December 30 2019
https://www.media4change.co/reports/ziniasklaidos-monitoringas-2019-metu-apzvalga?page&reports=ziniasklaidos-monitoringas-2019-metu-apzvalga&post_type=reports&name=ziniasklaidos-monitoringas-2019-metu-apzvalga
ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: 2019 METŲ APŽVALGA

„Media4change” judėjimas 2019 metais vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: 2019 METŲ APŽVALGA

„Media4change” judėjimas 2019 metais vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės. Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

2019 m. sausio-gruodžio mėnesiais atliekant žiniasklaidos monitoringą stebėti žurnalistiniai darbai, kuriuose paminėtos sąvokos „homoseksualas“, „gėjus“, „lesbietė“, „orientacija“, „LGBT“, „transeksualas“, „lyties keitimas“. Per 12 mėnesių atrinkti 1676 žurnalistiniai darbai. Juose dažniausiai minima sąvoka „homoseksualas“, rečiausiai pavartota sąvoka – „transeksualas“. Atrinkti darbai, kuriuose apie seksualinę orientaciją kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

STRAIPSNIŲ KONTEKSTAS

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai.

Du trečdaliai analizuotų žurnalistinių darbų seksualinės orientacijos tema – neutralūs (70 poc.), 14 proc. neigiami ir 16 proc. teigiamų.

Raktažodis „gėjus” paminėtas 794 darbuose. Dauguma jų (71 proc.) – neutralūs, 13 proc. – teigiamo konteksto bei 16 proc. atrinktų darbų raktažodis „gėjus”  minimas neigiamame kontekste.

Raktažodis „homoseksualas” paminėtas 803 darbuose. Dauguma jų (70 proc.) – neutralūs,  15 proc. – teigiamo konteksto bei  15 proc. atrinktų darbų  raktažodis „homoseksualas”  minimas neigiamame kontekste.

Raktažodis „LGBT” paminėtas 633 darbuose. Dauguma jų (67 proc.) – neutralūs,  24 proc. – teigiamo konteksto bei  9 proc. atrinktų darbų raktažodis „LGBT”  minimas neigiamame kontekste.

Raktažodis „lesbietė” paminėtas 436 darbuose. Dauguma jų (69 proc.) – neutralūs,  21 proc. – teigiamo konteksto bei  10 proc. atrinktų darbų  raktažodis „lesbietė” paminėtas neigiamame kontekste.

Raktažodis „lyties keitimas” paminėtas 63 darbuose. Dauguma jų (67 proc.) – neutralūs,  25 proc. – teigiamo konteksto bei  8 proc. atrinktų darbų  raktažodis „lyties keitimas” paminėtas neigiamame kontekste.

Raktažodis „orientacija” paminėtas 327 darbuose. Dauguma jų (73 proc.) – neutralūs,  15 proc. – teigiamo konteksto bei  12 proc. atrinktų darbų raktažodis „orientacija”  vaizduojami neigiamame kontekste.

Raktažodis „transeksualas” paminėtas 171 darbuose. Dauguma jų (63 proc.) – neutralūs,  25 proc. – teigiamo konteksto bei  12 proc. atrinktų darbų  transeksualai vaizduojami neigiamame kontekste.

Atrinktų darbų apie seksualinę orientaciją pasiskirstymas skirtingose žiniasklaidos platformose (proc.).

ŽYDAI

Sausio-gruodžio mėnesiais įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 3349 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją.

Apie žydų tautinę bendriją daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (71 proc.) bei regioniniuose leidiniuose (15 proc.).

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie žydų tautinę bendriją – neutralūs (69 proc.). Neigiamame kontekste žydų tautinė bendrija vaizduota 6 proc. žurnalistų darbų, teigiamame – 25 proc.

30 proc. atrinktų darbų – autoriniai, 37 proc. – autoriai nenurodyti.

NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Maždaug pusėje žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją nekalbėta su pašnekovais, o dažniausiai šia tema kalbinami žydai, žydų bendruomenės atstovai ir politikai.  Iš tiriamųjų grupių žydų tautinei bendrijai  Lietuvos spaudoje dažniausiai suteikiamas balsas.

Kalbintų šaltinių pasiskirstymas žurnalistų darbuose apie žydų tautinę bendriją.

