Tikslai

• susipažinti su išankstinių nuostatų formavimosi reiškiniu;
• išryškinti žiniasklaidos įtaką išankstinių nuostatų formavimuisi;
• patyrinėti, kaip susidarome požiūrį į tam tikrą žmogų;
• suprasti, kaip informacijos viešojoje erdvėje išsamumas ir kokybė gali daryti įtaką mūsų politinėms nuostatoms ir požiūriui į vieną svarbiausių žmogaus teisių – teisę į gyvybę.

Susijusios žmogaus teisės

Teisė į informaciją ir nuomonės laisvę, teisė būti nediskriminuojamam, teisė į gyvybę, laisvę, asmens neliečiamybę.

Trukmė

35-40 min.

Priemonės

Popierius ir rašikliai dalyviams pasižymėti mintims, tekstai iš priedo nr.1 ir priedo nr. 2 bendraamžių švietėjui.

Pasiruošimas

Pratimas bus efektyvus tik jei bendraamžių švietėjas atidžiai seks grupės darbą, išlaikys visų dėmesį ir užtikrins tvarką.

Eiga

Paprašykite visų dalyvių atsisėsti ratu. Paaiškinkite, kad netrukus perskaitysite teksto ištrauką ir visi turi įdėmiai klausyti. Tada, kai visi susikaupė, perskaitykite pirmą teksto dalį.

Paprašykite, kad kiekvienas individualiai pagalvotų apie tokius klausimus: • Kas yra šios istorijos pasakotojas?
• Kas čia nutiko? Apie ką yra istorija?
• Kas yra Dvaitas?

• Koks jis yra žmogus?
• Ar jis turi šeimą?
• Ar jis turi draugų?
• Ar jis yra religingas?
• Kokie yra jo būdo bruožai? • Kokie yra jo pomėgiai?

• Ką jis veikia laisvalaikiu? • Ką jis dirba?

Skirkite kokias 7 minutes kiekvienam individualiai apgalvoti šiuos dalykus ir pasižymėti mintis popieriuje.
Praėjus šiam laiko tarpui leiskite visiems grupelėje aptarti, kokius atsakymus kiekvienas pasižymėjo į užduotus klausimus.

Asmeniškai stenkitės nesiūlyti savo atsakymo variantų, jūsų tikslas leisti kiekvienam pasisakyti, kokios mintys kilo.

II dalis
Paaiškinkite, kad netrukus perskaitysite teksto II ištrauką ir visi turi įdėmiai klausyti. Tada, kai visi susikaupė, perskaitykite antrą teksto dalį ir laikraščio ištrauką.

Dabar dalyviams turėtų kilti naujų minčių. Pasiteiraukite grupės, kaip dabar galvoja:

• Kas yra šios istorijos pasakotojas?
• Kas čia nutiko? Apie ką yra istorija?
• Kas yra Dvaitas?
• Ar jų nuomonė apie Dvaitą ir Nanoną pasikeitė? Kodėl?
• Kaip pasikeitė jų vertinimas sužinojus, kad šie asmenys yra nuteisti mirties bausme ir laukia bausmės įvykdymo?
• Paklauskite, ką jų nuomone turėjo mintyje Dvaitas sakydamas: „Jei teisi kitus taip, kaip ši sistema nuteisė tave, būsi niekuo ne geresnis už tuos, kurie pasmerkė myriop“?

Apibendrinimas

Po pratimo, pasiteiraukite dalyvių:
Ką, jų nuomone, norėta parodyti šiuo užsiėmimu?
Koks ryšys tarp šios situacijos ir žiniasklaidos?
Ar iš žiniasklaidos gaudami tik nuotrupas apie žmonių gyvenimus ir veiksmus nepradedame jų teisti anksčiau laiko?

Paklauskite grupės, ar šis pratimas atskleidė, ką nors apie juos pačius? Gal privertė iš naujo apsvarstyti savo nuomonę ir įsitikinimus?
Kokia jų nuomonę apie mirties bausmę?
Ar mirties bausmė nepažeidžia Žmogaus teisių?

Priminkite grupei, kad kiekvienas žmogus gimdamas gauną visą rinkinį žmogaus teisių ir jų iš jo negalime atimti. Teisė į gyvybę yra viena iš pamatinių žmogaus teisių.

Pasiūlymai tęsiniui, papildoma medžiaga

Prieš pratimą galima grupę „apšildyti“, t. y. vesti energijos suteikiantį žaidimą. Po šio pratimo galima taikyti kitus metodus, pavyzdžiui metodą „Kur dingsta informacija?“ arba „Etiketės ir socialinė nelygybė“.

Kitos pritaikymo galimybės bendraamžių švietėjams

Papildomai grupės dalyvius galima supažindinti su Europos Sąjungos požiūriu į mirties bausmę. Tokios bausmės Europos Sąjungoje yra draudžiamos.

