­for­muo­ti ir apie di­de­lės ver­tės eu­ro­pi­nę pa­ra­mą gau­nan­čius pro­jek­tus. Ja­me nu­ma­ty­tas prieš­pro­jek­ti­nio in­for­ma­vi­mo me­cha­niz­mas – pri­va­lo­mas for­ma­lu­mas, bet net ir di­de­lės ap­im­ties pro­jek­tams rei­ka­lau­ja­ma tik vie­no straips­nio vie­ti­nė­je spau­do­je ir in­for­ma­ci­nio sten­do pro­jek­to vie­to­je. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja nau­do­ja dau­giau in­for­ma­vi­mo bū­dų, nei yra rei­ka­lau­ja­ma“, – sa­ko Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos In­ves­ti­ci­jų sky­riaus ve­dė­ja Ne­rin­ga Rin­ke­vi­čiū­tė.

Ga­ra­žų ben­dri­jos Nr. 5 sa­vi­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad Ža­lio­sios gat­vės re­konst­ruk­ci­jos at­ve­ju in­for­ma­ci­ja jų ne­pa­sie­kė dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių. Di­džiau­sių abe­jo­nių J.Anu­šaus­kui ke­lia vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mas in­ter­ne­te, juk ne­ma­ža da­lis ben­dri­jos – gar­baus am­žiaus žmo­nės, in­ter­ne­ti­nė sklai­da su­pran­ta­ma ir pri­im­ti­na ne­dau­ge­liui.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­nys taip pat ro­do tie­sio­gi­nę pri­klau­so­my­bę tarp gy­ven­to­jų am­žiaus ir nau­do­ji­mo­si in­ter­ne­tu: to­se vie­to­vė­se, kur yra dau­giau jau­nes­nio am­žiaus gy­ven­to­jų, ir in­ter­ne­to var­to­to­jų dau­giau. Ga­ra­žų ben­dri­jos Nr. 5 sa­vi­nin­kų am­žiaus vi­dur­kis šiuo me­tu sie­kia 66,5 me­tus, vy­riau­sia­jam iš jų – 88-eri. Ty­ri­mas ro­do, kad ir dau­gu­ma jų in­ter­ne­tu ne­si­nau­do­jo nei 2009 me­tais, nei šiuo me­tu.

Ko­kie bu­vo ga­ra­žų ben­dri­jos Nr. 5 na­rių in­ter­ne­to var­to­ji­mo įpro­čiai 2009 me­tais? (Ap­klau­so­je da­ly­va­vo 49 as­me­nys)

Vi­suo­me­nę in­for­muo­jan­tis skel­bi­mas apie pra­de­da­mą reng­ti Ža­lio­sios gat­vės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tą taip pat bu­vo iš­spaus­din­tas vie­ti­nė­je spau­do­je. Pa­si­rink­tas „Mies­to laik­raš­tis“, lei­džia­mas 23 tūkst. eg­zem­plio­rių ti­ra­žu ir pla­ti­na­mas ne­mo­ka­mai.

Ar ga­ra­žų ben­dri­jos sa­vi­nin­kai 2009 me­tais skai­tė „Mies­to laik­raš­tį“?

Aly­tiš­kiai pri­si­me­na, kad 2009-ai­siais „Mies­to laik­raš­tis“ bu­vo ne­mo­ka­mai da­li­ja­mas pre­ky­bos cen­truo­se du kar­tus per sa­vai­tę nuo 17 va­lan­dos ir jo lauk­da­vo ei­lės žmo­nių, nes dau­ge­lis jį nau­do­jo ne kaip ži­nių šal­ti­nį, bet… pra­ku­roms.

