01 rugsėjo 2019
https://www.media4change.co/lt/reports/ziniasklaidos-monitoringas-rugpjutis-2019/?page&reports=ziniasklaidos-monitoringas-rugpjutis-2019&post_type=reports&name=ziniasklaidos-monitoringas-rugpjutis-2019
ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: RUGPJŪTIS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų rugpjūčio mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: RUGPJŪTIS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų rugpjūčio mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos rugpjūčio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Rugpjūčio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 114 žurnalistų darbų. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „homoseksualas“ ir „gėjus“ ir „LGBT“.

1 pav. Rugpjūčio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“ rečiausiai – „transeksualas“(3 kartus).

  • NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Rugpjūčio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 76 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai ir ekspertai.

  • KONTEKSTAS

Didžioji dalis rugpjūčio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (79 proc.), 12 proc. – teigiami ir 9 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, įvykiai, tyrimai (pvz., DNR tyrimo išvados: vieno „homoseksualumo geno“ nėra ).

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, festivalius (pvz., Pristatyti mažiau pažįstamą ir sunkiau atrandamą. Šeštasis Vilniaus queer festivalis „Kreivės“  )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Neigiamo konteksto straipsniuose LGBT bendruomenė dažnai tapatinama su radikaliu liberalizmu, naikinančiu nusistovėjusias konservatyvios visuomenės tradicijas. Pavyzdžiui, komentare, viešintame www.ve.lt , pavadinimu  Lenkai jau ginasi. O mes? “demoralizuojantis” lytinio švietimo pamokų turinio plitimas netiesiogiai tapatinamas su LGBT bendruomenės veikla ( “Lenkijoje ateinančiais mokslo metais grėsmė yra dar didesnė, nes po to, kai vasario mėnesį Varšuvoje buvo pasirašyta LGBT deklaracija, vėlesnės vietos valdžios institucijos paskelbė lytinio švietimo įgyvendinimą, pagrįstą prieštaringomis, indoktrinuotomis PSO rekomendacijomis.”)

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis rugpjūčio mėnesį publikuota 111 žurnalistų darbų. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 50 kartų.

Rugpjūčio mėnesį daug klabėta apie romų tautinės bendrijos istoriją (40 proc. darbų), taip pat nemažai kalbėta apie romų kultūrą (23 proc.). Žiniasklaidos darbų šiomis temomis padaugėjo nes minėta Romų genocido diena. Dažniausiai žiniasklaidos diskurse apie romų tautinę bendriją dominuoja kriminalai, tad ir rugpjūtis – ne išimtis.  Žinutės ir straipsniai apie nusikaltimus, kuriose minima romų tautinė bendrija,  sudaro 32 proc. visų atrinktų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų apie Romų tautinę bendriją – straipsniai (38 proc.). Rugpjūčio mėnesį 47 proc. atrinktų darbų kalbinti pašnekovai.

Lyginant su vyriaunčiomis ankstesnių mėnesių analizių tendencijomis, rugpjūti pastebėtas konteksto, kuriame vaizduojami romai pokytis. Šį mėnesį gerokai daugiau teigiamų ir neutralių žurnalistų darbų ( atitinkamai 20 proc. ir 47 proc.). Neigiamame kontekste, dažniausiai pranešimuose apie nusikaltimus, romai minimi trečdalyje atrinktų žurnalistų darbų.

Šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami tyrimai, faktia. Pavyzdžiui,diskusija apie romų genocidą: Siekiant atkurti romų genocido vaizdą istorikams trūksta dokumentų .

Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, dalinasi savo išgyvenimais. Vienas iš teigiamo konteksto pavyzdžių rugpjūčio mėnesį  yra pranešimas apie Romų genocide atminimo dieną ( Lietuvoje minima Romų genocido atminimo diena ).

