Rugsėjo mėnesį buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo.

Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.*

MIGRACIJA

Lietuvos žiniasklaidoje rugsėjo mėnesį pasirodė 915 žiniasklaidos darbų migracijos tema. Iš jų 472-uose darbuose pagrindinė tema buvo migracija, daugiausiai kalbant apie Graikijos Lesbo salos migrantų stovykloje įvykusį gaisrą.

5,5 proc. žiniasklaidos darbų buvo galima išgirsti migraciją patyrusį asmenį – daugiau nei pusėje jų buvo cituojami pabėgėliai bei prieglobsčio prašytojai iš Baltarusijos ir migrantų stovyklos Graikijoje. Likusią dalį daugiausiai sudarė imigrantų Lietuvoje istorijos.

Migrantai buvo dažniausiai minimi ES migracijos politikos kontekste (21 proc. darbų), įskaitant naujai pristatytą migracijos planą bei diskusijas dėl priimamų migrantų bei pabėgėlių skaičiaus individualioms ES valstybėms. Beveik ketvirtadalis darbų buvo apie gaisrą Graikijos migrantų stovykloje, o apie Baltarusijos įvykius – 9 proc. darbų. Tuo tarpu Lietuvos politikos kontekste dominavo publikacijos apie Baltarusiją bei potencialius politinius pabėgėlius iš jos (10 proc.). COVID-19 kontekste migrantai šį mėnesį pasirodė 6,2 proc. žiniasklaidos darbų. Kultūriniai kontekstai, neretai kalbantys apie migrantų ir pabėgėlių reprezentaciją, sudarė 6 proc., o istoriniai – 7,6 proc. darbų.

Neigiamos publikacijos, kurių skaičius rugsėjo mėnesį išaugo lyginant su rugpjūčiu, dažniausiai ir pasirodė anksčiau minėtame gaisro migrantų stovykloje kontekste. Dėl naujojo migracijos plano bei potencialios galimybės, kad buvę stovyklos gyventojai gali būti perkelti į Lietuvą, žiniasklaidoje pasirodė ir nepasitenkinimą migrantais išreiškusių remarkų, ypatingai apie darbo vietų bei socialinių paslaugų užėmimą.

Teigiamos publikacijos daugiausiai pasirodė kultūriniuose kontekstuose, ypatingai diskutuojant apie Romo Zabarausko filmą „Advokatas“; čia režisierius kalba apie neretai šabloninius pabėgėlių reprezentacijos būdus (Romas Zabarauskas: jaučiuosi esąs privilegijuotas ir kasdienybėje nesusiduriu su diskriminacija, Delfi.lt).

PSICHIKOS SVEIKATA

Rugsėjo mėnesį rasti 633 darbai, susiję su psichikos sveikata, iš jų – 306 darbai, kuriuose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema.

7,1 proc. žiniasklaidos darbų buvo cituojami asmenys, turintys ar praeityje susidūrę su psichikos sveikatos sutrikimais. Šį mėnesį didžiąją dalį tokių publikacijų sudarė asmeninės istorijos; tarp kalbintųjų buvo tiek įžymūs, tiek anonimiškai savo patirtimis besidalinantys žmonės.

Tematiškai 27,5 proc. analizuotų darbų gvildeno psichikos sveikatos COVID-19 akivaizdoje problemą, o 22,7 proc. darbų buvo kalbama apie psichikos sveikatos sutrikimus, jų simptomus bei priežastis, taip pat dalijamasi istorijomis. 17,4 proc. darbų taip pat kalbėjo apie psichikos sveikatos palaikymą bei stiprinimą bendrai. Tuo tarpu 6 proc. darbų – daugiau nei įprastai – pasirodė apie psichikos sveikatos įstaigas bei sąlygas jose ir didžiąją dalį šių darbų sudarė darbai apie nežmogiškomis sąlygomis laikomą globos namų gyventoją.

