Author Archives for Banguolė

BENDRA.lt eksperimentas: kodėl net moderniausios Vilniaus klinikos atsisako atlikti abortus?

Moterys, paskambinusios į gydymo įstaigų registratūras ir paprašiusios užrašyti medikamentiniam abortui, girdi nuostabą, tikinimus, kad reikalauja nelegalios procedūros, dezinformaciją, net gailestį, kad negalima padėti, ir tik retais atvejais – patikinimą, kad gali ateiti pas gydytoją. Ir tai ne tik valstybinės poliklinikos, bet ir moderniausiomis prisistatančios prestižinės klinikos.

Tekstas: Jurga Bakaitė, www.lrt.lt

Vaizdo pasakojimas: Elena Reimerytė, BENDRA.lt

Žurnalistinis eksperimentas: Aistė Kalčytė, BENDRA.lt

Kada išlošia skaitytojai?

„Man, kaip ir jums, nepatinka priklausomybių kankinami žmonės“, – šiemet rašė portalo „15min“ direktorius Tomas Balžekas, priešinęsis lošimų reklamos draudimui ir jį siedamas su žiniasklaidos išlikimu savo komentare „Uždrauskite žiniasklaidą“. Kitais žodžiais tariant, jei seksis lošimų verslams, seksis ir žiniasklaidai.

Kada išlošia skaitytojai?

„Man, kaip ir jums, nepatinka priklausomybių kankinami žmonės“, – šiemet rašė portalo „15min“ direktorius Tomas Balžekas, priešinęsis lošimų reklamos draudimui ir jį siedamas su žiniasklaidos išlikimu savo komentare „Uždrauskite žiniasklaidą“. Kitais žodžiais tariant, jei seksis lošimų verslams, seksis ir žiniasklaidai.

Algoritmo „popieriuje“ neužtenka: kelią skinasi nauja iniciatyva, kyla naujų iššūkių

Nors algoritmas, kaip veikti, jei bendruomenėje iš gyvenimo pasitraukė žmogus, egzistuoja, vien tam tikrų instrukcijų „popieriuje“ nepakanka. Kaip teigė psichologė Viktorija Andreikėnaitė, labai svarbus proaktyvus veikimas, todėl kaip vieną iš svarbiausių savižudybių prevencijos inovacijų ji įvardija savižudybių prevencijos koordinatoriaus pareigybę ir jos nacionalinį mastą.

Aurelijus atvėrė žaizdas: kad rinktųsi gyvenimą, išbandė paslaugas keturiuose miestuose

Stereotipai dėl psichologinės pagalbos regionuose iki šiol gajūs – už vietos psichologo (-ės) durų – stigmų sukaustyta bendruomenė, kuri apie problemas prabyla tik tuomet, kai kas nors atima sau gyvybę. Nors Lietuvoje savižudybių skaičius per du dešimtmečius sumažėjo per pusę, problema išlieka opi. Vienas iš būdų apsaugoti žmones, kad šie neprieitų iki skaudžiausio žingsnio, yra pasitelkti bendruomenes, kurių veiksmai gali užkirsti kelią blogiausiam scenarijui.

Elektrėnai – po didinamuoju stiklu: kaip bendruomenių galia gelbėja gyvybes

Higienos instituto duomenimis, Elektrėnų savivaldybė yra raudonojoje zonoje. Joje 2023 m. nusižudė dešimt žmonių. Visi jie – darbingo amžiaus vyrai. Vis dėlto, kokios istorijos slepiasi už šių skaudžių įvykių, galima tik spėlioti, nes apie vyrus kankinusias problemas savivaldybė duomenų neturi. Regione gyvenantys vyrai mažai įsitraukia į savižudybių prevencijos programas. „Vyrų prisikviesti į mokymus sunkiausia. Dažniausiai juose dalyvauja moterys, vyrų – vos vienas kitas tėvas. Na, o būtent šiuose mokymuose kalbama apie pagalbos vyrams galimybes – tarp jų ir savitarpio pagalbos grupių paslauga, bet vyrų juose mažuma.“