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Pastebima, kad romų tautinė bendrija itin dažnai minima pranešimuose apie vagystes, prekybą narkotikais ir kitus nusikaltimus (pvz., Vilniuje sulaikyta čigonų pora: narkotikai buvo slepiami ir apatiniuose, ir lytiniuose organuose)

Rugpjūčio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 268 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją. Didžioji dalis darbų – neutralūs (87 proc.), 3 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami neigiamame kontekste ir 10 proc. – teigiamame.

Maždaug kas trečiame analizei atrinktame žurnalisto darbe kalbinti pašnekovai. Žydai Lietuvos žiniasklaidoje – viena iš dažniausiai girdimų grupių. Jų balsas šį mėnesį itin sustiprėjo įsismarkavus skandalui dėl atminimo lentos Jonui Noreikai – generolui vėtrai nukabinimo, dėl jo vaidmens Holokauste. Šia tema per mėnesį publikuota 114 žurnalistų darbų.

Lyginant su ankstesniais mėnesiais, rugpjūtį daug kalbėta apie žydų bendruomenės diskriminaciją. Šia tema atrinkti 94 žurnalistų darbai. Tema išplėtota po to, kai po kilusio atminimo lentos nukabinimo skandalo, žydų bendruomenė sulaukė grasinimų ir nusprendė laikinai sustabdyti sinagogos Vilniuje veiklą.

MIGRACIJA

Rugpjūčio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 105 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (46 proc.), išplėstinės žinutės (9 proc.).

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka rugpjūtį – „migrantas“( 64 kartus), rečiausiai „pabėgėliai“ – 34 žurnalistų darbai.

2 pav. Rugpjūčio mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „migrantas“ (64 kartus).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (56 proc.) ir kalbėta per radiją (23 proc.)

3 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralūs (92 proc.), likę 8 proc. atrinktų darbų – teigiami. Neigiamo konteksto žurnalistų darbų apie migraciją rugpjūčio mėnesį neužfiksuota.

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta migrantų integracijos tema (pvz., Mes lygūs. Meilės imigrantas Dilanas iš Šri Lankos išmoko lietuvių kalbą ir rado svajonių darbą ).

RELIGIJA

Rugpjūčio mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 41 žurnalistų darbai.

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie musulmonus ir islamistus.  Rugpjūčio mėnesį raktažodis “islamistas: lietuviškų naujienų kontekste iš viso nepaminėtas. Apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste kalbėta 31 žurnalistų darbe.

Didžioji dalis atrinktų žurnalistų darbų apie musulmonus – neutralūs (87 proc.), likę – teigiami. Publikacijų, kuriose lietuviškų naujienų kontekste musulmonai būtų vaizduojami neigiamame kontekste – neužfiksuota.

Rugpjūčio mėnesį atrinkti 109 žurnalistų darbai, kuriuose minėti raktažodžiai „krikščionybė“ arba „judaizmas“. Beveik pusė jų –  straipsniai (45 proc.). 86 proc. atrinktų darbų – neutralūs, 13 proc. – teigiami.

Straipsniuose apie krikščionybę bei judaizmą pašnekovai kalbinti tik 48 proc. atrinktų darbų.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per rugpjūčio  mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 75 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 60 žurnalistų darbų. Raktažodis  „psichikos problemos“ paminėtas 5 žurnalistų darbuose, o „psichikos ligonis“ – 11. Rugpjūčio mėnesį apie psichikos sveikatą daugiausiai rašyta straipsniuose (80 proc.).

Kalbant apie kontekstą, pusė rugpjūčio mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 51 proc.). 39 proc. darbų – teigiami, o 10 proc. – neigiami.

Teigiamo konteksto kategorijoje šį mėnesį laužyti stereotipai apie psichikos ligas ( pvz., straipsnis Trys mitai apie savižudybes, kuriais vis dar tiki lietuviai)

Daugiausiai rugpjūčio mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje.

4 pav. Apie psichikos sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (74 proc.)

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Psichikos sutrikimų turintis žmogus kalbintas tik kartą. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai, kurie kalbinti 75 proc. atrinktų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų psichikos sveikatos tema – nuasmeninti, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt