Mūsų sudievintų žinomų žmonių gyvenimai už uždarų durų kitokie nei mūsų? O gal kaip tik labai panašūs? Kokių tradicijų jie laikosi, kaip auklėja savo vaikus, kai namuose nuo galvos nusikelia nematomas „žvaigždžių karūnas“? Paslapties šydą Bendra.lt praskleidė Lietuvoje žinomų veidų atžalos.
Rugsėjį BEDRA.lt redakcijoje kilo įdomi dilema: ar kalbintas žmogus atviraudamas netyčia pernelyg neapsinuogino? Interviu medžiaga labai autentiška, bet ar reikėtų ją naudoti? Šis atvejis man priminė lenkų dokumentinio kino režisieriaus Marcelio Łozińskio 1974 metais išleistą filmą „Vizitas“ („Vizyta“). Jame pasakojama apie kaime gyvenančią ūkininkę Urszulą Flis.
Rugsėjį BEDRA.lt redakcijoje kilo įdomi dilema: ar kalbintas žmogus atviraudamas netyčia pernelyg neapsinuogino? Interviu medžiaga labai autentiška, bet ar reikėtų ją naudoti? Šis atvejis man priminė lenkų dokumentinio kino režisieriaus Marcelio Łozińskio 1974 metais išleistą filmą „Vizitas“ („Vizyta“). Jame pasakojama apie kaime gyvenančią ūkininkę Urszulą Flis.
Vaikai, augantys žinomų Lietuvoje tėvų šeimose, nuo ankstyvos vaikystės moka žinomumo kainą. Viena jos sudedamųjų – susidūrimas su socialiniu spaudimu – išankstinėmis nuostatomis, siejamomis su jų tėvais ir dėl to jiems keliamais atitinkamais lūkesčiais. Kalbinti pašnekovai – atvirai apie tai, ką teko dėl to išgyventi.
Vaikai, augantys žinomų Lietuvoje tėvų šeimose, nuo ankstyvos vaikystės moka žinomumo kainą. Viena jos sudedamųjų – susidūrimas su socialiniu spaudimu – išankstinėmis nuostatomis, siejamomis su jų tėvais ir dėl to jiems keliamais atitinkamais lūkesčiais. Kalbinti pašnekovai – atvirai apie tai, ką teko dėl to išgyventi.
Tęsiame ilgai lauktą „Media4Change“ bendruomenės tinklalaidžių seriją „Būna (nie)kam (ne)rūpi“, kuri kviečia kalbėti apie visuomenei svarbias, tačiau dažnai nepakankamai aptariamas temas. Antrojoje tinklalaidėje žurnalistė Justė Ancevičiūtė gilinsis į Lietuvos miestų prisitaikymą klimato kaitos akivaizdoje bei aptars, kokių veiksmų būtina imtis, kad būtų užtikrinta saugi ateitis.
Tęsiame ilgai lauktą „Media4Change“ bendruomenės tinklalaidžių seriją „Būna (nie)kam (ne)rūpi“, kuri kviečia kalbėti apie visuomenei svarbias, tačiau dažnai nepakankamai aptariamas temas. Antrojoje tinklalaidėje žurnalistė Justė Ancevičiūtė gilinsis į Lietuvos miestų prisitaikymą klimato kaitos akivaizdoje bei aptars, kokių veiksmų būtina imtis, kad būtų užtikrinta saugi ateitis.
42-ejų siras Mohanadas (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) ne pirmus metus gyvena Lietuvoje. Per šį laiką vyras prisipažįsta patyręs nemažai sunkumų. Daugiausia jų kilo norint vėl gyventi kartu su šeima ir ieškant būsto.
42-ejų siras Mohanadas (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) ne pirmus metus gyvena Lietuvoje. Per šį laiką vyras prisipažįsta patyręs nemažai sunkumų. Daugiausia jų kilo norint vėl gyventi kartu su šeima ir ieškant būsto.
Panemunė – miestas Vakarų Lietuvoje. Vos 416 metrų Karalienės Luizės tiltu ir atsiduri rusijos Sovetske. Tai byloja ir Panemunės gyventojams iš toli matoma ant vieno iš rusijos pusėje stovinčių namų fasadų išpiešta agresijos simboliu tapusi didžiulė Z raidė. Tačiau grįžkime šiapus tilto. Čia – miestas, kuriame neliko nei pašto, nei mokyklos, nei parduotuvių, bet žmonės ir toliau gyvena savo gyvenimą. Ne vienas šiame miestelyje anapus yra dirbęs, o kai kurie darbo tikslais pėstute iš čia pasiekia tikslą ir šiandien.