kovo 4, 2015

Šimtai milijonų, skirtų jaunimo įdarbinimui, Lietuvoje leidžiami pavėjui

Komentuojančių neatsirado

P.Uksas pripažino, jog Jaunimo reikalų departamente dėl Jaunimo garantijų iki šiol yra daug neaiškumų, visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori, kad Jaunimo reikalų departamentas dalyvautų įgyvendinime, o jiems patiems reikia dar daug ką susidėlioti.

Norėdami išsiaiškinti, kaip yra užtikrinama skaidri partnerių atranka vykdyti Jaunimo reikalų departamento organizuojamoms veikloms, mėginome susisiekti su Ramune Rinkūniene, Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vedėja, kuri ir siuntė visus elektroninius laiškus.

Deja, kadangi šiuo metu ji nedirba, pavyko pasikalbėti tik su Petru Uksu, skyriaus specialistu, kuris į klausimus, kaip bus užtikrinamos norinčiųjų prisidėti kompetencijos, ir ar yra sudaryta revizijos komisija, atsakyti negalėjo.

Prisistatydama ne tik kaip Žurnalistų ugdymo programos dalyvė, bet ir kaip Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė, sulaukiau klausimo, ar mes patys nepildėme paraiškos. Na, o aš maniau, jog nesunku suvokti, jog Mokinių parlamentas yra projektas, dirbantis su mokiniais, tuo labiau negalintis teikti paslaugų jaunimui iki 29-erių.

Pasak P.Ukso, šiuo metu vykdomas paraiškų vertinimas (o juk nuo 2015 m. pradžios jau turėjo būti pradėtas veiklų vykdymas).

P.Uksas pripažino, jog Jaunimo reikalų departamente dėl Jaunimo garantijų iki šiol yra daug neaiškumų, visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nori, kad Jaunimo reikalų departamentas dalyvautų įgyvendinime, o jiems patiems reikia dar daug ką susidėlioti. Iniciatyva yra įgyvendinama jau vienerius metus. Ar yra žmogus, kuris žino daugiau informacijos? Atsakyta paprastai: „Nežinau.“

2013 sausio 16 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirašė įsakymą dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo plano patvirtinimo. Pirmosios užduotys (dokumentas – Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo veiksmų plano 1 priedas – Priemonės 2014-2020 m.) turi būti atliktos 2014-aisiais. Nusprendėme pasidomėti, ar šie tikslai buvo įgyvendinti.

Valda Karnickaitė, Jaunimo reikalų departamento darbuotoja, paklausta apie tai, kokie siūlymai dėl teisės aktų, reglamentuojančių darbą su jaunimu, buvo pateikti ir paprašyta juos atsiųsti, atsakė, jog atsiųsti nelabai turi ką, bet klausimą pageidautų gauti raštu. Vėliau pridėjo, jog siūlymų būta labai daug ir į elektroninį laišką atsakė tik nuorodomis į Seimo ir Jaunimo reikalų departamento tinklalapius.

Jolanta Sakalauskienė, Jaunimo skyriaus vedėja, taip pat atsisakė komentuoti situaciją.

Slaptas priemonių planas

Dokumente teigiama, jog 6,4 mln. eurų bus skiriami įtraukti jaunimą į darbo rinką bei švietimą per atvirus jaunimo centrus ir erdves. Bet kaip tai bus įgyvendinama, kur konkrečiai keliaus pinigai ir kas su jais bus daroma, nenurodyta.

Dokumentuose dėl Jaunimo garantijų turi būti išdėstytos ir konkrečiai numatytos pagrindinės priemonės skaidriai ir efektyviai įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvą, tačiau planas nėra tikslus.

Ten įvardyti uždaviniai, atsakingos institucijos ir skiriamos lėšos, bet nenurodyta, kam konkrečiai ir kur bus panaudojami pinigai, kokioms priemonėms jie skirti ir kokiais būdais išsikelti tikslai bus įgyvendinami.

Pavyzdžiui, oficialiame dokumente, ant kurio pasirašė ne tik Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, bet ir kiti valstybės pareigūnai, teigiama, jog 6,4 mln. eurų (22,2 mln. Lt) bus skiriami įtraukti jaunimą į darbo rinką bei švietimą per atvirus jaunimo centrus ir erdves. Bet kaip tai bus įgyvendinama, kur konkrečiai keliaus pinigai ir kas su jais bus daroma, nenurodyta.

Vilniaus atviro jaunimo centro „Mes“ direktorės Astos Bieliauskaitės manymu, pati Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar nėra nusprendusi, kaip dalins pinigus.

Dar 2014-ųjų pabaigoje, domėdamiesi Jaunimo garantijomis, sužinojome, jog yra ruošiamas detalus Iniciatyvos įgyvendinimo plano variantas. Tačiau, jis, kaip buvo pasakyta skambinusiems tyrėjams, dar redaguojamas ir ruošiamas, ir, deja, pasidalinti bent preliminariu variantu buvo kategoriškai atsisakyta. Užklausus to paties elektroniniu paštu, atsakyme gavome nuorodas į jau seniai internete esančius pirmuosius dokumentų variantus, nors prašėme naujausio.

2014 m. kovo 4 d. Lietuvos darbo biržos direktoriaus įsakymu dėl Jaunimo garantijų iniciatyvos įgyvendinimo stebėsenos sistemos patvirtinimo aiškiai reglamentuojama sistema, pagal kurią Jaunimo garantijų įgyvendinimas turėtų būti nuolat peržiūrimas. Pridedamos savaitinės, mėnesinės, pusmetinės ataskaitų formos, išdėstoma, per kiek laiko jos privalo būti parengiamos.

