Author Archives for Banguolė

Į kaimus maistą vežiojantis Rolandas: „Seni žmonės ten užmiršti“

„Važiuodavau va į šitą kaimelį, bet jau kelis metus nebeužsuku ten. Kodėl? Visi išmirė, tik trobos beliko“, – pirštu apleistus kaimo pastatus man rodo Rolandas. Jis – po atokiausius kaimus ir miestelius maistą išvežiojantis vairuotojas. Arba, tiksliau sakant, – autoparduotuvės savininkas. Autoparduotuvė – dar Nepriklausomybės pradžioje radęsis reiškinys, kai žmonės, turintys asmeninius automobilius, prisikraudavo įvairiausių maisto ir buitinių prekių į bagažinę ir kursuodavo po Lietuvos kaimus ir vienkiemius, bandydami jas parduoti. Tuo metu tai buvo ypač pelninga veikla, mažai reglamentuota tiek įstatymais, tiek maisto kontrole. O ir žmonių kaimuose gyveno žymiai daugiau. Dabar, pasak Rolando, situacija kardinaliai kitokia – kaimai vis labiau nyksta, nes žmonės išmiršta.

„Nesimokysi – keliausi į profkę“ – mitas! Profesinių mokyklų atgimimas Lietuvoje

Mūsų gyvenimo tempui sparčiai greitėjant, keičiasi ir tai, kokią edukaciją renkamės. Aukštasis išsilavinimas pradeda konkuruoti su sovietmečio stigmą patyrusiomis profesinėmis mokyklomis – profkėmis. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad kasmet į profesines mokyklas Lietuvoje įstoja apie 3500 aukštąjį išsilavinimą jau įgijusių žmonių.

Pasakojime išgirsite skirtingu metu ir skirtingomis aplinkybėmis profesinio mokymo kelią pasirinkusių žmonių sėkmės istorijas. Vieni jų į profesines mokyklas stojo baigę dešimt klasių, tačiau nestinga ir tokių, kurie profesinį mokymą pasirinko jau po aukštojo mokslo studijų – siekdami neišpildytų svajonių arba kaip alternatyvą brangiai kainuojantiems privatiems kursams.

BENDRA žurnalistė: puikiai suprantu, kad mūsų publikacija formuoja skaitytojų požiūrį į protestuotojus

Šie metai Europoje prasidėjo ūkininkų protestais – Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, vėliau – Lenkijoje, Italijoje, kitur. Lietuvos žiniasklaidai aptariant jų reikalavimus, BENDRA.lt į šią temą pažiūrėjo kitaip ir pakvietė susipažinti su individualiomis miškavežių istorijomis.

Konkurencija – spaudimas ar variklis?

Rolandas Barysas, ekonomikos naujienų dienraščio “Verslo žinios” ir interneto portalo “vz.lt” vyriausiasis redaktorius dalyvavęs politikos žurnalistikos kurso paskaitoje Vilniaus universiteto (VU) žurnalistikos bakalauro programos klausytojams jaunų žmonių neguodė. Jis pasakojo, kad prieš kurį laiką dėstęs VU žurnalistikos studentams per keletą metų pažinęs šiek tiek daugiau nei šimtą studentų, tačiau tik dviem jų pasiūlęs darbą savo vadovaujamose medijose.

Romė Dilara nuo diskriminacijos bėgdavo į užsienį, bet širdis vis parvesdavo į Lietuvą

Vaikystėje Dilara Bogdanovič žaidė slėpynes, gaudynes, „Klases“, „Ali Baba“, „Sugedusį telefoną“ ir daugelį kitų visiems žinomų žaidimų, lankė mokyklą, o lietuvių vaikai su ja bendravo kaip su sau lygia. Prisimindama vaikystę, šiandien ji klausia: „O gal draugaukime? Nejau nenorite pamėginti?“ Dilara – romė, o tokį jos klausimą išprovokuoja romų bendruomenę gaubiantys stereotipai, aplinkinių baimės ir nenoras juos priimti, troškimas romus paversti lietuviais. „Norisi, kad girdėtųsi mūsų balsai, o ne kažkas kitas kalbėtų apie mus“, – priduria ji.

Diskusija. Nekertamas medis pūva. Ar tai blogai? (Trečia dalis)

Lina Paškevičiūtė – Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė. Mečislovas Balandis – Privačių miškų savininkų asociacijos koordinatorius. L. Paškevičiūtė kalba apie egocentrinę ir ekocentrinę pasaulėžiūras. Pirmoji teigia, kad žmogus – centrinė pasaulio būtybė, pranašesnė už gamtą. Antroji – kad žmogus turėtų darniai sugyventi su gamta ir teikti pirmenybę ištisų gamtinių sistemų išsaugojimui.

Miškavežio vairuotojas Mindaugas. Nekertamas medis pūva. Ar tai blogai? (Antra dalis)

Į Privačių miškų savininkų asociacijos protestą Vilniuje sausio pabaigoje atvyko ir miškavežio vairuotojas Mindaugas, šį darbą dirbantis jau apie dvidešimt metų. Save jis vadina tikru žemaičiu, todėl ir jo vairuojamą miškavežį puošia Žemaitijos simboliai.

Miškavežio vairuotojas Evaldas. Nekertamas medis pūva. Ar tai blogai? (Pirma dalis)

Miškavežio vairuotojo Evaldo ranką puošia išskirtinė tatuiruotė. Jos centre du už rankų susikibę žmonės, šalia jų matyti kompasas, o tolumoje veriasi miško peizažas. Ši tatuiruotė skirta svarbiausiam gyvenime žmogui – ketverių metų dukrai, kurią augina vienas, padedamas tik savo tėvų.

Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas abejoja, ar Lietuva pasimokė iš dvejus metus vykstančio karo Ukrainoje pamokų

Lietuvos kariuomenės atsargos pulkininkas, buvęs Antrojo operatyvinių tarnybų departamento darbuotojas, buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina sako, kad NATO šalių žvalgai stebėjo Rusijos pasirengimą imtis karinės jėgos prieš Sakartvelą ir Ukrainą, tačiau įspėjimus girdėję politikai jais netikėjo. Jis skeptiškai vertina ir Lietuvos politikų suvokimą, kokių veiksmų derėtų imtis karo grėsmės akivaizdoje.

Meilė neturi lyties, bet įsimylėję vyrai viešumoje bijo susikibti rankomis

Tado Jankūno ir Arijaus Vasiliauskio dešinės rankos pirštą puošia žiedas, o riešus – vienodos apyrankės su A ir T raidėmis. Tai – ne šiaip gražūs aksesuarai, o įsipareigojimo gyvenimo keliu eiti drauge ženklai. „Meilė neturi lyties“, – sako jie ir dalijasi ne tik gražiomis šeiminio gyvenimo akimirkomis, bet ir skaudžiomis patirtimis, lydėjusiomis nuo seksualinės tapatybės paieškos pradžios ir tebelydinčiomis šiandien.