Nors dauguma teigiamų darbų koncentravosi į asmenines istorijas, nemažai dėmesio buvo skirta ir integracijos temai, turint siekį pakeisti nusistovėjusį visuomenės požiūrį į psichikos ar proto negalią turinčius asmenis (pavyzdžiui, Kai šalia atsikrausto žmonės su negalia: tyrimas atskleidė, kaip toliau klostosi kaimynų santykiai; Neįgalieji: būdai stiprinti integraciją (Kaunieciams.lt); Socialinės dirbtuvės kvepia kepiniais (Santaka). Tarp neigiamų darbų ir toliau galima rasti apibendrinančių, kriminalizuojančių psichikos sutrikimų turinčius asmenis remarkų (pavyzdžiui, Pasieniečiai ministerijų prašo pasirūpinti jų saugumu Vilniaus oro uoste, ELTA; Neįgaliojo agresijos metu sužalota pareigūnė, Gimtasis Rokiškis).

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Rugsėjo mėnesį buvo rasti 482 darbai Lietuvos žiniasklaidoje seksualinės orientacijos tematika; iš jų 106 darbuose LGBT bendruomenė buvo pagrindinė tema.

Dažniausiai LGBT bendruomenei įvardinti naudojamas raktažodis yra „LGBT“ – už šių raidžių slypintys raktažodžiai dažniausiai pasirodo šifruojant akronimą publikacijose. Išimtis yra raktažodis „gėjus“, pasirodantis dažniau: tiek kalbant konkrečiai apie homoseksualius vyrus, tiek apibendrinant LGBT bendruomenę apskritai (pavyzdžiui, „gėjų teisės“, „gėjų santuoka“ ir pan.).

7,8 proc. darbų buvo cituojamas LGBT bendruomenei priklausantis asmuo (17 translyčių asmenų, 13 homoseksualių vyrų, 7 biseksualūs asmenys, 1 homoseksuali moteris, 3 asmenų tapatybė nenurodyta). Labiausiai išsiskyrė publikacijos, siekiančios informuoti visuomenę ir padėti suprasti:

1. translytiškumą ir su juo susijusių sąvokų vartojamumą (Zofija Palenta: Translytiškumas ir transseksualumas. Kas aš ir kuo tai skiriasi?, 15min.lt),
2. biseksualumą ir biseksualių asmenų iššūkius (Agnė Kulitaitė: Ar lengva būti biseksualu?, 15min.lt),
3. homofobiją, su kuria susiduria kiekvienas LGBT bendruomenei priklausantis asmuo (Kaip (ne)kalbėti su homofobu?, Kaunozinios.lt).

Šį mėnesį temos, kurių kontekste buvo dažniausiai aptariama LGBT bendruomenė, buvo LGBT teisės LR Seimo rinkimų akivaizdoje (16,4 proc.), iš jų pusė kalbėjo apie partnerystės įtvirtinimą, taip pat kultūriniai kontekstai, kuriuose buvo aptariama LGBT reprezentacija (16,4 proc.). Tarp labiausiai aptariamų temų pateko ir LGBT bendruomenės padėtis ir vadinamos „zonos, laisvos nuo LGBT“ Lenkijoje (13 proc.) bei diskriminacija LGBT atžvilgiu (10,8 proc.).

Rugsėjo mėnesį artėjant Seimo rinkimams, diskursas LGBT bendruomenės teisių, santuokos, partnerystės, įsivaikinimo temomis dar labiau paaštrėjo, nurodant į tokio pobūdžio reiškinių amoralumą bei kenkimą valstybei ir tradicinės šeimos sampratai. Neigiamai prieš LGBT bendruomenę nuteikiančios, interpretuojančios antraštės taip pat buvo aštresnės šį mėnesį:

„LGBT vėl nusitaikė į vaikus“ (Respublika.lt)

„Gėjaus pakibintas savo tiesą įrodė, bet nudegė“ (Lietuvos rytas)