Deja, visuomenė iki 2014 m. gruodžio, kuomet didžioji dalis trūkstamos informacijos buvo sukelta vienu metu, nematė nei rezultatų, nei ataskaitų ar stebėjimų rezultatų. Visgi, stebint iš šalies, Kauno teritorinė darbo birža iki šiol nepasirūpino stebėsena – nei vienos ataskaitos jų internetinėje svetainėje nėra.

 

Duomenų neteikia

 

Kur keliauja pinigai, kas iš tiesų vyksta institucijų viduje, nežinia. Išvada paprasta – Jaunimo garantijų iniciatyva Lietuvoje – chaosas.

pinigai-54a2b37495b70

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pinigai

Kol informacijos nebuvo internete, ją mėginome gauti kreipdamiesi į Lietuvos darbo biržos darbuotojus. Bet paprašę oficialios statistikos – duomenų lentelės, kurioje aiškiai matytųsi, kiek žmonių buvo įdarbinta, kiek panaudojo tam tikrą priemonę, sulaukėme elektroninio laiško, kuriame buvusių kelių eilučių teksto tikrai nepavadinsi oficialia statistika.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Jaunimo reikalų departamento atstovės Justina AlsytėGogelienė ir Milisenta Misevičiūtė klausiamos, kaip institucijos, kurioms jos atstovauja, rūpinsis darbo stebėsena, statistika, teigė iki šiol to nežinančios.

LiJOT prezidentas, paklaustas, kokios problemos kyla įgyvendinant iniciatyvą, atsakė: „Kartais atsiranda įvairių didesnių rizikų ir tai parodo, jog ši iniciatyva ne visada yra veiksminga, bet sunku konkrečiai pasakyti, kas šiuo metu šioje iniciatyvoje yra blogai ir ką reikėtų keisti.“

Panūdę išsiaiškinti, kiek šiai programai, kuri vis dar skendi kažkur debesyse, šiemet jau išleista pinigų, susisiekėme su Lietuvos darbo biržos Europos sąjungos paramos valdymo skyriumi, kurio specialistė Dalia Lasiauskienė paaiškino, kad projektas šiuo metu tik rašomas ir finansavimas geriausiu atveju bus gautas kovo mėnesį.

Taip pat ji negalėjo atsakyti į klausimą, kas atsakingas už finansų koordinavimą, todėl paskambinome finansų ir apskaitos skyriaus vedėjai Renatai Balionis. Paklausėme, kiek pinigų yra išleista per 2014 m., įgyvendinant Jaunimo garantijas.

„Tokių duomenų mes neturim, tai yra priemonių kompleksas, ne tik jaunimui mes teikiame tas garantijas, ką jūs turit galvoje, aš truputį nesupratau?“, – pasiteiravo ji.

Patikslinus klausimą, jog yra numatytų priemonių planas ir norime sužinoti, kiek išleista pinigų Darbo biržos vykdomoms priemonėms, tokioms kaip subsidijavimas, profesinis mokymas ir pan., buvo dar sykį paprašyta patikslinti, kokios priemonės mus domina. Norimos informacijos taip ir negavome.

Lietuvos darbo biržos vidaus audito skyriaus vyriausiasis auditorius Michailas Kuznecovas atsakyti į klausimus nesugebėjo ir paprašė parašyti oficialų raštą Lietuvos darbo biržos direktoriui.

Lietuvos darbo biržos vidaus audito skyriaus vyriausiasis auditorius Michailas Kuznecovas pasiūlė išsiaiškinti, kas yra Jaunimo garantijos, o atsakyti į klausimus nesugebėjo ir paprašė parašyti oficialų raštą Lietuvos darbo biržos direktoriui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vidaus audito skyriaus vedėjas Vytautas Gailiušas situaciją taip pat atsisakė komentuoti teigdamas: „Mes nebendraujame nei su visuomene, nei su žiniasklaida, mūsų ryšių su visuomene skyrius bendrauja.“

Paskambinus Darbo departamento direktoriaus pavaduotojai Eglei Radišauskienei ir Darbo skyriaus vedėjai Nijolei Dilbienei galutinai paaiškėjo, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje tvarka paprasta – su žmonėmis be viešųjų ryšių skyriaus niekas nebendrauja ir negali bendrauti.

Paskambinome viešųjų ryšių skyriui. „Jūs norite interviu į kamerą, atsakymų raštu? Mes tikrai nesame tokie dideli specialistai, mes galime surinkti atsakymus iš kolegų“, – atsakė ryšių su visuomene skyriaus specialistė Lina Burbaitė.

Galiausiai paskambinome Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo rinkos skyriaus vyriausiajam specialistui Valdui Maksvyčiui, nuo 2014 m. lapkričio pabaigos tapusiam Jaunimo garantijų iniciatyvos koordinatoriumi Lietuvoje, bet jo atsakymas taip pat mūsų nenudžiugino: „Telefonu negaliu komentuoti, man reikia suderinti su savo vadovais. Arba atsiųskite raštu, mes suderinsim su viešųjų ryšių skyriumi. Galit skambinti iškart jiems.“

Po šitiek apskambintų darbuotojų ir užduotų klausimų, atsakymo vis dar neturime. Kur keliauja pinigai, kas iš tiesų vyksta institucijų viduje, nežinia. Išvada paprasta – Jaunimo garantijų iniciatyva Lietuvoje – chaosas. Ar šią sumaištį pavyks išspręsti ir įgyvendinimas taps efektyvus, parodys laikas, bet laukti, žinodami, kiek mokesčių mokėtojų pinigų tam skirta, mes nenorime.

Gabrielė Makarevičiūtė ir Žygimantas Mitkus

EEA+Grants+-+JPG-1-2-300x300Šis straipsnis buvo parengtas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis.  Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl NVO Programa Lietuvoje negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.

 

Straipsnis publikuotas 15min.lt



Rašyti komentarą