„Nors vi­sur bu­vo iš­ka­bin­ti skel­bi­mai, drau­džian­tys im­ti dau­giau kaip po vie­ną eg­zem­plio­rių, aš, kaip ir ki­ti, glė­biais ne­šiau laik­raš­čius. Jie la­bai pra­ver­tė gar­baus am­žiaus pus­se­se­rei, ku­ri gy­ve­no Ku­ror­te, in­di­vi­du­a­lia­me na­me, šil­do­ma­me kros­ni­mi“, – ga­ra­žo Ža­lio­jo­je gat­vė­je sa­vi­nin­kas P.Zam­blaus­kas „Mies­to laik­raš­tį“ pa­var­ty­da­vo tik ret­kar­čiais, nes nuo 1962 me­tų yra iš­ti­ki­mas ki­to lei­di­nio – „Aly­taus nau­jie­nos“ pre­nu­me­ra­to­rius. Jį skai­to nuo­lat ir, ti­kė­ti­na, skel­bi­mą apie Ža­lio­sios gat­vės pro­jek­ta­vi­mo pra­džią bū­tų ten ap­ti­kęs.

Ko­dėl svar­baus pro­jek­to vie­ši­ni­mui pa­si­rink­tas ne gau­sų bū­rį pre­nu­me­ra­to­rių, taip pat ir vy­res­nio am­žiaus, tu­rin­tis nuo 1945 me­tų lei­džia­mas laik­raš­tis „Aly­taus nau­jie­nos“, o vie­ti­nės ži­niask­lai­dos rin­kos nau­jo­kas, tuo me­tu dar vos dve­jus me­tus gy­vuo­jan­tis ir skai­ty­to­jų neuž­si­au­gi­nęs „Mies­to laik­raš­tis“?

„2009 me­tais ir vė­liau Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bė eu­ro­pi­nių pro­jek­tų vie­ši­ni­mo ir ki­tus skel­bi­mus dau­giau­sia spaus­di­no „Mies­to laik­raš­ty­je“, nes pa­lai­kė val­džiai lo­ja­lų lei­di­nį, o ne­pri­klau­so­mai spau­dai ker­ši­jo už kri­ti­ką. To­kios ten­den­ci­jos yra ma­to­mos ir šian­dien. Nors aki­vaiz­du, kad pra­lai­mi gy­ven­to­jai, ku­rių in­for­ma­ci­ja tie­siog ne­pa­sie­kia“, – įsi­ti­ki­nęs laik­raš­čio „Aly­taus nau­jie­nos“ re­dak­to­rius Ro­mas Bur­ba.

Vie­ši­na ar nu­ty­li?

Ža­lio­sios gat­vės at­ve­jis – ne vie­nin­te­lis Aly­tu­je, kai pro­jek­tui pa­siū­ly­mų gy­ven­to­jai lai­ku ne­tei­kia, o pra­dė­jus jį įgy­ven­din­ti – pik­ti­na­si. Bu­vęs Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas Al­gir­das Mai­ne­lis spė­ja, kad to­kių pro­ble­mų ky­la dėl to, kad in­for­ma­ci­ja skel­bia­ma, kaip to rei­ka­lau­ja įsta­ty­mas, bet ne­pa­si­do­mi­ma, ar ji pa­sie­kė ad­re­sa­tą.

„Val­di­nin­kai vi­suo­met sa­ko, kad siū­ly­mus žmo­nės tei­kia per vė­lai, nes toks jų (val­di­nin­kų) ar­kliu­kas. Iš tik­rų­jų la­bai svar­bu ak­cen­tuo­ti, ka­da yra tas tik­ra­sis lai­kas, kai sa­vo nuo­mo­nę tu­rė­tų pa­sa­ky­ti vi­suo­me­nė, pa­ra­gin­ti gy­ven­to­jus tai da­ry­ti“, – skir­tin­gai nuo Ža­lio­sios gat­vės ga­ra­žų sa­vi­nin­kų, ku­rie su sta­ty­bų, že­mė­tvarkos ir ki­tais spe­ci­fi­niais įsta­ty­mais rei­ka­lų ne­tu­ri, A.Mai­ne­lis – šios sri­ties pro­fe­sio­na­las. Vis dėl­to siū­ly­mų ki­tam svar­biam eu­ro­pi­niam pro­jek­tui – Ro­tu­šės aikš­tės re­konst­ruk­ci­jai – lai­ku pa­teik­ti ne­su­sku­bo.