MUSULMONAI

Rugsėjo mėnesį žiniasklaidos darbų, susijusių su musulmonais arba islamistais, buvo rasta 367 (306-iuose darbuose buvo minimi musulmonai, 96 – islamistai). 43-iuose iš jų musulmonų bendruomenė (26) arba islamistai (17) buvo pagrindinė tema. Sąvoka „islamistas“ yra toliau išskirtinai naudojama apibūdinti ekstremizuotų karinių pajėgų ar radikalių grupuočių veiksmus, išskyrus vienoje šališko pobūdžio publikacijoje „Skandinavijoje vėl siautėja islamistai“.

Musulmonų bendruomenės atstovas šį mėnesį buvo kalbinamas vienoje publikacijoje apie Kinijos Sindziango regione vykdomas represines priemones prieš musulmonų uigūrų bendruomenę.

Pagrindinės temos, kurių kontekste buvo minima musulmonų bendruomenė šį mėnesį, buvo Kalnų Karabacho konfliktas (19,6 proc. darbų), išpuolis Paryžiuje prie buvusios Charlie Hebdo redakcijos (17,7 proc.), diskriminacija prieš musulmonus uigūrus Sindziango regione (7,8 proc.); taip pat musulmonai buvo minimi įvairiuose religiniuose ir kultūriniuose kontekstuose (8,5 proc.).

Kaip ir praeitą mėnesį, neigiamos publikacijos apie musulmonus yra žymiai gausesnės nei teigiamos ir labiausiai pasireiškia asocijuojant islamą, kaip religiją, su terorizmu ir smurtu. Su tuo susijęs nuolatinis musulmono, kaip vakarietiškos visuomenės priešo, pozicionavimas žiniasklaidoje pasireiškia ne tik politiniuose, bet ir kultūriniuose bei istoriniuose kontekstuose, nuolatos subtiliai įtvirtinančiuose islamofobiškas visuomenės nuostatas.

Tautinės bendrijos

LENKAI

Rugsėjo mėnesį pasirodė 528 darbai, kalbantys apie lenkų tautinę bendriją, o 100-ame darbų lenkų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema.

3,4 proc. darbų buvo kalbinti lenkai arba lenkų bendruomenės atstovai. Nors santykinai darbų, cituojančių lenkų tautinę bendriją, yra kiek mažiau nei praeitą mėnesį, vienas dalykas nepasikeitė: lenkų balsą dažniausiai galima išgirsti kultūrinėse publikacijose.

Lenkų tautinė bendrija dažniausiai minima istoriniuose (22 proc.) ir kultūriniuose (31,2 proc.) kontekstuose. Lenkai taip pat dažniau nei įprastai minimi tautinių bendrijų švietimo kontekste (7,8 proc. darbų), Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrams pasirašius planą gerinti švietimą abiejose šalyse bei svarstant sprendimus įvesti valstybinį lenkų kalbos egzaminą Lietuvoje ir ikimokyklinio amžiaus vaikus mokyti lietuviškai.

Teigiamas kontekstas lenkų atžvilgiu išlieka aukštesnis nei neigiamas – daugiausiai įtakos tam turi kultūrinio pobūdžio publikacijos, kalbančios apie lenkų kultūros laimėjimus. Daugiau nei įprastai dėmesio susilaukė ir diskusijos apie lenkų tautinės bendrijos padėtį Lietuvoje, prasidėjus Seimo rinkimų debatams. Tiesa, bendras diskursas šia tema sudarė nedidelę dalį visų publikacijų – 3,6 proc. (pavyzdžiui, Diskusijoje „Ką rinkimai atneš Lietuvos lenkams?“ – kalbos apie asmenvardžius ir užuominos apie šantažą, 15min.lt).

Tuo tarpu neigiamos publikacijos, sudarančios daugiau nei 5 proc. visų publikacijų apie lenkų tautinę bendriją, dažniausiai buvo istorinės.