I priedas
Nanonas Viljamsas
Kai ateina rytojus
I dalis
“Kitą dieną po Dvaito* mirties į gyvenimą iš tiesų pažvelgiau kitaip, nei koks jis iš tikrųjų buvo, arba, gal turėčiau sakyti, nei norėjau, kad būtų. Buvo žiemos pradžia ir aš, ramiai gulėdamas ir galvodamas apie draugą, kuris visada nusišypsodavo, kai diena atrodydavo niekam tikusi, labai kankinausi. Lėtai pasijudinau, pakėliau iš po durų laikraštį, kuriame buvo aprašyta jo istorija. Saitydamas ir žinodamas, kad niekada daugiau jo nebepamatysiu, jaučiausi, lyg kas nepaliaudamas smaigstytų adatomis mano širdį. Kartais jis mojuodamas ateidavo į kiemą ir sušukdavo: „Kaip sekas, jaunėli?“ Aš apsidairydavau, pažvelgdavau į jį ir paklausdavau: „Žmogau, ką tu vadini jaunėliu?“, ir abu prapliupdavome juokais, nes mūsų kvartale buvau jauniausias. Kai dabar pagalvoju apie tas akimirkas, darosi labai liūdna, nes niekada nebenorėsiu būti kieme, kai Dvaito nebebus šalia, kai jis nepadės man „nuleisti garo“, pamatęs iš pykčio perkreiptą mano veidą.
Bėgant metams, mano laiko praleidimo būdai keitėsi, bet man patinka manyti, jog šie nauji būdai man padės vieną dieną tapti geresniu žmogumi, kokiu tapo Dvaitas. Silpnumo akimirkomis visada pagaunu save svarstant, kaip būtų pasielgęs Dvaitas.
„Atmink“, – jis būtų pasaęs, – „sistema gali tave nugalėti tik jei pats jai leisi. Susitaikyk su savo Dievu, kas jis bebūtų, pradėk gyventi kaip galėdamas geriau ir vertin gyvenimą.“ Po to jis tęstų: „Jaunėli, nežinau, kodėl tu čia, bet žinau, kad tau čia – ne vieta…“

II priedas
Nanonas Viljamsas
Kai ateina rytojus
II dalis
„… Tiesą sakant, niekam čia ne vieta; čia, mirtininkų sąrše. Čia yra žagintojų, žmonių grobikų, plėšikų, vaikų tvirkintojų, kuriems į tave nusispjaut. Tačiau čia yr air rūpestingų bei gailiaširdžių žmonių, padariusių tą patį, bet sugebėjusių pasikeisti; noriu, kad visada tai atsimintum”, – pasakė jis man, likus kelioms savaitėms iki mirties bausmės įvykdymo. “Jei nieko nepriminsi, atmink bent tai. Jei teisi kitus taip, kaip ši sistema nuteisė tave, būsi niekuo ne geresnis nei tie, kurie tave pasmerkė myriop!”. Kai šie žodžiai dabar aidi mano ausyse, svarstau, kodėl taip ilgai nesupratau, ką jis tuėjo galvoje. Žinoma, girdėjau, ką jis kalbėjo ir supratau, tačiau suprasti, ką jis sakė, ir pilnai suvokti žodžių prašę buvo du visiškai skirtingi dalykai. Tikriausiai tada ir buvau toks jaunėlis, kokiu jis mane vadindavo, tačiau tiesa, kai pagaliau prisiverti ją suprasti, skaudina.
Žinau, kad įkalinimas tėra viso labo psichologinis kankinimo įrankis, kuriantis įtampą, peraugančią į depresiją, tačiau kažkodėl dvasią ir valią nepasiduoti išsaugo vos keli. Dvaitas tokią dvasią turėjo, nesvarbu, ką padarė ir dėl ko buvo nuteistas myriop, ir ta dvasia jis keitė gyvenimus kirų, kurie tartum gyvi lavonai buvo sistemos kapinyne. „Žinau, kad tai nelengva, jaunėli“ – sakydavo jis. „Bet niekas ir nesakė, kad gyvenimas lengvas. Kiekvieną dieną vertink tiek, kiek ji verta, ir, kol kelio gale matysi šviesą, tegu ji būna tave vedanti stiprybė.“ Tai buvo paskutiniai man pasakyti jo žodžiai, kupini ašarų, kai jis paskutinį kartą atsisveikino. Nedrįstu išsakyti, ką man tai reiškia, nes jaučiu, jg jis tai pasakė tam, kad turėčiau stiprybės, palaikysiančios mane tuos praėjusius ir turbūt ateisiančius metus. Niekada neatsižadėjau savo principų ir dalykų, kuriuos vertinu labiau už viską gyvenime, pavyzdžiui, savo šeimos, tad greičiausiai rytojus, kai jis ateina, iš tiesų yra meilė, ir vieną dieną bus žingsniai pro dangaus vartus“.

Nanonas Vijamsas Teksaso valstijos buvo nuteistas mirti būdamas septyniolikos už nusikaltimą, už kurį baudžiama mirties bausme. Jis kaltinimus neigia, o bausmės įvykdymo laukia jau pastaruosius devynerius metus. Šaltinis: www.ccadp.org

Laikraščio iškarpa

Hantsvilis, 1997 m. spalio 2 d.
Už San Antonio miestelio verslininko Vernono Hanano nužudymą nuteistam 41 m. amžiaus plėšikui Dvaitui Adanandusui trečiadienį vakare įvykdyta mirties bausmė sušaudant. Prieš 9 metus nuteistasis šūviu į krūtinę atėmė gyvybę apiplėšti banką jam bandžiusiam sutrukdyti verslininkui. San Antonio banko šiauriniame fojė parkritęs V.Hananas iš karto mirė.
Į lietuvių kalbą išverstos ištraukos iš laiškų pasiskolintos iš „Compass“ žmogaus teisų metodologijos.