Kovo mėnesį atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė, kuria siekta atskleisti kaip žiniasklaidoje vaizduojamos grupės, susiduriančios su didžiausia socialine atskirtimi.
Vasarį atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė, kuria siekta atskleisti kaip žiniasklaidoje vaizduojamos grupės, susiduriančios su didžiausia socialine atskirtimi.
Sausį atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė, kuria siekta atskleisti kaip žiniasklaidoje vaizduojamos grupės, susiduriančios su didžiausia socialine atskirtimi.
Gruodį atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė, kuria siekta atskleisti, kaip žiniasklaidoje vaizduojamos grupės, susiduriančios su didžiausia socialine atskirtimi.
Lapkričio mėnesį atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė, kuria siekta atskleisti, kaip žiniasklaidoje vaizduojamos grupės, susiduriančios su didžiausia socialine atskirtimi.
Spalio mėnesį atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė, kuria siekta atskleisti, kaip žiniasklaidoje vaizduojamos grupės, susiduriančios su didžiausia socialine atskirtimi.
Žiniasklaidos stebėsena atliekama prioritetine tvarka, pirmiausia stebint tas grupes, kurios susiduria su didžiausia socialine distancija, toliau ataskaitas pildant duomenimis apie mažiau diskriminuojamas grupes.
Žiniasklaidos stebėsena atliekama prioritetine tvarka, pirmiausia stebint tas grupes, kurios susiduria su didžiausia socialine distancija, toliau ataskaitas pildant duomenimis apie mažiau diskriminuojamas grupes.
Liepos mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip žiniasklaidoje buvo kalbama apie migrantus, psichikos sveikatos paslaugų vartotojus, LGBTI+ bendruomenę, religines ir tautines bendrijas, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo. Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.*
Birželio mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip žiniasklaidoje buvo vaizduojamos grupės, kurios patiria didžiausią socialienę distanciją. Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.*