PERSPEKTYVOS: redakcija jaunimui Centrinėje ir Rytų Europoje, kurianti įvairiapusius įvairaus formato pasakojimus

Tiriamoji žurnalistika ir inovacijos
( 2023-04-01 — 2024-10-01 )

PERSPEKTYVOS suvienija septynias organizacijas, kad kartu sukurtume žiniasklaidos pasakojimus socialinėmis, politinėmis ir kultūros temomis. Istorijos bus publikuojamos skirtingose valstybėse mažiausiai aštuoniomis kalbomis(DE, PL, CZ, SK, HU, LT, UA and RU). Pasakojimai bus publikuojami: Goethe-Institute’s jádu magazine, Kultura Liberalna, Revue Prostor, Kapitál, Radio EPER 97.0, Nara and Bendra.LT ir kitose Rytų Europos žiniasklaidos priemonėse. Istorijos bus pasakojamos skirtingais formatais: vaizdo įrašais, podkastais, straipsniais. Tikslinė šių pasakojimų auditorija: asmenys nuo 18 iki 30 metų.

Sužinok daugiau

Apie

PERSPEKTYVOMIS siekiama sukurti sprendimą, kuriuo būtų galima pakeisti žiniasklaidos kraštovaizdį Centrinėje ir Rytų Europoje. Šiame regione trūksta į jaunimą orientuotos žiniasklaidos ir jaunoji auditorija priversta rinktis tarp minkštosios žiniasklaidos (soft news), visiško naujienų vengimo arba perėjimo prie anglakalbės žiniasklaidos kanalų.

Išsikelti tikslai: 

-Sukurti platformą nešališkam ir daugialypiam aukštos kokybės turiniui, kuris būtų orientuotas į jaunimą Centrinėje ir Rytų Europoje.

-Vidurio ir Rytų Europos jaunimui sukurti įvairiapusį turinį visai Europai svarbiomis socialinėmis, politinėmis ir kultūrinėmis temomis. 

-Šį turinį publikuoti įvairais formatais per kanalus, kuriems jaunimas teikia pirmenybę, atsižvelgiant į jų amžiaus grupėje vyraujančius žiniasklaidos vartojimo įpročius. 

-Sukurtomis istorijomis skatinti dialogą tarp skirtingų socialinių grupių ir tarp šalių, įgalinant jaunus žmones suprasti savo perspektyvas tarptautiniame ir Europos kontekste. 

Prisijunk

    Thank you for your message. We will get in touch shortly.

    Straipsniai

    Kriminologė: seksualinė prievarta naktinio pasilinksminimo vietose – netoleruotina

    Švenčių sezonas. Dažnai didžiąsias metų šventes pasirenkama paminėti naktinio pasilinksminimo įstaigose. Deja, ne visada naktiniuose klubuose ir baruose saugu, ypač moterims. Apie tai, kad patyrė nepageidaujamą priekabiavimą, seksualinę prievartą ar net buvo apsvaigintos prieš jų valią gali papasakoti dažna mergina. Skaudžiomis istorijomis su Bendra.lt pasidalijo Discord serverio „Pletkai“ narės.

    COP28 baigėsi, miškų naikinimas Lietuvoje tęsiasi

    Lietuvos žmonės, kurie istoriškai gerbė medžius ir gamtą, dabar susiduria su ekocidu. Tūkstančius metų senieji Lietuvos miškai žmonių buvo gerbiami kaip šventa ir neatsiejama ekosistemos dalis, o vieno seno medžio nukirtimas prilygo žmogaus nužudymui. Dabar tie patys šventi medžiai, kuriuos kiekviena karta rūpestingai perduodavo kitai, gali būti sandėliuojami, apdorojami cheminėmis medžiagomis ir paverčiami IKEA parduotuvėje surenkama pakuote.

    Ar tikrai reikia auditorijos atstovo?

    Neseniai sulaukiau klausimo – BENDRA.lt redakcija tokia maža, ar jai tikrai reikia auditorijos atstovės? Gal pavyzdį gali rodyti kitos, didesnės žiniasklaidos priemonės? Arba gal verčiau nagrinėti Lietuvos žiniasklaidos turinį ir tendencijas, o ne šios konkrečios redakcijos darbą?

    01 gruodžio 2023

    Ar galima išvengti Vilniaus medžių kančių?

    Vilnius Europos Žaliosios sostinė, tačiau vilniečiai nerimauja dėl miesto medžių ateities. Apie tai, kaip galime išvengti Vilniaus medžių kančių pasakoja Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis.

