Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos rugsėjo mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Rugsėjo mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 114 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“ ir „LGBT“.

1 pav. Rugsėjo mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“, rečiausiai – „transeksualas“( 3 kartų).

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Rugsėjo mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 76 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai. LGBT bendruomenei balsas žiniasklaidos darbuose suteiktas rečiau nei šioms dviems grupėms kartu sudėjus.

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis rugsėjo mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (79 proc.), 12 proc. – teigiami ir 8 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai, įvykiai (pvz.,  30 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad ES turi būti leidžiamos gėjų santuokos)

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi (pvz., Kai nebegali gyventi dvigubo gyvenimo: į Londoną emigravęs Egidijus tapo savimi pasitikinčia Zofija )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis (pvz.,  Mūšis gėjų bare: kėde – į galvą).

Rugsėjo mėnesį didžioji dalis žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs; juose nemažai dėmesio skirta tyrimų pristatymui. Viename iš tyrimų paneigtas mitas, jog homoseksualumą lemia genai. Įdomu tai, kad straipsnį publikavo keli didieji naujienų portalai, tačiau skirtumai išryškėja antraštėse. Pavyzdžiui, www.lrytas.lt antraštėje akcentuojamas rezultatas: Paneigtas dar vienas mitas apie homoseksualumo kilmę, o www.technologijos.lt antraštėje dėmesys atkreipiamas į tyrimo procesą: Mokslininkai leidosi ieškoti homoseksualumo geno: įspūdingas 470 000 žmonių tyrimas ir rezultatai 

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis rugsėjo mėnesį publikuota 51 žurnalistų darbai. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 27 kartus.

Rugsėjo mėnesį daug klabėta apie romų tautinės bendrijos padėtį Lietuvoje (46 proc. darbų). Žiniasklaidos darbų šiomis temomis padaugėjo paskelbus spaudos pranešimą, jog Europos Komisija įvertino romų integracijos pažangą Lietuvoje (Europos Komisija įvertino Lietuvos pažangą romų integracijos procese).

Dauguma žurnalistų darbų apie Romų tautinę bendriją – straipsniai. Rugsėjo mėnesį 41 proc. atrinktų darbų kalbinti pašnekovai, tačiau romų bendruomenė žiniasklaidos diskurse išlieka nebyli. Dažniau kalbinami ekspertai, o ne bendruomenės atstovai.

Pastebėtas itin ryškus konteksto, kuriame vaizduojami romai pokytis – rugsėjo mėnesį nemažai neutralių žurnalistų darbų ( atitinkamai 35 proc. ). Neigiamame kontekste, dažniausiai pranešimuose apie nusikaltimus, romai minimi trečdalyje atrinktų žurnalistų darbų.

Šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Pavyzdžiui, Europos Komisija įvertino Lietuvos pažangą romų integracijos procese).

Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, dalinasi savo išgyvenimais. Teigiamo konteksto pavyzdžiu rugsėjo mėnesį galima laikyti straipsnį Romų nedarbą lemia ne kilmė, bet socialinės aplinkybės , kuriame analizuojamos romų nedarbo priežastys.

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Pastebima, kad romų tautinė bendrija itin dažnai minima pranešimuose apie vagystes, prekybą narkotikais ir kitus nusikaltimus. Pasitaiko ir tokių straipsnių, kuriuose romų bendrija tik minima, tačiau kartu minimi ir stereotipai. Pavyzdžiui, straipsnyje Nakvynės namų įkūrimui nepritariantys Naujininkų gyventojai kreipėsi į merą: tapsime „getu“  rašoma: “Naujininkuose sparčiai dalinami socialiniai būstai romų tautybės gyventojams, o su jais dažnai keliasi ir įpročiai – prekyba narkotikais, įtartinų asmenų atsiradimas, vagystės.”

Rugsėjo mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 291 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją.

Didžioji dalis darbų – neutralūs (78 proc.), 3 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami neigiamame kontekste ir 19 proc. – teigiamame.

Beveik pusėje atrinktų žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją pašnekovai nekalbinti (48 proc.), tačiau žydai Lietuvos žiniasklaidoje išlieka viena iš dažniausiai girdimų grupių – 40 proc. atrinktų darbų kalbinti žydai.

