MIGRACIJA

Lietuvos žiniasklaidoje rugpjūčio mėnesį pasirodė 807 darbai migracijos tema. Iš jų 234-iuose darbuose pagrindinė tema buvo migracija, daugiausiai kalbant apie potencialius prieglobsčio prašytojus Baltarusijos protestų kontekste.

5,7 proc. žiniasklaidos darbų buvo galima išgirsti migraciją patyrusį asmenį – beveik ketvirtadalyje jų cituoti buvo pabėgėliai. Dominavo lietuvių emigrantų bei baltarusių istorijos (pavyzdžiui, Baltarusijos opozicionieriui dirbęs Ilja pabėgo į Lietuvą: man sakė tepti slides, 15min).

Migrantai buvo dažniausiai minimi Baltarusijos protestų kontekste (195 žiniasklaidos darbai), diskutuojant apie prieglobsčio suteikimo galimybes, taip pat COVID-19 kontekste (69), neretai kalbant apie koronaviruso protrūkius bendruomenėse, kultūriniuose (71), istoriniuose (40), JAV prezidento rinkimų (39) kontekste.

Teigiamo pobūdžio remarkos apie migrantus daugiausiai pasirodė keliuose kontekstuose: Baltarusijos protestų kontekste išreiškiant pasiruošimą padėti broliškai tautai bei Romo Zabarausko filmo „Advokatas“ kontekste. Tuo tarpu šį mėnesį didelė dalis neigiamų darbų buvo apie migrantus užsienyje (69 proc. visų neigiamų darbų), pabrėžiant jų nelegalumą, arba kriminalinėse istorijose pažymint nusikaltusiųjų imigranto statusą.

Migracijos, o ypatingai karo pabėgėlių, tema pozityviau kalbama istoriniame kontekste – čia neigiamų publikacijų beveik nėra.

PSICHIKOS SVEIKATA

Rugpjūčio mėnesį rastas 390 darbų, susijusių su psichikos sveikata, iš jų – 151 darbas, kuriame psichikos sveikata buvo pagrindinė tema. Daugiausiai tokių darbų psichikos sveikatos sutrikimus, jų simptomus ir stigmą.

13,6 proc. žiniasklaidos darbų buvo cituojami asmenys, turintys ar praeityje susidūrę su psichikos sveikatos sutrikimais. Publikacijose yra dalinamasi asmeninėmis istorijomis, siekiant atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą bei laužyti stereotipus (pavyzdžiui, Bipolinį sutrikimą turinti Vitalija: „Be vaistų būsenų kontroliuoti negalėčiau“, tv3.lt), taip pat informuojama apie skirtingus gydymo būdus (Pati depresiją išgyvenusi psichoterapeutė: jei jaučiate, kad gyvenate tarsi ne savo gyvenimą – pradėkite nuo šių 2 žingsnių, Delfi.lt) bei integracijos galimybes (Iš grupinio gyvenimo namų į apsaugotą būstą: pagaliau turi savo namus, tv3.lt).

Tematiškai daugiausiai ir buvo kalbama apie psichikos sveikatos sutrikimus, kaip tokius, bei dalijamasi istorijomis (130 darbų), diskutuojama integracijos (57) ir psichikos sveikatos sutrikimų gydymo (33), taip pat psichikos sveikatos palaikymo ir stiprinimo (45) temomis.

25-iuose darbuose apie psichikos sveikatą buvo kalbama COVID-19 kontekste, kur labiausiai cituoti sveikatos sistemos atstovai ir akademikai, siekiantys informuoti visuomenę apie iššūkius psichikos sveikatos atžvilgiu pandemijos metu.

Išaugęs neigiamų publikacijų skaičius nekrenta – trečdalį šių publikacijų sudaro kriminalinės istorijos, kuriose pasirodo replikų, vadinančių įtariamuosius „psichiškai nesveikais“ ar „psichikos ligoniais“, spekuliuojančių apie jų psichikos sveikatą, sudarant įspūdį, jog kriminalinį aktą galėjo įvykdyti tik psichikos sutrikimų turintis žmogus.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Rugpjūčio mėnesį buvo rasti 366 darbai Lietuvos žiniasklaidoje seksualinės orientacijos tematika; iš jų 96 darbuose LGBT bendruomenė buvo pagrindinė tema. Tai beveik trimis šimtais darbų mažiau nei liepos mėnesį: išaugęs darbų skaičius liepą buvo susijęs su LGBT eitynėmis Vilniuje bei Lenkijos prezidento rinkimais, kurių akivaizdoje dažnai šmėžavo LGBT klausimas.