    M. Jastramskis: „Kraštutinės dešinės atstovas iš Vakarų Europos su kolega iš Vidurio ir Rytų Europos nerastų bendros kalbos“

    Su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentu, dr. Mažvydu Jastramskiu kalbėjomės netrukus po to, kai rinkimuose į Nyderlandų parlamentą daugiausiai balsų surinko kraštinės dešinės antiislamiškos orientacijos Laisvės partija, vadovaujama Geerto Wilderso. Toks rezultatas sustiprino paviršinį įspūdį, kad per Europos valstybes tęsiasi pergalingas kraštutinės dešinės šmėklos žygis. Tačiau M. Jastramskis tuo abejoja.

    Žurnalistas M. Lee Hunteris apie tiriamąją žurnalistiką, pasitikėjimą žiniasklaida ir galią bendruomenėms

    Mažėjant pasitikėjimui žiniasklaida, žurnalistas ir žiniasklaidos tyrėjas Markas Lee Hunteris teigia, kad jį susigrąžinti galima pakeitus požiūrį į skaitytojus. Juos derėtų įvardyti kaip bendruomenes, o ne kaip auditoriją bendrąja prasme, ir pagal tai pakeisti verslo modelį: būti arčiau bendruomenių, atstovauti jų interesams, padėti joms kovoti dėl savo teisių.

    Spartėjanti skaitmenizacija vyresnius žmones varo į neviltį

    Šiais laikais be interneto – kaip be rankų – vis dažniau girdime. Spartėjant skaitmenizacijai, internetu nesinaudojantiems žmonėms darosi vis sudėtingiau gauti norimas ir netgi būtinas paslaugas – sumokėti mokesčius, pasirinkti elektros tiekėją, deklaruoti pajamas ar net užsiregistruoti pas gydytojus. Vyresni žmonės ne tik nemoka naudotis internetu, bet ir bijo – šiuolaikines technologijas jie sunkiai prisileidžia.

    Lietuvė savąją Lietuvą atrado Japonijoje

    Dažnai apie emigravusius žmones kalbama kritiškai – esą žmonės paliko Lietuvą dėl materialinės gerovės. Tačiau retai kalbama apie pozityvią emigracijos pusę, kai lietuviai kitose kultūrose atranda save.

    Tatuiruotės – estetikos forma ar kūno gadinimas?

    Tatuiruotės vieniems yra saviraiškos forma ir estetinių ieškojimų išraiška. Kitiems tai – kelias į savo kūno gadinimą, kuris netgi „gali pažeisti ją pamačiusio žmogaus teises“. Apie tai – režisieriaus Silvestro Polinausko dokumentiniame vaizdo pasakojime.

    Priekabiavimas naktiniuose klubuose: kaip pakeisti situaciją?

    Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.  Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei […]

    Bendra.lt tinklalaidėje žurnalistas Markas Lee Hunteris: pasitikėjimas žiniasklaida slypi bendruomenėse

    Žiniasklaidai susiduriant su pasitikėjimo iššūkiais, žurnalistas, žiniasklaidos tyrėjas ir pedagogas Markas Lee Hunteris teigia, kad žurnalistai turėtų daugiau dėmesio kreipti į bendruomenes, jas geriau pažinti ir atitikti jų poreikius. Žurnalistikos esmė, sako jis Bendra.lt tinklalaidėje, yra tarnauti bendruomenėms, skatinti jas augti ir padėti laimėti joms svarbiose kovose.

    Didmiestyje jauniems žmonėms būstą įsigyti vis sunkiau. Išeitis – regionai

    Klaipėdos miestą sunku įspausti į vienus rėmus – didmiestis, jūrinės infrastruktūros židinys, kurortas, bet tuo pačiu dažnam – ir regionas. Sunkiai gyvenimą uostamiestyje kuria ir jauni žmonės – baigę mokslus miesto aukštosiose mokyklose susiduria ne tik su menka tam tikrų specialybių paklausa darbo rinkoje, bet ir mažesniais atlyginimais bei – svarbiausia – sostinę pavejančiomis būstų nuomos ir įsigijimo kainomis.