Daugumoje žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją (41 proc.) analizuoti istoriniai santykiai. Beveik penktadalyje žurnalistų darbų (19 proc.) kalbėta apie žydų tradicijas.

Verta atkreipti dėmesį, kad beveik trečdalis atrinktų darbų – autoriniai.

MIGRACIJA

Rugsėjo mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 112 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai 47 proc.), išplėstinės žinutės (17 proc.) bei komentarai (11 proc.)

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka rugsėjį – „imigrantas“( 118 kartų), rečiausiai „pabėgėliai“ – 16 žurnalistų darbų.

2 pav. Rugsėjo mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „imigrantas“ (78 kartų).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (66 proc.) ir kalbėta televizijoje (5 proc.)

3 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralūs (79 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 11 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 10 proc. atrinktų darbų.

Neigiamame kontekste rugsėjo mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Straipsnio antraštėse neretai situacija hiperbolizuojama, sudraminama. Vakaro Žiniose išspausdintame interviu su Valerijumi Simuliku “Stop migracijai / Reikia investuoti, kad pabėgėlių neliktų” labai ryškus žurnalisto nusistatymas prieš imigraciją. Interviu pristatyme pranešimas apie Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko išreikštą paramą sprendžiant pabėgėlių problemas pasauliniu mastu vadinamas “bauginančiu”. Kiek vėliau teigiama: “Tačiau jis „Vakaro žinias“ interviu nuramino, kad laikosi kitokios pozicijos, nei prieš kelerius metus laikėsi tuometinis premjeras Algirdas Butkevičius, prezidentė Dalia Grybauskaitė, keli pavieniai ministrai bei parlamentarai, kurie visos Lietuvos vardu įsipareigojo imti pabėgėlius pagal kvotas.”

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta apie parodas bei renginius migracijos tema bei apie Lietuvoje gyvenančių užsieniečių asmeninines patirtis (pvz., Tauragėje dirbantys ukrainiečiai: „Čia rojus“ ).

RELIGIJA

Rugsėjo mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 119 žurnalistų darbai.

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie islamistus. Rugsėjo mėnesį šis raktažodis lietuviškų naujienų kontekste iš viso nepaminėtas. Apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste kalbėta 36 žurnalistų darbuose. Visi atrinkti žurnalistų darbai, kuriuose lietuviškų naujienų kontekste minimi musulmonai yra neutralūs.

Rugsėjo mėnesį atrinkti 83 žurnalistų darbai, kuriuose minėti raktažodžiai „krikščionybė“ arba „judaizmas“. Šiek tiek daugiau nei pusė jų –  straipsniai (52 proc.). Didžioji dalis žiniasklaidos diskurso apie krikščionybę ir judaizmą – neutralus.

Straipsniuose apie krikščionybę bei judaizmą pašnekovai kalbinti tik 31 proc. darbų.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per rugsėjo mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 63 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 51 žurnalistų darbuose. Raktažodis  „psichikos problemos“ paminėtas 9 žurnalistų darbuose, o „psichikos ligonis“ – 11. Rugsėjo mėnesį apie psichikos sveikatą daugiausiai rašyta straipsniuose (78 proc.).

Kalbant apie kontekstą, dauguma rugsėjo mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 75 proc.). 24 proc. darbų – teigiami, o 1 proc. – neigiami.

Teigiamo konteksto kategorijoje šį mėnesį kalbama apie geruosius psichikos sveikatos sistemos pavyzdžius ( pvz., straipsnis Pavyzdys Lietuvai iš Sakartvelo: intelekto ir psichikos sutrikimų turintys žmonės čia jaučiasi laimingi ). Teigiamo konteksto straipsniams priskirti ir darbai, kuriuose paneigiami mitai ( pvz.: Trys mitai apie savižudybes, kuriais vis dar tiki lietuviai ).

Daugiausiai rugsėjo mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje (63 proc.) bei regioniniuose leidiniuose ( 19 porc.).

4 pav. Apie psichikos sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (68 proc.)

Maždaug trečdalio (33 proc.) atrinktų darbų apie psichikos sveikatą nenurodomas autorius ar šaltinis.

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie nekalbinti nei vienoje rugsėjo mėnesio publikacijoje. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja specialistai, kurie kalbinti 22 proc. atrinktų žurnalistų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų psichikos sveikatos tema – nuasmenintos, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt