Tikslai

Paaiškinti tikrovės konstravimo (ypač – per „kito“ konstravimo prizmę) žiniasklaidoje procesą.
Pristatyti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi žurnalistai atrenka informaciją, kurią praneša skaitytojams.

Pademonstruoti, kaip naujienomis pranešami įvykiai skiriasi nuo tikrovės įvykių. Parodyti, kad naujienų vertės kriterijai gali būti interpretuojami siaurai arba plačiai – nuo to ir priklauso, kaip tiksliai ir išsamiai žiniasklaidos kūriniuose bus atspindėta tikrovė ir kokias poveikio prielaidas visuomenės nuostatoms jie turės.

Susijusios žmogaus teisės

Lygios galimybės, lyčių lygybė, nediskriminavimas dėl socialinės padėties, lytinės orientacijos, etninės kilmės, religinių įsitikinimų, priskyrimo kitai rasei ir pan.

Trukmė

50 min.

Priemonės

Kompiuteris, projektorius

Pasiruošimas

Pasiruošti teorinę pateiktį – kokie yra naujienų vertės kriterijai, pasiruošti paaiškinti juos ir parinkti aktualių kalbamu atveju antraščių pavyzdžių, pasiruošti jas interpretuoti kartu su bendraamžiais.

Eiga

Bendraamžių švietėjas pirmiausia pristato naujienų vertės kriterijus aiškindamas, kad:
Ne visa informacija iš mūsų aplinkos patenka ir gali patekti į žiniasklaidos naujienas – žurnalistai ir redaktoriai, atrinkdami informaciją, vadovaujasi žiniasklaidos naujienų vertės kriterijais.

Pirmasis kriterijus yra naujumas – tik apie tą įvykį, kuris yra naujas, tik tai, kas vyksta čia ir dabar, bus pranešta auditorijai. Naujais įvykiais gali būti ir seniau atsitikę, jei visuomenė apie juos nežinojo, nors jie ir buvo reikšmingi.
Kitas svarbus kriterijus – artumas, kuris gali būti interpretuojamas keleriopai. Pirma, tai geografinis artumas – didesnė tikimybė, kad mūsų auditorijai pirmiau bus pranešta tai, kas vyksta Lietuvoje, o ne Birmoje ar Australijoje. Antra, artumas gali būti kylantis ir iš pilietinės ar kultūrinės bendrystės – jei kokioje pasaulio šalyje nukentėjo arba pripažinimo susilaukė Lietuvos pilietis ar kultūriškai

artimas asmuo/iniciatyva, didelė tikimybė, kad apie tokį įvykį sužinosime iš žurnalistų. Artumo problema ta, kad interpretuojamas siaurai („mano auditorijai įdomu tik tai, kas vyksta jos kieme“), jis gali turėti provincialumo poskonį, kas globalėjančiame pasaulyje reiškia negebėti žvelgti plačiau.

Reikšmės/ poveikio kriterijus žurnalistams padeda išskirti įvykius, kurie paliečia didelę dalį auditorijos, pakeičia žmonių gyvenimus reikšminga apimtimi. Interpretuojant siaurai, iškyla pavojus apsiriboti tik į emocijas ir siaubą apeliuojančiais įvykiais (katastrofos, kuriose nukentėjo šimtai žmonių), tačiau iš tikrųjų šis naujienų vertės kriterijus turėtų padėti atrinkti visuomenei reikšmingas žinias apie priimamus politinius ar verslo sprendimus, paveikiančius kasdienį žmonių gyvenimą, arnet pakeičiančius jo kryptį.

Įžymumo kriterijus skatina žurnalistus domėtis tais kultūros, visuomenės, politikos, verslo veikėjais, kurie visuomenei yra įdomūs, kurie brėžia visuomenės raidos gaires.
Konfliktai yra svarbūs, nes visa civilizacijų istorija yra sudaryta iš konfliktų, dažnai nuo konfliktų baigties priklauso visuomenės progresas ar regresas (pvz., moterų kova už balso teisę ir nediskriminavimą, darbininkų streikai už 8 valandų darbo dieną ir pan.). Konfliktus galima interpretuoti siaurai ir parinkti tik negatyvias naujienas, neturinčias jokių raidos perspektyvų.

Neįprastumas kaip kriterijus reikalingas atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas išsiskiria iš bendro mūsų gyvenamos aplinkos konteksto. Tai skatina smalsumą, analizę, ugdo būti pastabius. Interpretuojant siaurai, neįprastumo kriterijus gali tapti sensacijų ir išgalvotų naujienų kūrimu komercializmuotoje žiniasklaidoje. Tęstinumo kriterijus įpareigoja žurnalistus sekti visuomenei reikšmingus procesus ir pranešti apie juos, kai įvyksta kas nors naujo.

Susietumo su einamąja tema kriterijus įpareigoja žurnalistus pateikti platesnį įvykio kontekstą, matyti jo priešistorę ir prielaidas plėtotei.
Kuo įvykiai atitinka daugiau naujienų vertės kriterijų, tuo didesnė tikimybė, kad žurnalistai apie juos praneš. Paprastai naujienų vertės atsispindi žiniasklaidos antraštėse.

Toliau reikia pakviesti dalyvius kartu įvertinti naujienų antraštes ir atpažinti, kokius naujienų vertės kriterijus galima iš jų atpažinti.

Galimi pavyzdžiai (galima pririnkti kitų):

Jonavoje įtartiną rankinę paliko tamsaus gymio vyrai
Kaune plėšikavo nepilnametis mulatas
Sprendimas dėl lenkų ginamos J. Lelevelio mokyklos numatomas lapkritį „Baltic Pride“ eitynėse nedalyvavęs gėjus: mums nereikia jokių išskirtinių teisių
Rygos centre – gėjų eitynės
Karščiausios homoseksualų eitynių Vilniuje akimirkos – DELFI.TV vaizdo reportaže
Viešaisiais darbais auklėjami veltėdžiai ir girtuokliai

Apibendrinimas

Apibendrinant galima diskutuoti šiuos klausimus:
1) Žiniasklaida daugiau atspindi tikrovę ar konstruoja tikrovę? Kodėl?
2) Kokios gali būti siaurai suprantamų naujienų vertės kriterijų pasekmės antraštėms ir visumenės nuomonei?
3) Kaip dažnai žiniasklaida konstruoja “kitą”. Kodėl? Kokiais naujienų vertės kriterijais remiantis?
4) Kas yra “mes”, kas yra “ne mes” antraštėse? Kokį poveikį tai turi visuomenei suprantant pažeidžiamų socialinių grupių problemas?

Pasiūlymai tęsiniui, papildoma medžiaga

Galima susiaurinti diskusiją ir kalbėti apie vieną žiniasklaidos konstravimo aspektą (parinkti lyties konstravimo antraštėse, tik rasės konstravimo antraštėse ar tik etniškumo konstravimo antraštėse pavyzdžių“).

Kitos pritaikymo galimybės bendraamžių švietėjams

• Galima kalbėti tik apie žiniasklaidos poveikį ir analizuoti tik „kito“ konstravimą antraštėse.
• Galima sukurti pratimą užduodant bendraamžiams atrasti siauro kriterijų interpretavimo ir plataus kriterijų interpretavimo pavyzdžių.