KRIKŠČIONYBĖ/ JUDAIZMAS

Sausio-gruodžio mėnesiais žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 514 žurnalistų darbų, kuriuose paminėtas raktažodis „judaizmas“ bei 480 darbų, kuriuose paminėtas raktažodis „krikščionybė“.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie judaizmą – neutralus (88 proc.). Neigiamame kontekste judaizmas minėtas vos 1 proc. žurnalistų darbų, teigiamame – 11 proc

Didžioji dalis atrinktų darbų, kuriuose kalbėta apie judaizmą, publikuota internete (71 proc.) bei regioniniuose leidiniuose (19 proc.). Trečdalis darbų – autoriniai (33 proc.)

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie krikščionybę – taip pat neutralus (90 proc.). Neigiamame kontekste krikščionybė minėta vos 0,2 proc. žurnalistų darbų, teigiamame – 9 proc.

Daugiau nei pusė atrinktų darbų apie krikščionybę publikuoti internete (69 proc.) bei regioniniuose leidiniuose (15 proc.). Trečdalis darbų – autoriniai (34 proc.)

LENKAI IR RUSAI

Per 2019 sausio-gruodžio mėnesius įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 3100 žurnalistų darbai  apie lenkų tautinę bendriją Lietuvoje ir 3269 žurnalistų darbų apie rusų tautinę bendriją Lietuvoje.

Dauguma užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (79 proc.), teigiamų –  12 proc., neigiamų – 9 proc.

Maždaug trečdalio žurnalistų darbų ( 39 proc.) apie lenkų tautinę bendriją autoriai nenurodyti.

Verta pastebėti, kad 52 proc. žurnalistų darbų apie lenkų bei rusų tautines bendrijas iš viso nekalbinti pašnekovai. 37 proc. žurnalistinių darbų apie rusų tautinę bendriją – autoriniai. Apie lenkų tautinę bendriją autorinių darbų užfiksuota 35 proc.

Bendrai apie lenkų tautinę bendriją Lietuvoje daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (65 proc.), regioniniuose leidiniuose (12 proc.) ir per televiziją bei radiją (atitinkamai 8 ir 6 proc.).

Daugiausia naujienų apie rusų tautinę bendriją taip pat publikuota internetinėje erdvėje (67 proc.), regioniniuose leidiniuose – 13 proc., televizijoje – 6 proc.

Didžioji dalis darbų apie rusų tautinę bendriją – neutralūs (71 proc.). Neigiamame kontekste rusų tautinė bendrija vaizduota 15 proc. atrinktų žurnalistų darbų. Teigiamame – 14 proc. darbų.

Maždaug trečdalio žurnalistų darbų (37 proc.) apie rusų tautinę bendriją autorius nenurodytas.

MIGRACIJA

Per sausio-gruodžio mėnesius įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 2108 žurnalistų darbai, kuriuose kalbėta migracijos tema Lietuvos naujienų kontekste.

Dažniausiai žiniasklaidoje sutikta sąvoka per minėtą laikotarpį – „imigrantas“( 1068 kartus), migrantai ir pabėgėliai minėti rečiau, atitinkamai  1024 ir 502 žurnalistų darbuose.

30 proc. žiniasklaidos darbų – autoriniai. 40 proc. publikuotų darbų autorystė iš viso nenurodoma.

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (67 proc.) bei regioniniuose leidiniuose (9 proc.) bei kalbėta per radiją (9 proc.).

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralus (74 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 15 proc. Žurnalistų darbų, teigiamame – 11 proc.

Neigiamame kontekste dažniausiai atsiduria migrantai. Apie migraciją neigiamame kontekste kalbėta 319 darbų. 209 iš jų paminėti migrantai.

Imigrantai paminėti 1068 darbuose. Dauguma jų (80 proc.) – neutralūs,  9 proc. – teigiamo konteksto bei  11 proc. atrinktų darbų  imgrantai vaizduojami neigiamame kontekste.

Migrantai paminėti 1024 darbuose. Dauguma jų (70 proc.) – neutralūs,  10 proc. – teigiamo konteksto bei  20 proc. atrinktų darbų migrantai vaizduojami neigiamame kontekste.

Pabėgėliai paminėti 502 darbuose. Dauguma jų (76 proc.) – neutralūs,  16 proc. – teigiamo konteksto bei  9 proc. atrinktų darbų pabėgėliai vaizduojami neigiamame kontekste.

Daugiau nei trečdalyje darbų (39 proc.) žurnalistų darbų migracijos tema nekalbėta su pašnekovais, o dažniausiai šia tema kabinami politikai ir ekspertai. Rečiausiai kalbinti pabėgėliai (1 proc. darbų), imigrantai ( 5 proc. ), migrantai ( 4 proc.)