RUSAI

Rugsėjo mėnesį pasirodė 856 darbai, minintys rusų tautinę bendriją – iš jų 56 darbai, kuriuose rusų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema.

1,5 proc. darbų buvo cituojami rusų tautybės asmenys ar rusų bendruomenės atstovai, daugiausiai žinomos asmenybės kultūroje bei sporte. Tiesa, šį mėnesį Lietuvoje gyvenančių rusų istorijos buvo girdimos dažniau: pavyzdžiui, Žinių radijo „Tautų katilas“ rubrikoje, kurioje buvo kalbintas pabėgėlis iš Rusijos, taip pat Atviroje Klaipėdoje, kur apie rusų kultūrą diskutavo Klaipėdos rusų bendrijos vadovė (Svetlana Vasičkina: „Mes visi kilę iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės”).

Rusų tautybė dažniausiai minima Rusijos opozicionieriaus Aleksandro Navalno apnuodijimo kontekste (34 proc. darbų), įtraukiant tiek Rusijos poziciją, tiek rusų reakcijas, tiek užsienio, ypatingai Vakarų valstybių, pareiškimus šiuo klausimu. Taip pat rusai buvo minimi Rusijos veiksmų užsienyje kontekste (11,3 proc.), iš kurių beveik pusę sudarė darbai apie protestus Baltarusijoje bei sankcijas šalies valdžiai. Likusią dalį tematiškai daugiausiai sudarė istoriniai (14,5 proc.), kultūriniai (10 proc.) bei sporto (5,3) kontekstai.

Teigiamos publikacijos šį mėnesį turi mažesnį atotrūkį nuo neigiamų, bet neigiamų vis dar galima atrasti daugiau. Kaip ir praeitą mėnesį, teigiami darbai dažniausiai pasirodo kultūriniuose kontekstuose, tuo tarpu neigiami – istoriniuose, politiniuose, kriminaliniuose kontekstuose.

ŽYDAI IR JUDAIZMAS

Rugsėjo mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 1553 darbai, minintys žydų tautinę mažumą – tai beveik 600 darbų daugiau nei praeitą mėnesį. Labiausiai tai susiję su rugsėjo 23 d. minėta Lietuvos žydų genocido aukų diena. 201-ame iš darbų apie žydus šį mėnesį žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema, daugiausiai kalbant apie Lietuvos žydų istoriją, kultūrą bei atminimą.

Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo cituojami 6,5 proc. darbų. Daugiausiai žydai kalbinami istorinėmis bei kultūrinėmis temomis. Ypatingai dažnai žydų bendruomenių Lietuvoje lyderiai buvo cituojami nacionaliniuose, regioniniuose leidiniuose ir portaluose bei televizijoje žydų genocido aukų dienos minėjimo proga. Taip pat kiek daugiau nei praeitą mėnesį buvo rasta straipsnių ir šiandieninių regioninių žydų bendruomenių aktualijų temomis (pavyzdžiui, Vienintelė Panevėžio sinagoga – parduodamų pastatų sąraše, bendruomenė tikina jos negalinti išpirkti, Lrt.lt; Siekiama įamžinti litvakų sinagogą Klaipėdoje, Vakarų ekspresas).

Savo ruožtu temos, kurių kontekste žydų bendruomenė buvo minima dažniausiai, buvo žydų kultūra (11 proc. darbų), Izraelio politika (12,2 proc.), žydų istorija Lietuvoje (15,9 proc.) bei žydų tautos atminimas (33,4 proc.).

Šį mėnesį galima pastebėti žymiai labiau išaugusį teigiamų darbų skaičių ir sumažėjusį neigiamų darbų kiekį. Neigiami darbai, kaip ir praeitą mėnesį, labiausiai pasirodo Izraelio užsienio politikos arba žydų tautą stereotipizuojančiuose kontekstuose (pavyzdžiui, Suvalkiečių išgyvenimo įgūdžiai pirmojo pasaulinio karo metu ir žydų apsukrumas, Sudūvos gidas).

Vis dėlto teigiamų darbų buvo daugiau – didžiausią skaičių galima rasti kultūriniuose kontekstuose bei taip pat Lietuvos žydų genocido aukų dienos minėjimuose. Daugybėje publikacijų buvo keliamas tikslas nuolatos gaivinti žydų atminimą, jų paveldą bei nuolatos priminti dabartinėms kartoms apie žydų bendruomenės svarbą ir indėlį į Lietuvos kultūrą, švietimą ir visuomeninį gyvenimą. Taip pat išskirtinas straipsnis žydų stereotipizavimo tema, padedantis geriau suprasti, su kokiais mitais žydams tenka nuolat kovoti (Kitokie: neapykanta ir prietarai, manoteises.lt).

Galiausiai judaizmas buvo minėtas 30-yje žiniasklaidos darbų kituose religiniuose bei kultūriniuose kontekstuose.

ROMAI

Rugsėjo mėnesį buvo rasti 133 darbai, minintys romų tautinę bendriją Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 42 darbai, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė. Daugiausiai tokių darbų buvo apie romų kultūrą, ypatingai apie rugsėjį vykusį romų kultūros festivalį.

Sąvoka „romas“ buvo vartojama 54,9 % žiniasklaidos darbų, o „čigonas“ – 30,1 %, o likę 15 proc. darbų vartojo abi sąvokas. Santykis panašus į tą, kuris buvo matomas liepos mėnesį – tuomet, kaip ir šį mėnesį, publikacijos, vartojusios abi sąvokas, daugiausiai buvo apie romų kultūrą.

Rugpjūčio mėnesį romai arba romų bendruomenės atstovai buvo cituoti 15,8 proc. darbų. Beveik visuose šiuose darbuose kalbinamas buvo romų bendruomenės atstovas Ištvanas Kvik publikacijose apie romų kultūros festivalį bei pirmąjį romų virtuvės restoraną Lietuvoje (pavyzdžiui, Sostinę drebino pirmasis romų kultūros festivalis: gatvėse – daug spalvų, scenoje – estrados žvaigždės).

Romai šį mėnesį dažniausiai ir buvo aptariami kultūriniuose kontekstuose (34,6 proc.). Kiek žemesnis, bet vis dar itin aukštas yra kriminalinių publikacijų procentas (25,5 proc.) – tokios publikacijos pasireiškia tuo, jog kriminalinio pobūdžio pranešime ar straipsnyje yra minima ar akcentuojama įtariamo asmens tautybė.

Rugsėjo mėnesį vėl išaugo tiek teigiamų, tiek neigiamų darbų romų atžvilgiu skaičius. Teigiamos šiuo atveju buvo išskirtinai kultūrinės publikacijos, siekiančios griauti stereotipus ir siūlančios kitokį romų vaizdavimą nei įprastai. Visgi neigiama reprezentacija yra dvigubai didesnė ir didžiausią jos procentą sudaro kriminalinės publikacijos (tokios kaip Paimant sulaikytos narkotikų platintojos vaikus, čigonai surengė „cirką“ ir grasino pareigūnams, Delfi.lt). Ypatingai didelę žalą darančios publikacijos pabrėžia romų odos spalvą, taip skatindamos dar didesnį rasizmą visuomenėje: Pavojus: pajūryje tamsaus gymio vyrai kabinėjasi prie vaikų (Kauno diena), „Apvogė sodybos šeimininkę“ (Klaipėda).

Romų atžvilgiu ši problema yra pati didžiausia iš visų mūsų tiriamų grupių – tokie kriminaliniai darbai prisideda prie tolesnės generalizacijos, stereotipų įtvirtinimo ir neigiamų visuomenės nuostatų.

Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Projektas įgyvendinamas kartu su Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Finansuojama iš Europos socialinio fondo.