Apie svars­ty­mus bu­vo pa­skelb­ta „Mies­to laik­raš­ty­je“, skel­bi­mų len­to­je sa­vi­val­dy­bė­je ir jos in­ter­ne­to sve­tai­nė­je, bet iki nu­ma­ty­to ter­mi­no ne­gau­ta nė vie­no siū­ly­mo. Pro­jek­tą pra­dė­jus įgy­ven­din­ti, ki­lo vi­suo­me­nės pa­si­prie­ši­ni­mas. A.Mai­ne­lis kar­tu su 20 ko­le­gų ar­chi­tek­tų pa­te­ko į mies­to va­do­vų ne­ma­lo­nę, nes už­pro­tes­ta­vo 24 met­rų plo­čio ir 8 met­rų aukš­čio ar­kos – gelž­be­to­ni­nio sta­ti­nio, ku­ris žie­mą bū­tų vi­zu­a­liai pu­siau „nu­pjo­vęs“ ka­lė­di­nę eg­lę, vi­sais me­tų lai­kais – ro­tu­šės bokš­tą, – sta­ty­bą cen­tri­nė­je mies­to aikš­tė­je.

A.Mai­ne­lis įsi­ti­ki­nęs: prieš pra­de­dant įgy­ven­din­ti šį pro­jek­tą, ben­druo­me­nei ne­bu­vo tin­ka­mai pa­aiš­kin­ta, ką ža­da­ma da­ry­ti, nors cen­tri­nė aikš­tė tu­ri tar­nau­ti vi­so mies­to gy­ven­to­jų po­rei­kiams. Tuo­me­ti­nis Aly­taus mies­to me­ras Fe­lik­sas Džiau­tas vie­šai pri­pa­ži­no, kad si­tu­a­ci­jos, ko­kia su­si­klos­tė dėl aikš­tės re­konst­ruk­ci­jos, ne­tu­rė­jo bū­ti, – vi­suo­me­nę rei­kė­jo tin­ka­mai in­for­muo­ti.

„Bū­čiau tei­kęs siū­ly­mus kaip ar­chi­tek­tas ir kaip pi­lie­tis, ta­čiau in­for­ma­ci­ja ma­nęs ne­pa­sie­kė“, – sa­ko A.Mai­ne­lis.

Ki­taip nei Ža­lio­sios gat­vės gy­ven­to­jai, ar­chi­tek­tas sėk­min­gai nau­do­ja­si in­ter­ne­tu, lan­ko­si Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je www.ams.lt. „Ras­ti svar­bią in­for­ma­ci­ją nė­ra leng­va, nes skel­bi­mai de­da­mi pa­čio­je sve­tai­nės pus­la­pio apa­čio­je, kur juos sun­kiau­sia ap­tik­ti. Taip pat ir apie pra­de­da­mus reng­ti pro­jek­tus, jų vie­šuo­sius svars­ty­mus, ku­rie pa­skęs­ta įvai­raus po­bū­džio in­for­ma­ci­jos la­vi­no­je. Ky­la klau­si­mas, koks yra tiks­las – ar in­for­ma­ci­ją pa­skelb­ti, ar ją… nu­ty­lė­ti?“ – svars­to ar­chi­tek­tas.

Ką da­ry­ti, jei žmo­gus pas ro­tu­šę ne­ina?

Te­oriš­kai in­for­muo­jant vi­suo­me­nę apie svar­bius sta­ti­nius ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti ir 2012 me­tais Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės tin­kla­la­py­je www.ams.lt įdieg­ta elek­tro­ni­nė pa­slau­ga e. de­mo­kra­tija. Jos tiks­las – už­tik­rin­ti grįž­ta­mą­jį ry­šį su vi­suo­me­ne. Gy­ven­to­jai ga­li reikš­ti nuo­mo­nę įvai­riais mies­to tvar­ky­mo klau­si­mais, pra­neš­ti apie pro­ble­mas, da­ly­vau­ti dis­ku­si­jo­se, ta­čiau to­kių ini­cia­ty­vų vie­ne­tai. 2014 me­tais e. de­mo­kra­tija zo­no­je Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to pus­la­py­je vie­šai re­gist­ruo­tas vos vie­nas pa­siū­ly­mas dėl svars­ty­mų ir ini­cia­ty­vų ir vie­nas pra­šy­mas / skun­das.

Kaip pa­ste­bi Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vyr. spe­cia­lis­tė Jur­gi­ta Šu­ke­vi­čie­nė, ne­įvei­kia­ma pro­ble­ma yra pa­čių aly­tiš­kių pa­sy­vu­mas: siū­ly­mų jie ne­tei­kia, į vie­šuo­sius svars­ty­mus at­ei­na vos ke­le­tas.

„Jei Ma­ho­me­tas ne­ina pas kal­ną, tai gal­būt kal­nas ga­lė­tų at­ei­ti pas Ma­ho­me­tą? Kiek kar­tų val­di­nin­kai lan­kė­si Ža­lio­jo­je gat­vė­je, iš­klau­sė gy­ven­to­jų nuo­mo­nę? Ar pa­ra­gi­no su­si­pa­žin­ti su pro­jek­tu pa­pras­tai ir aiš­kiai: „At­ei­ki­te į ro­tu­šę, ir drau­ge nu­spręs­ki­me, kaip at­ro­dys Ža­lio­ji gat­vė po tre­jų me­tų?“ Gal­būt dau­giau gy­ven­to­jų teik­tų pa­siū­ly­mus, da­ly­vau­tų vie­šuo­siuo­se svars­ty­muo­se, jei apie juos bū­tų kal­ba­ma žmo­nių, o ne biu­ro­kratų kal­ba? Ne taip svar­bu, ant ku­rios gat­vės kam­po vyks va­di­na­mie­ji vie­šie­ji svars­ty­mai, svar­bu su­do­min­ti žmo­nes, įpra­tin­ti juos gal­vo­ti apie sa­vo mies­to pro­ble­mas ir siū­ly­ti, kaip jas spręs­ti“, – įsi­ti­ki­nęs Liudas Ra­ma­naus­kas.

Kaip tei­gia­mą pa­tir­tį jis nu­ro­do ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ben­druo­me­nių da­ly­va­vi­mą svars­tant mies­tui ak­tu­a­lias pro­ble­mas, pi­lie­ti­nio ak­ty­vu­mo ska­ti­ni­mą sklei­džiant dau­giau ne­for­ma­lios in­for­ma­ci­jos.

Šaukš­tas de­gu­to sta­ti­nė­je eu­ro­pi­nio me­daus

„Pa­tir­tis ro­do, kad ne­sėk­mę pa­ty­rė tie pro­jek­tai, ku­rie bu­vo ke­lis kar­tus ko­re­guo­ja­mi. Ko­kie jie be­bū­tų – juos rei­kia įgy­ven­din­ti iki pa­bai­gos, tik po to, jei kaž­kas ne­ge­rai, keis­ti“, – pro­jek­ti­nės sėk­mės for­mu­lę dė­lio­ja Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Ja­nis Lau­ri­nai­tis.

„Aki­vaiz­du, kad Ža­lio­sios gat­vės at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tas pa­reng­tas pa­gal ne­vi­siš­kai tin­ka­mą sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mą, bet mies­to va­do­vai to pri­pa­žin­ti ne­no­ri“, – sa­ko ben­dri­jos pir­mi­nin­kas J.Anu­šaus­kas.