MUSULMONAS/ISLAMISTAS

Sausio-gruodžio mėnesiais įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 1042 žurnalistų darbai, kuriuose paminėti raktažodžiai „musulmonas“ arba „islamistas“.  Lietuviškų naujienų kontekste – 330 darbų.

Raktažodis  „musulmonas”  paminėtas 56 proc. atrinktų darbų,  raktažodis „islamistas“ paminėtas 48 proc. atrinktų darbų.

Beveik pusėje (43 proc.) žurnalistų darbų apie musulmonus ar islamistus nekalbėta su pašnekovais. 25 proc. žiniasklaidos darbų – autoriniai.

Didžioji dalis žurnalistų darbų, kuriuose kalbėta apie islamistus – neutralūs (82 proc.), 15 proc. neigiamų, 3 proc. teigiamų.

Darbuose, kuriuose kalbėta apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste, taip pat daugiausia neutralių darbų – 87 proc. Teigiamų – 5 proc., neigiamų – 8 proc.

PSICHIKOS SVEIKATA

Sausio-gruodžio mėnesius atliekant žiniasklaidos monitoringą stebėti žurnalistiniai darbai, kuriuose paminėtos sąvokos „psichas“, „psichikos ligonis“, „psichikos problemos“, „psichikos sutrikimai“.

Per 12 mėnesių atrinkti 1054 žurnalistiniuose darbuose. Juose dažniausiai minima sąvoka „psichikos sutrikimai“ (867 žurnalistiniai darbai). Rečiausiai minėtas raktažodis – „psichas“ ( 43 kartus).

Daugiau nei pusė analizuotų straipsnių apie psichikos sveikatą – neutralūs (66%), 9% neigiami ir 25% teigiamų.

Iš 1054 žurnalistų darbų trečdalis – autoriniai (33 %). 37% žurnalistinių darbų autoriai nenurodyti, likusi dalis – perpublikuoti naujienų agentūrų darbai arba žiniasklaidos organizacijų surinkta informacija iš kelių šaltinių.

Diskursą apie psichikos sveikatą formuoja specialistai ir ekspertai, su jais kalbėta 37 proc. darbų.  Psichikos sveikatos sutrikimų turintys žmonės išlieka nebylūs, jie kalbinti vos 3 proc. atrinktų darbų, dar 2 proc. žurnalistų darbų kalbėta su psichikos sutrikimų turinčių asmenų šeimos nariais.

ROMAI

Sausio-gruodžio mėnesiais įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 1159 žurnalistų darbai apie romų tautinę bendriją.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie romus – neigiamas (43 proc.). Teigiamame kontekste romų tautinė bendrija vaizduota 21 proc. žurnalistų darbų, neutraliame – 36 proc.

Žurnalistų darbuose romas ir čigonas kaip sinonimai vartojami 27 proc. darbų. Didžioji dalis darbų, kuriuose minėtas raktažodis “čigonas” – neigiami ( 42 proc.), teigiamų – 26 proc., neutralių – 32 proc.

Tik ketvirtadalio darbų apie romų tautinę bendriją autoriai nurodyti (25 proc.). Daugiau nei trečdalio darbų (37 proc.) autorius iš viso nenurodytas.

Dažniausiai atrinktuose darbuose kalbinti romų tautinės bendrijos nariai, tačiau didžiojoje dalyje straipsnių ar reportažų kalbinti du žmonės: dainininkas Radžis ir Ištvanas Kvik.

Žurnalistų darbuose apie romų tautinę bendriją kalbinti šaltiniai.

APIBENDRINIMAS

Neigiamo konteksto pasiskirstymas (proc.). Dažniausiai neigiamame kontekste vaizduojami romai, rečiausiai – žydai.

Teigiamo konteksto pasiskirstymas (proc.). Daugiausia teigiamo žiniasklaidos dėmesio sulaukia žydų tautinė bendrija ir psichikos sveikatos tema. Mažiausiai – musulmonai (tačiau didžioji dalis žiniasklaidos darbų apie musulmonus (lietuviškų naujienų kontekste) – neutralūs (87proc. ).

Neutralaus konteksto pasiskirstymas (proc.).

Kalbintų tiriamųjų grupių pasiskirstymas (proc. nuo apie kiekvieną grupę atrinktų žurnalistų darbų). Dažniausiai balsas suteikiamas žydų tautinei bendrijai, rečiausiai – pabėgėliams.

Iš viso per metus atrinkti 17029 žurnalistų darbai. Lentelėje – grupių matomumas.