Vis dėlto LGBT bendruomenės teisių problema Lenkijoje išliko aktuali ir rugpjūčio mėnesį – ši tema sudarė didžiąją dalį publikacijų, kuriose pagrindinė tema buvo LGBT bendruomenė.

Dažniausiai LGBT bendruomenei įvardinti naudojamas raktažodis yra „LGBT“ – už šių raidžių slypintys raktažodžiai dažniausiai pasirodo šifruojant akronimą publikacijose. Išimtis yra raktažodis „gėjus“, pasirodantis dažniau: tiek kalbant konkrečiai apie homoseksualius vyrus, tiek apibendrinant LGBT bendruomenę apskritai (pavyzdžiui, „gėjų teisės“, „gėjų santuoka“ ir pan.).

8,2 proc. darbų buvo cituojamas LGBT bendruomenei priklausantis asmuo (9 homoseksualūs vyrai, 20 translyčių asmenų, 2 biseksualūs asmenys). Šį mėnesį gausiau kalbintų translyčių asmenų atžvilgiu didžioji dalis darbų koncentravosi į asmenines žmonių istorijas (pavyzdžiui, Aktorius Danilas Pavilionis: „Esu vyras, gimęs moters kūne“, Lrytas.lt), o dažniausiai girdima buvo Zofija Palenta (pavyzdžiui, Ką tik susižadėjusi translytė lietuvė Z.Palenta – atvirai: aplinkinių reakcijos nustebino, 15min.lt).

Šį mėnesį temos, kurių kontekste buvo dažniausiai aptariama LGBT bendruomenė, buvo LGBT padėtis Lenkijoje (58), LGBT teisės LR Seimo rinkimų akivaizdoje (38) bei įvairūs kultūriniai ir meno kontekstai (47).

Teigiamų ir neigiamų žurnalistinių darbų santykis išlieka panašus seksualinės orientacijos tema. Teigiamu atspalviu LGBT bendruomenė vaizduojama kalbant apie reprezentaciją bei asmenines žmonių istorijas, taip pat politikų, ypatingai Laisvės partijos kandidatų, pasisakymuose (pavyzdžiui, Donatas Staneika. Nebijokime Lietuvoje įteisinti tos pačios lyties santuokų).

Neigiamas kontekstas taip pat neretai pasirodo Lietuvos politiniame kontekste, įsibėgėjus politinei komunikacijai. Pasisakoma prieš vienos lyties asmenų šeimos sampratą, partnerystę, santuoką ir įsivaikinimą, nurodant į tokio pobūdžio reiškinių amoralumą bei kenkimą valstybei. Nors apie lytinę tapatybę daug nėra diskutuojama, diskursas Stambulo konvencijos akivaizdoje yra gausiausias ir didžioji dalis jo – neigiama, asmens lyties keitimą traktuojant kaip amoralų bei naikinantį žmogaus esybę.

MUSULMONAI

Rugpjūčio mėnesį žiniasklaidos darbų, susijusių su musulmonais arba islamistais, buvo rasta 392 (277-iuose darbuose buvo minimi musulmonai, 139 – islamistai). 90-yje iš jų musulmonų bendruomenė (82) arba islamistai (8) buvo pagrindinė tema. Sąvoka „islamistas“ yra toliau išskirtinai naudojama apibūdinti ekstremizuotų karinių pajėgų ar radikalių grupuočių veiksmus.

Musulmonai arba musulmonų bendruomenės atstovai buvo kalbinami 3,8 proc. žiniasklaidos darbų: Penktadalis jų pasirodė Lietuvos kontekste ir supažindino su vietos totoriais bei jų tradicijomis (pavyzdžiui, Totoriai – viena seniausių religinių bendruomenių Lietuvoje, Bernardinai.lt). Likę keturi penktadaliai aptikti užsienio kontekste, kur dažniausiai gvildenama tema buvo diskriminacija bei neapykantos nusikaltimai, nukreipti prieš musulmonus.

Pagrindinės temos, kurių kontekste buvo minima musulmonų bendruomenė šį mėnesį, buvo Artimųjų rytų valstybių politika (119), diskriminacija bei neapykantos nusikaltimai prieš musulmonus pasaulyje (70) bei musulmonų kultūra (22).