Tarp jaukių lošimų namų sienų – sužlugdyti žmonės

Kino filmuose apie lošimų namus matome prabangias lošimų sales, girdime linksmą muziką, džiugiai nusiteikę ir dailiai pasipuošę žmonės čia nerūpestingai leidžia laiką: gurkšnoja kokteilius, šnekasi, vis pastatydami ant pasirinktos spalvos ar skaičiaus ir laimėdami milžiniškas sumas. Pagrindiniai tokių filmų veikėjai namo visada išeina praturtėję. Tačiau lošimų namuose dirbę žmonės ir priklausomus asmenys konsultuojantys psichologai pasakoja apie kitokią realybę. Kaip pramoga prasidėjęs lošimas gali lengvai peraugti į priklausomybę, o ją įveikti labai sunku. Priklausomi žmonės grimzta į skolas, praranda šeimas ir draugus, nebegeba kontroliuoti nei savo laiko, nei emocijų, nei finansų. Šypsena šių žmonių veide – retas atvejis.

Klaipėdiškė: „Pasakiau, kad esu homoseksuali, ir nieko nenutiko“

Klaipėdiškė psichologė, porų terapeutė Renata sako, kad žodžiai „aš esu homoseksuali“ jai skamba taip pat, kaip „aš esu baltaodė“. Jos teigimu, pažangioje, stereotipų nekaustomoje visuomenėje seksualinės orientacijos atskleidimas neturėtų būti suvokiamas kaip ypatingas įvykis, galintis pakeisti ir atsiskleidusiojo, ir aplinkinių gyvenimus. „Pirmas žmogus, kuriam pasakiau, buvo mano grupiokė. Pasakiau jai, ir nieko nenutiko, ugnikalniai neišsiveržė“, – nusijuokia ji. Tačiau pripažįsta, kad prieš atsiskleisdama kurį laiką jautė baimę, o ir dabar, žvelgdama į visuomenę, supranta, kad įsigalėjęs stereotipinis mąstymas ne vienam homoseksualiam žmogui gali tapti kliūtimi priimti, suprasti save ir mėgautis gyvenimu, priimti visas jo siūlomas galimybes.

Autorė: Rasa Milerytė

Priešmenstruacinis disforinis sindromas (PMDS): sunki būsena, kurią moterys vis dar renkasi kentėti

Daugelis mūsų yra girdėję arba patyrę PMS. Tačiau ar esate girdėję apie PMDS? Tai – priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (angl. premenstrual dysphoric disorder), kuris, naujausiais Oksfordo mokslininkų duomenimis, kamuoja net 31 mln. moterų pasaulyje. Daugelis PMDS ir PMS simptomų panašūs: tai emocinis dirglumas, apetito praradimas arba padidėjimas, krūtų tempimo jausmas. Tačiau PMDS taip pat pasireiškia itin sunkia emocine būsena ir kraštutinėmis ar net suicidinėmis mintimis. „Ta savaitė yra išbraukta iš mano gyvenimo ir tik norisi prasėdėti savo kambaryje ir pralaukti“, – patirtimi dalijosi viena iš Bendra.lt kalbintų herojų. Šiame audiopasakojime išgirsite trijų moterų, patiriančių itin sunkių PMDS simptomų, asmenines patirtis. Įžvalgomis sutiko pasidalinti gydytoja psichiatrė Gabrielė Germanavičienė ir ilgametę ginekologo patirtį sukaupęs Vytautas Klimas.

Sociologo hipotezė: euroskeptiškų politinių jėgų galimybės politiniame lauke

Sociologas, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro vadovas Vladas Gaidys sako neįžvelgiąs didelių galimybių š. m. gegužės 9 d. įvyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą (EP) Lietuvoje pasiekti laimėjimų euroskeptiškas programas skelbiančioms politinėms jėgoms, kaip prognozuojama kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.

R. Staselio tekstas