Ga­ra­žų sa­vi­nin­kai šiuo me­tu lau­kia sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­mo, ar bus at­si­žvelg­ta į jiems pa­lan­kią Sei­mo kon­tro­lie­riaus iš­va­dą. Kaip per­nykš­tis snie­gas tirps­tan­čiais val­di­nin­kų pa­ža­dais (gat­vės re­konst­ruk­ci­jos pa­bai­ga vėl nu­kel­ta – šį­kart 2015 me­tų pa­va­sa­riui) jie ne­be­ti­ki, to­dėl rei­ka­lau­ja, kad pro­jek­to pa­kei­ti­mai bū­tų at­lik­ti da­bar, o ne jį bai­gus. Ant­raip ba­do strei­kas, ir taš­kas.

Koks de­gu­tas su­ga­di­no sta­ti­nę eu­ro­pi­nio me­daus?

„Su­dė­tin­go pro­jek­to su mi­li­jo­ni­nė­mis in­ves­ti­ci­jo­mis ap­ta­ri­mui su vi­suo­me­ne ski­ria­mos tik trys sa­vai­tės. Gal­būt ini­ci­juo­ti įsta­ty­mo pa­tai­są, nu­ma­tan­čią tam re­a­lų ap­čiuo­pia­mą lai­ką, kai­nuo­tų pi­giau, nei ke­lis kar­tus ko­re­guo­ti pro­jek­tą?“ – svars­to „FM 99“ di­rek­to­rius L.Ra­ma­naus­kas.

Jo ma­ny­mu, pa­ruo­šia­ma­sis eta­pas pa­de­da iš­veng­ti pro­ble­mų at­ei­ty­je. Ir at­virkš­čiai, tin­ka­mai ne­iš­dis­ku­tuo­ti su vi­so­mis su­in­te­re­suo­to­mis pu­sė­mis prieš­pro­jek­ti­niai svars­ty­mai nuos­to­lin­gi ta pras­me, kad pro­jek­tus ten­ka ko­re­guo­ti jų ei­go­je.

Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos In­ves­ti­ci­jų sky­riaus ve­dė­ja N.Rin­ke­vi­čiū­tė ma­no ki­taip: „Pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo pro­ble­mos di­dži­ą­ja da­li­mi ne­su­si­ju­sios su ne­pa­kan­ka­mu dė­me­siu prieš­pro­jek­ti­niam pa­siū­ly­mui.“

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ne­svars­to ga­li­my­bės ini­ci­juo­ti Sta­ty­bų įsta­ty­mo pa­tai­są ir keis­ti prieš­pro­jek­ti­nio in­for­ma­vi­mo me­cha­niz­mą, nes tam ne­ma­to pa­grin­do. CPVA sta­tis­ti­ka ne­lei­džia įver­tin­ti, kaip daž­nai pro­jek­tų ei­go­je at­lie­ka­mi pa­kei­ti­mai yra su­si­ję su ne­pa­kan­ka­mu vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mu bei dėl to vė­liau ky­lan­čiu ne­pa­si­ten­ki­ni­mu.

Ki­tu ra­kur­su į pro­ble­mą siū­lo pa­žiū­rė­ti Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės vy­riau­sio­jo ar­chi­tek­to pa­va­duo­to­ja Irena Pan­kie­nė: „Įgy­ven­di­ni­mo me­tu ky­lan­čios pro­ble­mos, ypač gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas dėl pri­im­tų spren­di­mų, sie­ti­nos bū­tent su jų ne­no­ru da­ly­vau­ti svars­tant prieš­pro­jek­ti­nius spren­di­nius.“

Kar­čios pa­tir­ties pa­mo­ky­ti ga­ra­žų Ža­lio­jo­je gat­vė­je sa­vi­nin­kai taip pat tu­ri nuo­mo­nę apie šaukš­tą de­gu­to ir in­dą me­daus: sa­ko, kad vi­sas pro­ble­mas bū­tų iš­spren­dęs laiš­kas ben­dri­jos pir­mi­nin­kui, ku­ria­me rei­kė­jo aiš­kiai iš­dės­ty­ti su­ma­ny­mą už­da­ry­ti įva­žia­vi­mo ke­lią.

