Archives

Patyrusi seksualinę prievartą: „Tokie dalykai nėra atleidžiami“

Julijos (vardas ir aplinkybės, galinčios padėti identifikuoti heroję, pakeistos – aut. past.) vaikystė buvo ypač sunki. Tėvas namuose siautėdavo ir smurtaudavo, todėl jai su mama žiemą tekdavo bėgti basomis iš namų. Po trumpo atokvėpio, kai tėvai išsiskyrė, Julija tapo seksualinės prievartos auka. Savo istoriją ji pasakojo, kad padėtų žmonėms, išgyvenantiems tą patį.

Čia pateikiama pilna straipsnio versija. Sutrumpintą galite rasti Delfi.lt

Patyrusi smurtą artimoje aplinkoje: „Svarbiausia netylėti ir ieškoti pagalbos“

Viktorijos tėvas (vardas ir kitos aplinkybės, galinčios padėti atpažinti heroję, pakeistos – aut. past.) smurtaudavo prieš ją ir jos mamą. Viktorija pamena smurtą dar nuo tada, kai jai buvo dveji–treji metai. Nors dabar tai praeity, bet labiausiai šokiruoja, nekalbant jau apie smurto žiaurumą ir brutalumą, žmonių, žinojusių apie padėtį namuose, abejingumas ir cinizmas. „Norėjau kiek […]

Lytiškumo ugdymo planus Švietimo ministerija saugo kaip valstybės paslaptį

Vilnietės Katerinos (vardas pakeistas) istorijoje nėra kelionės pakeleivinga mašina, pažinties socialiniame tinkle, pagrobimo, netinkamos vietos ar netinkamo laiko. Tačiau kaip ir visuomenę sukrėtusių išžagintų ir nužudytų moterų istorijose, joje – ryškūs smurto pėdsakai.

32-erių pašnekovė pasakoja, jog dėl psichologinio partnerio smurto ji neteko darbo, draugų ir orumo. „Kai susipažinome, buvau stipri ir pasitikinti savimi. Santykiams einant į pabaigą, jaučiausi silpna ir kalta, nes dariau viską, kad tik jis, būdamas vyru, jaustųsi stipresnis“, – apie penkerius metus trukusią draugystę pasakojo ji. „Jis ne tik versdavo mane mylėtis prieš savo valią, bet ir šypsotis tai darant“, – patirtą seksualinę prievartą prisiminė Katerina.

Tikroji homofobijos kaina: liekame vieni ir prarandame milijonus

Homofobija Lietuvai gali kainuoti po 580 mln. eurų kasmet, arba apie 600 Lt kiekvienam žmogui, remdamiesi užsienio studijomis, skaičiuoja kai kurie ekonomistai. Kiti specialistai su skaičiais atsargesni, tačiau neabejoja – netolerancija LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, translyčiai) asmenims Lietuvai kainuoja – už tai mokame negautomis pajamomis, prarastomis investicijomis, homoseksualių asmenų emigracija.

Emigravusio gėjaus pėdsakais: Kaune stovėjo prieš šautuvo vamzdį, Vakaruose sulaukė pripažinimo

Tėvas sakydavo, kad gėjus išžudytų savo rankomis, o motina siūlo gydytis ir tebelaukia stebuklo iš dangaus.
Tokia iš Kauno kilusio ir gyvenimą emigracijoje pasirinkusio homoseksualo Domanto istorija. Tokių atvejų šalyje ne vienas – homoseksualai jaučiasi atstumti pakantumo stokojančioje visuomenėje ir gyvenimą kuria svetur.

Patriotizmas – si, nacionalizmas – no

„Išvadino beždžione ir sumušė“, „dainininkė patyrė rasistinį išpuolį ir buvo sumušta“, „fašistuojantys skustagalviai užpuolė pakistanietį“ – tokio turinio pranešimai vis pasirodo žiniasklaidoje.

STOP: romų ir arabų neįleidžiame

„Ne, šiandien uždaras vakaras“. „Ne, klubas pilnas“. „Ne, neatitinkate aprangos kodo“. Arba tiesiog – „Ne.“ Kodėl? „Čigonų ir arabų neįleidžiam“ – tokius pasveikinimus prie naktinių sostinės klubų durų išgirsta kitataučiai.

Ar Latvijos universitetui reikalingi negalią turintys studentai?

Latvijos universitetas, turintis 16 tūkst. studentų, yra pati didžiausia aukštojo mokslo įstaiga Baltijos šalyse. Stebina faktas, jog universiteto administracija negali įvardinti tikslaus studentų su negalia skaičiaus. Administracijos teigimu, galbūt yra du ar trys tokie studentai, tačiau tiksliai nėra žinoma. Tokia situacija atskleidžia šios mokslo įstaigos atsainų požiūrį į studentus su negalia bei iššūkius su kuriais jiems tenka susidurti siekiant aukštojo mokslo diplomo.

Lietuvoje homoseksualiose porose vaikai JAU auga. Kokios jų teisės?

„Girdėjau kaip antroji mama kalbėjo su teisininku. Išgirdau, jog mirus mano pirmajai mamai, turėsiu palikti savo kambarį…. ir keliauti į vaikų namus, ar kitą šeimą, gal netgi pas tėtį, su kuriuo beveik nebendrauju“, – tokios mintys yra ne fantazijos vaisius, o reali situacija parodanti, kaip neapsaugotos vaiko, gyvenančio homoseksualioje šeimoje, teisės. Tačiau viešojoje erdvėje apie tai nekalbama, nes egzistuoja įsitikinimas, jog tokių šeimų apskritai nėra. Žurnalistų ugdymo programoje dalyvaujančios Evelina, Akvilė ir Miglė nusprendė išsiaiškinti, koks likimas lauktų tokių vaikų ir su kokiomis problemomis jie JAU susiduria gyvendami homoseksualiose šeimose.

Smurtas šeimoje: tylinčios moterys ir bejėgis įstatymas

„Smurtas šeimoje“ arba „šeiminis smurtas“ – sąvokos, kurių vartoti negalima, kadangi ŠEIMA yra savaiminis gėris. Tai viena iš priežasčių, kodėl „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymą buvo bandoma priimti net šešerius metus. Pašnekovė Danutė (vardas pakeistas) smurtą kentėjo aštuoniolika metų. Ašaros, baimė ir klausimas „kodėl?“ – Danutės kasdienybė. Moteris nebenori taip ilgiau gyventi – skyrybų procesas jau pradėtas. Ar teisėsauga suteiks tvirtą užnugarį šiai ir kitoms nuo smurto kenčiančioms moterims, ar aukščiau sėdinčios galvos atkreips dėmesį į šią problemą, o gal ir toliau sakysime, kad „bobos pačios kaltos“?