Šių metų Media4Change žiniasklaidos monitoringo sausio – balandžio mėnesio tyrimas rodo, kad Lietuvos medijose dominuoja neigiamos šios grupės reprezentacijos. Nepaisant aukšto LGBTQ+ temos matomumo, patys bendruomenės nariai ir aktyvistai užima mažą dalį žiniasklaidos eterio. Prastėjančios jų vaizdavimo tendencijos fiksuojamos nuo 2020 metų. 

Nors socialinėse medijose žiniasklaida neretai kaltinama propaganda, LGBTQ+ turinio dominavimu, Media4Change fiksuoja kiek kitas tendencijas.

Žiniasklaidoje dominuoja LGBTQ+ bendruomenę kritikuojantis turinys, o ne ją palaikantis.

Neigiamais žiniasklaidos darbais laikomi tie, kuriuose šios bendruomenės nariai apibūdinami kaip keliantys grėsmę, aprašomi pašaipiai, skatinant stereotipus ir kurstant sąmokslo teorijas, teigiančias, kad seksualinės mažumos ima dominuoti pasaulyje. Žiniasklaidos turinys laikomas teigiamu LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu, kai dalijamasi sėkmės istorijomis, griaunami stereotipai ir suteikiama galimybė patiems bendruomenės nariams kalbėti apie savo patirtį. Tokių darbų stebima mažiausiai. 

Nuo 2020 metų pastebima, kad žiniasklaidoje neigiamas turinys apie LGBTQ+ bendruomenę pasirodo kur kas dažniau nei teigiamas. Todėl auditorija vis dažniau susiduria su žurnalistikos darbais, kuriuose ši bendruomenė minima neigiamai, o pozityvios reprezentacijos atvejai tampa vis retesni. 

Panašios tendencijos pastebimos ir šiais metais. Nuo sausio mėnesio neigiamo konteksto žurnalistikos darbai sudaro 3-10 proc. didesnę stebimo turinio dalį nei teigiamos. Negatyvus kontekstas dažniausiai stebimas komentaro žanro darbuose, kuriuose politikai, įvairūs visuomenės veikėjai išreiškia savo nuomonę apie LGBTQ+ bendruomenę.

Nors pozityvių naujienų apie LGBTQ+ mažėja, vis dažniau kalbama apie propagandą

Neigiamo konteksto darbuose dažnai fiksuojami terminai, kuriais teigiama, jog viešajame diskurse plinta LGBT propaganda. Per 2023 metus stebėta daugiau nei pusė tūkstančio darbų, kuriuose pasirodė terminai: „LGBTQ+ propaganda“ (221 kartą), „gėjų propaganda“ (64 kartus), „genderistinė ideologija“ (226 kartus). 

2022 metais šių raktažodžių stebėta 114 mažiau („LGBTQ+ propaganda“ 125 kartus,  „gėjų propaganda“ 87 kartus, „genderistinė ideologija“ 185 kartus). 

Tokių žurnalistikos darbų kiekio augimas gali daryti įtakos, visuomenės nuomonei, įtikinant, jog ir pozityvių naujienų apie skirtingos seksualinės orientacijos asmenis, daugėja. 

Kas kontroliuoja žiniasklaidos naratyvą apie LGBTQ+ bendruomenę?

LGBTQ+ bendruomenės nariai ir aktyvistai, dirbantys organizacijose, cituojami mažiau nei dešimtadalyje žurnalistikos darbų, kuriuose jie minimi. Šių metų pirmąjį ketvirtį daugiausia tokių darbų LGBTQ+ klausimus aptaria cituojant politikus. Prie to prisidėjo rinkimų kontekstas, tačiau panaši situacija stebima per visą Media4Change žiniasklaidos monitoringo laikotarpį.

Toks citavimo rodiklis rodo, kad pati LGBTQ+ bendruomenė užima tik mažą dalį žiniasklaidos eterio, kuriame kalbama apie ją. Tai dar vienas faktorius, paneigiantis teiginius, jog žurnalistiniuose darbuose dominuoja teigiama propaganda apie šią bendruomenę.

Svarbu kritiškai vertinti komentarus apie LGBTQ+ naujienų gausą 

Prieš prasidedant „Vilnius Pride“ eitynėms, Media4Change skatina žiniasklaidos priemones: dažniau įtraukti LGBTQ+ asmenų balsą, išgirsti jų poziciją, pateikti išsamų kontekstą, naudoti etišką kalbą, konstruktyviai reaguoti į neigiamus komentarus, bendradarbiauti su temos ekspertais ir nuolat gilinti žinias apie LGBTQ+ klausimus. Svarbu kritiškai vertinti naujienas apie LGBTQ+ bendruomenę, siekiant atskirti faktus nuo galimų iškraipymų ar sąmokslo teorijų skatinimo.

Žiniasklaidos monitoringas vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą. Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją.