Author Archives for Banguolė

Kai kovoji už visų laisvę, bet niekas nekovoja už tavo. LGBTQ+ istorija iš Sakartvelo

„Vieną baisiausių protestų prisimenu 2013 metais – buvo minima antihomofobijos diena Tbilisyje. Per televizorių mačiau, kaip tūkstančiai žmonių gatvėje puolė LGBTQ+ bendruomenės narius, norėjusius paminėti šią dieną. Dėl amžiaus, man dar buvo per anksti dalyvauti šiame mitinge, bet prisimenu, kaip stipriai išsigandau, stebint tuos agresyvius žmones per televizorių… Net bažnyčios atstovai juos vaikė ir puolė. Mano kūnas tiesiog drebėjo“, – vieną iš savo nemalonių patirčių man pasakoja Luca Bitchikashvilli-Lucrezia.

Būna (nie)kam (ne)rūpi #4 Psichikos ligomis sergantys lietuviai nebe už grotų – keliasi į miestus ir kaimus

Ketvirtajame tinklalaidės epizode žurnalistas Lukas Paškevičius nagrinėja psichikos ligomis sergančių lietuvių reintegracijos į visuomenę bei paslaugų transformacijos temą ir kelia klausimą: „Kokio kaimyno nenorėtumėte?“ Beveik dešimtmetį tokio klausimo mokslininkai klausia lietuvių. Prabėgus ne vieniems metams atsakymai nesikeičia – kaimynystėje lietuviai nenorėtų gyventi šalia romų tautybės ir psichikos negalią turinčių asmenų. Visgi, mūsų šalyje per pastaruosius metus įvyko nemenka transformacija – pensionatų grotos krito, o jas pakeitė miestuose ir rajonuose statomi grupinio gyvenimo namai. Vienuose jų, Kauno rajone, apsilankė ir L. Paškevičius.

Naujos kartos prisilietimas gaivina Švenčionėlius: siekia įgyvendinti skandinavišką idėją, o vaikai auga arčiau gamtos

Švenčionėlių geležinkelio stotis. Čia svečiuodamiesi patys įsitikinome, kaip šalia traukinių bėgių verčiamas naujas šio miesto puslapis, – į jį atvyksta naujos kartos atstovai, norėdami pažinti šią vietą ir tapti liudininkais to, kuo virs čia besikuriančiųjų sumanymai.

Vieni naujos dvasios siekiantys įpūsti naujakuriai čia ketina įgyvendinti skandinavišką idėją, kiti tiesiog džiaugiasi dėl to, kad jų atžala turi galimybę augti arčiau gamtos arba kad čia gyvendami prisideda prie kultūrinės vietinių veiklos.

Būna (nie)kam (ne)rūpi #4 Psichikos ligomis sergantys lietuviai nebe už grotų – keliasi į miestus ir kaimus

Ketvirtajame tinklalaidės epizode žurnalistas Lukas Paškevičius nagrinėja psichikos ligomis sergančių lietuvių reintegracijos į visuomenę bei paslaugų transformacijos temą ir kelia klausimą: „Kokio kaimyno nenorėtumėte?“ Beveik dešimtmetį tokio klausimo mokslininkai klausia lietuvių. Prabėgus ne vieniems metams atsakymai nesikeičia – kaimynystėje lietuviai nenorėtų gyventi šalia romų tautybės ir psichikos negalią turinčių asmenų. Visgi, mūsų šalyje per pastaruosius metus įvyko nemenka transformacija – pensionatų grotos krito, o jas pakeitė miestuose ir rajonuose statomi grupinio gyvenimo namai. Vienuose jų, Kauno rajone, apsilankė ir L. Paškevičius.

Naujos kartos prisilietimas gaivina Švenčionėlius: siekia įgyvendinti skandinavišką idėją, o vaikai auga arčiau gamtos

Švenčionėlių geležinkelio stotis. Čia svečiuodamiesi patys įsitikinome, kaip šalia traukinių bėgių verčiamas naujas šio miesto puslapis, – į jį atvyksta naujos kartos atstovai, norėdami pažinti šią vietą ir tapti liudininkais to, kuo virs čia besikuriančiųjų sumanymai.

Vieni naujos dvasios siekiantys įpūsti naujakuriai čia ketina įgyvendinti skandinavišką idėją, kiti tiesiog džiaugiasi dėl to, kad jų atžala turi galimybę augti arčiau gamtos arba kad čia gyvendami prisideda prie kultūrinės vietinių veiklos.