    Nežinomybė ir viltis: nuo karo į Šilutės rajoną pabėgę ukrainiečiai laukia taikos

    Kol Nastia zuja aplink viryklę, būrelis vaikų kitame virtuvės gale ant mokyklinės lentos kreidelėmis rašo kažką kirilica. Ši virtuvė nepaprasta – tai kažkada uždarytos Šilutės rajono Bikavėnų kaimo mokyklos patalpos, kurias naujam gyvenimui prikėlė vietiniai, užsimoję čia apgyvendinti nuo karo bėgančius ukrainiečius. Nastia – viena jų. Kitame mokyklos gale gyvena Irinos šeima. Jos namuose šiandien šventė – dukra Darija, kuri vidurinę mokykla baigė per nuotolį, buvo pakviesta nuo 2023 metų rugsėjo mokytis universitete Charkive. Už 40 kilometrų nuo Bikavėnų, Šilutės Fridricho Bajoraičio bibliotekoje Viktorija iš Zaporožės veda edukacinius užsiėmimus vaikams iš Ukrainos. Dar 10 kilometrų į vakarus, ir rūkyta žuvimi kvepiančioje Rusnėje įsitvėręs rankon meškerę pasirodo Kolia. Į Šilutės rajoną atvykę ukrainiečiai čia ne tik rado prieglobstį, bet ir įsitraukė į vietos gyvenimą. Rajono savivaldybės parama ir bendruomenės iniciatyvumas šį procesą palengvino. Visgi naujųjų Šilutės rajono gyventojų balsas virpa, kai šie bando dalintis mintimis apie ateitį.

    Rusakalbiai Lietuvoje: nepalaikydami atstumiam

    Kiek laiko iš tiesų užtrunka išmokti lietuvių kalbą, kai jos aktyviai netenka naudoti nei darbe, nei studijose, nei namų aplinkoje? Apie tai, su kokias sunkumais susiduria kalbos besimokydami rusakalbiai – Aistės Kalčytės vaizdo pasakojime.

    Žaliasis Lietuvos miestų rūbas įstrigo trinkelėse?

    Vis daugiau žmonių girdime nerimaujant ne tik dėl Lietuvos miškų, bet ir pavienių medžių, puošiančių miestų erdves, likimo. Medžiai mieste ne tik džiugina gyventojų akis, bet ir teikia pavėsį karštomis dienomis, valo orą, reguliuoja temperatūrą ir drėgmę. Deja, mūsų miestų žaliasis rūbas vis traukiasi, atiduodant duoklę įvairiems statybos ir rekonstrukcijos projektams, Vietoj brandžių medžių atsodinami jauni augalai situaciją menkai tegelsbsti. Kodėl prarandame senuosius savo miestus puošusius medžius ir ką reikia daryti, kad jų vietoje pasodinti sodinukai kada nors pasiektų pirmtakų aukštį?

    „Reporteriai be sienų“: šokiruoja, kad kare žurnalistai tampa taikiniais

    Karas tarp Izraelio ir „Hamas“ tapo vienu kruviniausiu žurnalistams. Komiteto žurnalistų apsaugai duomenimis, nuo beprecedentės „Hamas“ atakos Izraeliui iki lapkričio 24 d. žuvo 53 žurnalistai ir žiniasklaidos darbuotojai (per visą karo Ukrainoje laikotarpį – 17 žurnalistų). Organizacijos „Reporteriai be sienų“ manymu, tai yra karo nusikaltimas.

    Apie žurnalistų situaciją karo metu kalbamės su organizacijos „Reporteriai be sienų“ atstovu Šiaurės Afrikai Khaled Drareni.

    Slavos naujas gyvenimas: iš visiško dugno – į socialinį darbą

    Slava Grigorjevas nebijo pripažinti, kad buvo atsidūręs dugne. Jis atvirai pasakoja apie tai, kad vartojo narkotikus, vogė, sėdėjo kalėjime. Dabar jis radikaliai pakeitė savo gyvenimą: baigė socialinio darbuotojo padėjėjo studijas, dirba ir laikosi įstatymų netgi smulkmenose.

    Populiariausias mėnesio tekstas – įsitraukusių skaitytojų nuopelnas

    Nykstantys kaimai – vienas iš dviejų populiariausių spalio mėnesio pasakojimų, pasiekęs per 100 tūkst. skaitytojų ir žiūrovų. Ką jis atskleidžia apie vietos politiką ir BENDRA.lt žurnalistiką?