Teigiamos publikacijos dažniausiai pasirodo kultūriniuose kontekstuose arba aptariant islamofobiją, kaip reiškinį, bei jo atvejus visuomenėje. Vis dėlto neigiamos asociacijos su terorizmu, smurtu, musulmonų religinę bendruomenę generalizuojančios apraiškos šį mėnesį buvo dvigubai dažnesnės, pavyzdžiui, „Terorizmą skatina ir religinė nesantaika, nes dabar Eritrėjoje dominuojanti religija yra musulmonai“ (Bičiulis); „Gilbertas ir George’as persikraustė į Jurgio namą, tik jis buvo prastame rajone, kurio gyventojai, dauguma – musulmonai, nuožmiai nekentė anglų“ (Žmonės).

TAUTINĖS BENDRIJOS

Lenkai

Rugpjūčio mėnesį pasirodė 555 darbai, kalbantys apie lenkų tautinę bendriją; 73-iuose darbuose lenkų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema, dažniausiai kultūrinėmis arba politinėmis temomis.

5,2 proc. darbų buvo kalbinti lenkai arba lenkų bendruomenės atstovai – tiek pat, kiek ir praeitą mėnesį. Lenkų balsas dažniausiai girdimas lenkų kultūros kontekste; rugpjūtį Lietuvos lenkų bendruomenę taip pat buvo galima išgirsti Baltarusijos klausimu (pavyzdžiui, Lietuvos lenkai surengė paramos Baltarusijai akciją).

Lenkų tautinė bendrija dažniausiai minima istoriniuose (159) ir kultūriniuose (82) kontekstuose, taip pat šį mėnesį neretai pasirodydavo Baltarusijos prezidento rinkimų ir po jų sekusių protestų kontekste (88).

Rugpjūtį teigiamų publikacijų skaičius yra itin išaugęs dėl kelių dalykų: didžioji dalis šių publikacijų yra kultūrinės, t.y. giriančios lenkų kultūrą bei jos menininkus, prisidėjusius prie šalies garsinimo tam tikrose meno srityse. Tačiau šiam skaičiui nemažą įtaką padarė ir politinė retorika, pozicionuojanti lenkus, kaip brolišką tautą, besidžiaugiant gerais Lietuvos ir Lenkijos santykiais (pavyzdžiui, Prezidentui Valdui Adamkui įteiktas garbingas Lenkijos apdovanojimas). Neigiamos publikacijos savo ruožtu buvo daugiausiai istorinės.

Rusai

Rugpjūčio mėnesį pasirodė 770 darbų, mininčių rusų tautinę bendriją – iš jų 56 darbai, kuriuose rusų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema – daugiausiai tokių darbų buvo apie Rusijos politiką, ypatingai aptariant Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno atvejį.

3,6 proc. darbų buvo cituojami rusų tautybės asmenys. Lietuvos rusai beveik išvis nebuvo kalbinti – daugiausiai kalbinti buvo Rusijos opozicionieriai, aktyvistai bei sportininkai (pavyzdžiui, Lietuvoje viešintis Rusijos opozicionierius: protestai iš Minsko gali persikelti į Rusiją).

Rusų tautybė dažniausiai minima situacijos Baltarusijoje (183), Rusijos politikos (90) kontekste, taip pat istoriniuose (152), kultūriniuose (70) bei sporto (71) ir kriminaliniuose (48) kontekstuose.

Beveik pusė teigiamų darbų rugpjūtį yra kultūrinio pobūdžio, tačiau teigiami sentimentai rusų tautai išreiškiami ir Baltarusijos protestų kontekste, diskutuojant apie panašių protestų galimybes Rusijoje bei linkint pokyčių gimtojoje šalyje. Visgi įvykių Baltarusijoje kontekste daugiau pasirodė neigiamų publikacijų (beveik trečdalis visų neigiamų darbų), o dar trečdalis neigiamų darbų buvo kriminalinio pobūdžio, pabrėžiant tautybę publikacijoje.

Žydai ir judaizmas

Rugpjūčio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 954 darbai, minintys žydų tautinę mažumą. 201-ame iš jų žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema, daugiausiai kalbant apie Lietuvos žydų istoriją ir kultūrą.

Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo cituojami 2,2 proc. darbų (penkiais procentais mažiau nei praeitą mėnesį). Daugiausiai kalbinami žydai buvo istorinėmis bei kultūrinėmis temomis; kai kurios publikacijos paliečia ir dabartinę žydų bendruomenę Lietuvoje (pavyzdžiui, Gerus santykius dovanoja dialogas, Šiaulių kraštas).

Tuo tarpu temos, kurių kontekste dažniausiai buvo minima ši bendruomenė, yra žydų istorija Lietuvoje (194) ir pasaulyje (73) bei Lietuvos istorija (114), žydų atminimas bendruomenėse (193), Izraelio politika (175).

Galima pastebėti dar labiau išaugusį neigiamų darbų skaičių, lyginant su praeitais dviem mėnesiais. 84 proc. šių darbų yra pranešimo tipo žiniasklaidos darbai, kalbantys apie karinius Izraelio veiksmus Artimuosiuose Rytuose. „Žydų valstybė“, kaip būdas įvardinti Izraelį, dažniausiai pasirodo neigiamame kontekste (66 proc. darbų, mininčių „žydų valstybę“).

Lietuvos žydų ir pasaulio žydų vaizdavimas skiriasi. Lietuvos kontekste žydai vaizduojami daugiau teigiamai (7 proc. darbų) nei neigiamai (2 proc.). Pasauliniame kontekste beveik trečdalis darbų apie žydus yra neigiami (29 proc.), o teigiamų darbų yra žymiai mažiau (3 proc.).

Tuo tarpu judaizmas buvo minimas 41-ame darbe, dažniausiai kituose istoriniuose ir religiniuose kontekstuose.

Romai

Rugpjūčio mėnesį buvo rasti 142 darbai, minintys romų tautinę bendriją Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 26 darbai, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė. Daugiausiai tokių darbų buvo apie naujai patvirtintą romų integracijos programą.

Sąvoka „romas“ buvo vartojama 61,3 % žiniasklaidos darbų, o „čigonas“ – 29,6 %. Tai kiek geresni skaičiai, lyginant su paskutiniais dviem mėnesiais – sąvokos „romas“ vartojamas išaugo beveik aštuoniais procentais. Publikacijos, vartojusios abi sąvokas, dažnai aptarė jų vartojimą viešojoje erdvėje.

Rugpjūčio mėnesį romai arba romų bendruomenės atstovai buvo cituoti 10,6 proc. žiniasklaidos darbų. Romai buvo dažniausiai kalbinami aptariant romų kultūrą („Nuo dainų – prie kulinarijos“, Savaitė), taip pat į imtį pateko keliose žiniasklaidos priemonėse pasikartojantis pranešimas apie romų integraciją (Naujas romų integracijos sostinėje etapas – patvirtinta programa iki 2023-ųjų).

Romai aptariami kultūriniuose (25) ir istoriniuose (19) kontekstuose, bet labiausiai vis dar dominuoja kriminalinis kontekstas (29), pasireiškiantis tuo, jog kriminalinio pobūdžio pranešime ar straipsnyje yra minima ar akcentuojama nusikaltusio asmens tautybė.

Analizės metu buvo aptikta mažiau teigiamų darbų nei liepos mėnesį. Mažesnius skaičius galima pastebėti ir neigiamo konteksto kategorijoje – rugpjūtį jie nukrito dešimčia procentų. Iš išsamesnių, konstruktyvesnių žurnalistinių darbų šį mėnesį galima išskirti interviu su Ištvanu Kviku – jame tikslingai užduodami klausimai, besiorientuojantys ne tik į romų virtuvę ir kultūrą, bet ir į romų padėtį Lietuvoje, įskaitant patiriamą diskriminaciją dėl tautybės ir integracijos galimybes (Du mėnesiai po siautulingo starto – ar lietuviai patikėjo Ištvano Kviko idėja?, 15min).

Neigiamas vaizdavimas vis dar lieka aukščiausias iš visų tiriamų grupių. Šį mėnesį taip pat daugiau nei pusė neigiamų darbų yra kriminalinės istorijos. Romų atžvilgiu ši problema yra pati didžiausia iš visų mūsų tiriamų grupių – tokie kriminaliniai darbai prisideda prie tolesnės generalizacijos, stereotipų įtvirtinimo ir neigiamų visuomenės nuostatų.Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Projektas įgyvendinamas kartu su Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Finansuojama iš Europos socialinio fondo.