Būna (nie)kam (ne)rūpi #3 – Lietuva – viena iš erkinio encefalito rizikos lyderių: ką turime žinoti?

Trečiajame tinklalaidės epizode žurnalistė Justė Ancevičiūtė nagrinėja erkinio encefalito temą bei kartu su ekspertais aptaria: kodėl Lietuva yra tarp pasaulio šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias užsikrėtimų erkiniu encefalitu skaičius? Ar mūsų šalyje aptinkama daugiau erkių ir uodų nei prieš keliolika ar keliasdešimt metų? Kokios naujos vabzdžių rūšys ir jų pernešamos ligos stebimos Lietuvoje ir Europoje? Kokį pavojų jos gali kelti šalies gyventojams?

Būna (nie)kam (ne)rūpi #3 – Lietuva – viena iš erkinio encefalito rizikos lyderių: ką turime žinoti?

Trečiajame tinklalaidės epizode žurnalistė Justė Ancevičiūtė nagrinėja erkinio encefalito temą bei kartu su ekspertais aptaria: kodėl Lietuva yra tarp pasaulio šalių, kuriose fiksuojamas didžiausias užsikrėtimų erkiniu encefalitu skaičius? Ar mūsų šalyje aptinkama daugiau erkių ir uodų nei prieš keliolika ar keliasdešimt metų? Kokios naujos vabzdžių rūšys ir jų pernešamos ligos stebimos Lietuvoje ir Europoje? Kokį pavojų jos gali kelti šalies gyventojams?

„Queer“ situacija Lietuvoje: jei Vilniuje žmonės gali tuoktis viešai, tai dar nereiškia, kad Rokiškyje jie galės daryti tą patį

Prieš rinkimus prie Seimo vyko LGBT+ bendruomenės atstovų protestas, kuriuo, kaip pažymėjo organizatoriai, išreiškiamas nepasitenkinimas valdančiųjų nesugebėjimu išpildyti pažadų ir įteisinti tos pačios lyties porų partnerystės. Tiesa, šios kadencijos parlamentas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turėtų balsuoti dar kartą. Protesto organizatorių nuomone, šis klausimas sprendžiamas per lėtai. Panašiai situaciją Lietuvoje dėl partnerystės įteisinimo ir kitų svarbių „queer“ žmonėms klausimų mūsų šalyje pamatė ir čia, per „Vilnius Pride“, svečiavusis žurnalistė iš Vokietijos Norma Schneider. Ji ne tik aprašė eitynių nuotaikas, tačiau ir plačiau pažvelgė į „queer“ žmonių situaciją mūsų šalyje bei iškėlė Partnerystės įstatymo svarbos klausimą. Pateikiame jos tekstą.

„Queer“ situacija Lietuvoje: jei Vilniuje žmonės gali tuoktis viešai, tai dar nereiškia, kad Rokiškyje jie galės daryti tą patį

Prieš rinkimus prie Seimo vyko LGBT+ bendruomenės atstovų protestas, kuriuo, kaip pažymėjo organizatoriai, išreiškiamas nepasitenkinimas valdančiųjų nesugebėjimu išpildyti pažadų ir įteisinti tos pačios lyties porų partnerystės. Tiesa, šios kadencijos parlamentas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turėtų balsuoti dar kartą. Protesto organizatorių nuomone, šis klausimas sprendžiamas per lėtai. Panašiai situaciją Lietuvoje dėl partnerystės įteisinimo ir kitų svarbių „queer“ žmonėms klausimų mūsų šalyje pamatė ir čia, per „Vilnius Pride“, svečiavusis žurnalistė iš Vokietijos Norma Schneider. Ji ne tik aprašė eitynių nuotaikas, tačiau ir plačiau pažvelgė į „queer“ žmonių situaciją mūsų šalyje bei iškėlė Partnerystės įstatymo svarbos klausimą. Pateikiame jos tekstą.

Žinomų žmonių atžalos – apie vaikystę: mus auklėjo stebuklingais „prašau“ ir „laiko limitais“

Mūsų sudievintų žinomų žmonių gyvenimai už uždarų durų kitokie nei mūsų? O gal kaip tik labai panašūs? Kokių tradicijų jie laikosi, kaip auklėja savo vaikus, kai namuose nuo galvos nusikelia nematomas „žvaigždžių karūnas“? Paslapties šydą Bendra.lt praskleidė Lietuvoje žinomų veidų atžalos.