    Lietuvoje besikuriantys ukrainiečiai: baiminamės, kad netrukus galime netekti darbo

    Valstybinė kalbos inspekcija jau pavasarį žada pradėti bausti darbdavius, jei jų darbuotojai nemokės kalbos tinkamu lygiu. „Kas mūsų laukia? Ar neteks grįžti į kariaujančią šalį“, – nerimauja nuo karo Lietuvoje besiglaudžiantys ukrainiečiai. Jų manymu, tik pusė jų galės įrodyti mokantys kalbą reikiamu lygiu. Užimtumo tarnybos duomenimis, iki lapkričio 1 d. lietuvių kalbos kursus baigė vos per 1000 ukrainiečių.

    Kodėl įsteigėme auditorijos atstovo pareigybę ir ką tai reiškia mūsų skaitytojams

    Įtraukiosios žurnalistikos platforma Bendra.lt yra viena iš nedaugelio redakcijų Lietuvoje, kuri yra įsteigusi nepriklausomą auditorijos atstovo pareigybę. Šis asmuo stebi ir analizuoja redakcijos žurnalistų veiklą, kuriamą turinį, atliepia auditorijos poreikius ar skundus. Pirmojoje Bendra.lt tinklalaidėje kalbame, kodėl Lietuvos žiniasklaidos priemonėms svarbu turėti nepriklausomą auditorijos atstovą ir kaip tai prisideda prie pasitikėjimo žiniasklaida didinimo.

    Bendra.lt tinklalaidė: kaip kuriame santykį su auditorija ir kodėl tai svarbu?

    Pirmojoje Bendra.lt tinklalaidėje kviečiame iš arčiau susipažinti su mūsų įtraukiosios žurnalistikos redakcijos virtuve. Kokiomis vertybėmis grindžiame savo darbą, kodėl mums svarbu ir kaip mes esame pasirengę girdėti auditorijos poreikius, ką reiškia ir kaip yra įgyvendinamas „įtraukumas’’, kodėl pasitikėjimas žiniasklaida yra sumažėjęs ir kaip galima jį susigrąžinti?

    Teršiu, nes retkarčiais galima!

    Vis daugiau žmonių deklaruoja saugantys gamtą, tačiau patogumo dėlei dažnai renkasi vienkartinius puodelius. Skaičiuojama, kad per metus jų Lietuvoje sunaudojama apie 40 milijonų. Kavinių tinklo atstovė teigia, kad visi skuba, todėl pripratinti klientus prie daugkartinių puodelių užtruks laiko. Aplinkos ministerija vienkartinius puodelius žada apmokestinti. Apie tai – Audriaus Lelkaičio vaizdo pasakojimas.

    Nelegalios psichotropinių vaistų prekybos užkulisiai – ir internete, ir vidury dienos miesto centre

    Penktadienis, Kauno autobusų stotis, vėlyvas priešpietis. Atvažiuoja ir išvažiuoja autobusai, aplink būriuojasi žmonės: ką tik atvykę ir besiruošiantys išvykti. Visai šalia manęs su draugu šnekučiuojasi autobusų stoties apsaugos darbuotojas. Kitoje gatvės pusėje – policijos automobilis. Neramiai žvilgčioju į laikrodį – vienuoliktą valandą turiu susitikti su vyru, kuris internete nelegaliai prekiauja psichotropiniais vaistais. Jei šiuos vaistus man išrašytų gydytojas, greičiausiai perspėtų, kad jie gali sukelti priklausomybę. Jei dozę, kurią tariamai ketinu pirkti iš šio vyro, išgerčiau vienu kartu, greičiausiai mirčiau.

    Aušra Raulušonytė

    Permakultūra – ne vien alternatyvi žemdirbystė. Kaip Biržų rajone kuriamas ūkis keičia žmogų ir pasaulį?

    Adam Douglas Lewington ir Erika Bistrickaitė, vienas kitą pamilę Australijoje, į Lietuvą grįžo kurti permakultūrinio (kitaip tariant, gamtinio) ūkio. Australijoje gimęs Adam sako, kad žemė bus dosni, jei į ją žiūrėsime kaip į mamą – gydysime ir puoselėsime, o ne išvarginsim, nustekensim. Po pramonės revoliucijos įsivyravę monokultūriniai ūkininkavimo metodai dirvožemį alina. Adam to pasekmes mato ir Lietuvoje: iš suakmenėjusios dirvos neina bulvės iškasti. Adam ir Erika primena, kad permakultūra – ne žemdirbystės metodas, o gyvenimo būdas. Pasaulyje plečiasi žemdirbių, mokslininkų ir aplinkosaugos ekspertų bendruomenė, tikinti ir tikinanti, kad permakultūrinis ūkis – raktas į tvarią ir užtikrintą maisto sistemą, biologinės įvairovės išsaugojimą, dėl žmogaus veiklos atsirandančios klimato kaitos slopinimą.

