2024 metais Media4Change žiniasklaidos stebėsenos komanda išanalizavo 11 299 žiniasklaidos darbus, kuriuose buvo minima socialinę atskirtį patiriančios grupės. Remiantis šiais duomenimis, atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė. Tyrimo metu stebėti Lietuvos interneto portalai, nacionaliniai ir regioniniai laikraščiai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos. Šia analize siekiama padėti suprasti, kaip Lietuvos žiniasklaida formuoja naratyvus apie pažeidžiamas grupes.
ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: 2024 METŲ APŽVALGA
2024 metais Media4Change žiniasklaidos stebėsenos komanda išanalizavo 11 299 žiniasklaidos darbus, kuriuose buvo minima socialinę atskirtį patiriančios grupės. Remiantis šiais duomenimis, atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė. Tyrimo metu stebėti Lietuvos interneto portalai, nacionaliniai ir regioniniai laikraščiai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos. Šia analize siekiama padėti suprasti, kaip Lietuvos žiniasklaida formuoja naratyvus apie pažeidžiamas grupes.
Kiekvienos tiriamos grupės vaizdavimas žiniasklaidoje buvo analizuojamas pagal kelis kriterijus. Vienas svarbiausių – kalbinimo aspektas: kaip dažnai minint socialinę atskirtį patiriančią grupę yra cituojami jos atstovai ir kas kalba jų vardu. Taip pat vertintos vartojamos sąvokos, aptariamos temos ir jų kontekstas.

LGBTIQ+ BENDRUOMENĖ
Nepaisant aukšto LGBTIQ+ temos matomumo, patys bendruomenės nariai ir aktyvistai užima mažą dalį žiniasklaidos eterio. Prastėjančios jų vaizdavimo tendencijos fiksuojamos nuo 2020 metų. Nors didžioji dalis stebėto turinio yra neutralaus pobūdžio, darbų, kuriuose LGBTQ+ bendruomenė vaizduojama neigiamai vis dar yra daugiau nei tų, kuriuose reiškiamas palaikymas ar siekiama griauti vyraujančius stereotipus. Pozityvus tonas stebėtas 6,9 proc. visų darbų, o negatyvus tonas fiksuotas daugiau nei su kartus dažniau. Neigiamas kontekstas dažniausiai stebimas komentaro žanro darbuose, kuriuose politikai ar įvairūs visuomenės veikėjai išreiškia savo neigiamą nuomonę apie šią bendruomenę, tokio tipo komentaruose dažnai fiksuojamas pašaipus tonas, stereotipų atkartojimas. Nuo 2019 metų fiksuota didžiausia neigiamo konteksto darbų dalis, o teigiamo – mažiausia.

LGBTQ+ bendruomenės nariai ir aktyvistai cituojami mažiau nei dešimtadalyje visų žurnalistikos darbų, kuriuose minima ši bendruomenė, todėl jų perspektyva dažnai gali likti neatskleista. Nepaisant gana žemo citavimo rodiklio, viešajame diskurse dažnai pastebimas naratyvas apie „LGBTQ+ propagandos“ dominavimą žiniasklaidoje. Į šią tendenciją „Media4Change“ komanda reagavo 2024 m. birželio mėnesį („Ar tikrai žiniasklaidoje dominuoja LGBTQ+ propaganda?“).
Per 2024 metus stebėta daugiau nei pusė tūkstančio darbų, kuriuose pasirodė terminai: „LGBTQ+ propaganda“ (312 kartų), „gėjų propaganda“ (94 kartus), „genderistinė ideologija“ (146 kartus). Lyginant su ankstesniais metais, šių terminų vartojimas žiniasklaidoje išaugo, 2023 metais tokių darbų buvo 41 mažiau, o 2022 metais – 155 mažiau. Vis dažniau keliant LGBTQ+ propagandos temą, gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog ši bendruomenė yra galios pozicijoje ir dominuoja žiniasklaidoje, tačiau iš tiesų, pozityvių naujienų fiksuojama vis mažiau, o pačios bendruomenės citatos, pasirodančios mažiau nei dešimtadalyje visų naujienų, gali likti nepastebėtos tarp negatyvaus tono komentarų.
Reziumuojant, nors LGBTQ+ tema žiniasklaidoje matoma vis dažniau, šis matomumas dažnai kyla iš neigiamo ar šališko konteksto, kuriame dominuoja politizuota retorika ir stereotipų kartojimas. Bendruomenės narių balsas išlieka menkai girdimas, o jų pozicija dažnai lieka nuošalyje. Tai rodo sisteminį atotrūkį tarp viešosios diskusijos ir tikrųjų LGBTQ+ bendruomenės patirčių bei problemų.