(Te­ri­to­ri­jo­je, kur įsi­kū­ru­si ga­ra­žų ben­dri­ja, ne­bu­vo su­for­muo­tas že­mės sly­pas, to­dėl jos sa­vi­nin­kai ne­pri­va­lė­jo bū­ti in­for­muo­ja­mi nu­sta­ty­ta tvar­ka – laiš­kais – net apie pa­reng­tą de­ta­lų­jį pla­ną.)

Gar­baus am­žiaus žmo­nės, nors dau­gu­ma jų ne­si­nau­do­ja in­ter­ne­tu, jau­čia­si tu­rin­tys tei­sę gau­ti in­for­ma­ci­ją apie pla­nuo­ja­mus svar­bius pa­si­kei­ti­mus jiems pri­im­ti­nu bū­du: 41 iš 49 ap­klaus­tų ga­ra­žų ben­dri­jos sa­vi­nin­kų no­rė­tų, kad tai bū­tų pa­da­ry­ta pa­pras­tu pa­štu. Ga­lė­jo bū­ti su­tau­py­ta daug svei­ka­tos, ener­gi­jos, lai­ko ir lė­šų – pa­čių gy­ven­to­jų ir jų skun­dus ty­ru­sių ins­ti­tu­ci­jų. Bet šiuo­lai­ki­nė pro­jek­ti­nė liau­dies pa­sa­ka apie ste­buk­lin­gas 19 die­nų, tei­sy­bės ieš­ko­to­jus ir ge­le­ži­nes kur­pes tu­ri dar ir mo­ra­li­nį as­pek­tą.

Ne kiek­vie­nas su­pran­ta, kad vals­ty­bė – tai ne val­di­nin­kai, ne po­li­ti­kai. Sa­vo vals­ty­bę jau­čia­me ir su­pran­ta­me as­me­niš­kai, at­si­rem­da­mi į sa­vo šei­mos, vai­kų, ar­ti­mų­jų pa­tir­tį. Jei žmo­nės jau­čia­si nu­skriaus­ti, ne­sau­go­mi, ne­gi­na­mi, jie tam­pa sve­ti­mi sa­vo vals­ty­bei. Ga­li­ma įžvelg­ti įvai­riau­sių pa­ra­le­lių tarp de­mo­kra­tijos lyg­mens ir žmo­nių svei­ka­tos, gy­ve­ni­mo truk­mės, sa­vi­žu­dy­bių ar nu­si­kals­ta­mu­mo ro­dik­lių. Vi­si už­mo­jai ge­rin­ti sta­tis­ti­nius ro­dik­lius šio­se sri­ty­se yra po­pie­ri­niai, kol ne­si­kei­čia tik­ra­sis po­žiū­ris į žmo­gų. Vi­sa­da vis­ką ga­li­ma tai­sy­ti, kol žmo­gus gy­vas. Pro­jek­tas ne­ga­li bū­ti už jį svar­bes­nis. (Iš in­ter­viu su psi­cho­lo­ge so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­re Ra­mu­te Ore­nie­ne)

2014 me­tų gruo­džio pa­bai­go­je ga­ra­žų ben­dri­jos Ža­lio­jo­je gat­vė­je sa­vi­nin­kai su­lau­kė ei­li­nio Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės at­sa­ky­mo į sa­vo raš­tą. Ja­me ža­da­ma ieš­ko­ti lė­šų įva­žai įreng­ti, ta­čiau jau mies­to biu­dže­te. Re­gis, už val­di­nin­kų klai­das, įsta­ty­mų ne­to­bu­lu­mus ir ne­lem­tai su­ta­pu­sias ap­lin­ky­bes mo­kes­čių mo­kė­to­jams teks su­mo­kė­ti iš sa­vo ki­še­nės.

 Tyrimas parengtas „Media4Change“ žurnalistinių tyrimų konkursui.

Media4change tiriamųjų darbų konkursas rengiamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl NVO Programa Lietuvoje negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.