    Aušra Raulušonytė, Jonas Balčiūnas

    Išmintinga žemdirbystė Lietuvoje iš Australijos – permakultūrinis ūkis Kirdonyse

    Prieš porą metų Biržų rajono Kirdonių kaimo pakraštyje iš Australijos atvykusi jauna šeima ėmė kurti ūkį – išsikasė prūdą, išpureno dirvą, pastatė šiltnamį. Ūkį apibūdina kaip permakultūrinį. Bendra.lt komanda aplankė naujuosius lietuvės Erikos ir australo Adamo namus daugiau sužinoti apie šeimos ūkį, pasaulėvaizdį ir kuo ypatingas šis žemdirbystės tipas.

    Pasipriešinus gyventojams, savivaldybė atsisakė sumanymo iš žemėlapio ištrinti pusę kaimų

    Marijampolės savivaldybė parengė projektą, kuriame buvo numatyta iš žemėlapio išbraukti 170 gyvenviečių (toks skaičius nuskambėjo pristatant projektą). Savivaldybės kolegijai pasirodė, kad siūlymas logiškas ir pagrįstas, o gyventojai, apie planuojamus pokyčius sužinoję bene paskutinę minutę, sukilo: „Taip norima išbraukti mūsų istoriją.“ Gyventojams pradėjus reikšti nepasitenkinimą, savivaldybė savo planų atsisakė.

    Panikos priepuoliai: išsivaduoti iš jų galima pakeitus gyvenimą

    Kai prasideda panikos priepuoliai, atrodo, kad gyvenimas griūva, jis niekada nebebus toks, kaip anksčiau. Šiuos priepuolius patyrę žmonės pasakoja, kad jiems vėl atsistoti į vėžes.

    Jei neliks mano kaimo – tai kur aš gimiau?

    „Matučio gimtinei ir kitiems kaimams nėra vietos Lietuvos žemėlapyje?“ – tokia žinutė pasiekė Bendra.lt redakciją. Paaiškėjo, kad Marijampolės savivaldybėje, vykdant „gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų, pavadinimų bei seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų, pavadinimų nustatymo (keitimo) projektą“, suplanuota iš žemėlapio išbraukti daugiau negu pusę gyvenviečių.

    Priklausomybę nuo vaistų lygina su narkotikais: įklimpti lengva, o pasveikti – sudėtinga

    Vaistai ne tik gydo. Jie gali sukelti priklausomybę, pasibaigiančią, kaip liudija bendra.lt surinktos istorijos, itin skaudžiomis pasekmėmis.

    Apie kelis išsprūdusius žodžius BENDRA.lt tekste

    Naujausi tekstai BENDRA.lt puslapyje atskleidžia Lietuvos aktualijas ir parodo keletą žurnalistų asmeninių nuostatų.

    Tvarumo idėja uždega!

    Žmonės vis dažniau atsisuka į tvarumą. Įkvepia tai, kad tvarumo idėjos psistatomos nenuobodžiai. Festivaliuose jaunimas dalinasi idėjomis, kaip geriau rūšiuoti atliekas, kaip gyventi, kad iš viso jų nebūtų. Apie tai – Audriaus Lelkaičio vaizdo pasakojime.

    Tarptautinės praktikos galimybės besiskleidžiantiems žurnalistikos talentams

    Media4Change ieško jaunų talentų įtraukiosios žurnalistikos startuoliui Bendra.lt ir darbui su tarptautiniais partneriais.

    Ekspertas: gyvybių gelbėjimą vis dar atidedame „geresniems laikams“

    Kiek dar žmonių turime netekti, kad savivaldybės imtųsi daugiau atsakomybės savižudybių prevencijos srityje? Kokių rezonansinių netekčių reikia, kad savivaldybėse atsirastų daugiau politinės valios? Ar šalis, pirmaujanti pagal savižudybių rodiklius, gali sau leisti nespręsti šios problemos?

    Specialistai: pagalbos nuo seksualinio smurto nukentėjusioms merginoms mes neturime

    Po vokiečių grupės „Rammstein“ koncerto pasirodžius merginos iš Airijos kaltinimams, kad ji galimai buvo apsvaiginta turint tikslą tenkinti lytinę aistrą, viešojoje erdvėje kilo daug diskusijų.

    Akimirkos