Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos lapkričio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime žurnalistų darbai nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Lapkričio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 172 žurnalistinių darbų. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti terminai šia tema – „homoseksualas“, „gėjus“, „LGBT“.

1 pav. Lapkričio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“, rečiausiai – „lyties keitimas“(vos vieną kartą).

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Lapkričio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 83 proc. darbų. Tačiau dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai. 40 žiniasklaidos darbų kalbinti ekspertai, 74 – politikai. 13 kartų kalbinti Lietuvos gėjų lygos atstovai. Gėjus kalbintas tik kartą, biseksualus žmogus – 4 kartus.

Taigi, žiniasklaidos diskurse homoseksualumas – abstraktus, nuasmeninamas.

2pav. Lapkričio mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją dažniausiai kalbinti ekspertai ir politikai.

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis lapkričio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją –neutralūs (85proc.), 6 proc. – teigiami ir 9 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. (Pvz. Tyrimas apie patyčias Lietuvos mokyklose: Patyčios nesiliauja: labiausiai skriaudžiami apkūnūs, nepasiturintys ir LGBT mokiniai )

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. (Pvz.: Spektaklyje – atvirai apie biseksualumą)

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su žurnalistų darbuose analizuojamomis grupėmis. (Pvz.: Eligijus Dzežulskis-Duonys: Kodėl būtina saugoti ir ginti šeimą? (I))

Lapkričio mėnesį žurnalistų darbuose aptarti seksualinių mažumų teisių klausimai: santuoka, partnerystė, šeimos sąvoka. Nemažai straipsnių apie tai, jog po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo Lietuva pakeitė praktiką ir nuo šiol šalyje leidžiama gyventi užsieniečiams, sudariusiems vienalytes santuokas su Lietuvos piliečiais.

Dažnai kalbant apie vienalytes santuokas ir šeimas LGBT bendruomenė vaizduojama, kaip ardanti „tradicinę visuomenę“. Pavyzdžiui, komentare Eligijus Dzežulskis-Duonys: Kodėl būtina saugoti ir ginti šeimą? (I) ) apariama šeimos sąvoka, LGBT bendruomenės narių kuriamos šeimos supriešinamos su tradicine šeimos samprata: „Vadinasi, įteisinti kaip prigimtį atitinkančioms („tradicinėms“) lygiavertes homoseklualias, transseksualias ar kitokias santuokas bei šeimas reiškia ardyti savaimingai susiklostantį socialinį visuomenės audinį ir griauti patį laisvės
pamatą.”

Konstituciniam Teismui nagrinėjant bylą dėl užsienyje susituokusių tos pačios lyties asmenų teisių Lietuvoje padaugėjo politikų pasisakymų šią tema. ( Vidaus reikalų ministras E. Misiūnas: Lietuva galėtų pripažinti gėjų santuokas ; A. Širinskienė apie siūlymą pripažinti gėjų santuokas: tai – neįmanoma )

Žiniasklaidoje diskusija seksualinės orientacijos tema vyksta, tačiau dauguma žurnalistinių darbų (77proc.) – ne autoriniai, o perspausdinti naujienų agentūrų žurnalistų darbai arba autorystė tiesiog nenurodoma.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per lapkričio mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 98 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 88 žurnalistų darbuose. Raktažodis „psichikos problemos“ paminėtas 13 žurnalistinių darbų, „psichikos ligonis“ – 4 žurnalistiniuose darbuose. Rečiausiai minėtas raktažodis „psichas“ – vos vieną kartą, tačiau šiuo žodžiu pavadinta laikraščio trumpoji žinutė apie vyrą, Romoje paėmusį įkaitais 20 žmonių.

Lapkričio mėnesį daugiausiai užfiksuota straipsnių ir interviu, atitinkamai 73 ir 6.

Kalbant apie kontekstą, dauguma lapkričio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų – neutralūs ( 76 proc.). 16 proc. darbų – teigiami, o 8 proc. – neigiami. Daugiausiai lapkričio mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje. Šį mėnesį ypač išaugo straipsnių apie psichikos sveikatą regioniniuose leidiniuose skaičių, tačiau pagrinde šį procentą ypač padidino vienas straipsnis apie priklausomybes ( Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai ) išplatintas įvairiuose regioniniuose leidiniuose (straipsnį perspausdino net 29 skirtingos žiniasklaidos priemonės).

3pav. Apie psichinę sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (45proc.)raktažodis – „migrantas“(135 kartai).

Tik 28 proc. analizuotų žurnalistų darbų apie psichinę sveikatą – autoriniai. Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie kalbinti tik vienoje publikacijoje. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai, kurie kalbinti 75 žurnalistų darbuose.

Dauguma žurnalistų darbų psichinės sveikatos tema – nuasmenintos, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

MIGRACIJA

Lapkričio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 198 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (42 proc.) ir išplėstinės žinutės (36 proc.).

Dažniausiai žiniasklaidoje sutikta sąvoka lapkritį – „migrantas“( 135 kartus), rečiausiai „pabėgėliai“ – 44 žurnalistų darbuose.

4pav. Lapkričio mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „migrantas“(135 kartai).

54 žiniasklaidos darbai – autoriniai. Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (72 proc.) ir regioniniuose leidiniuose (10 proc.).

5pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralus (88 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 6 proc. atrinktų darbų; tiek pat teigiamame.

Neigiamame kontekste lapkričio mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Keliuose žurnalistų darbuose migracija sugrėsminama – migrantai sulyginami su nusikaltėliais ( pvz., straipsnis Per netikėtą kratą pas nelegalius migrantus Pabradėje rasta peilių ir telefonas).

Migracija, kaip pavojus Lietuvai, vaizduojama komentaruose: Lietuvos išdavystė! Judai, buvę komunistai, ketina pasirašyti Lietuvai pražūtingą Globalų migracijos paktą!, Audronius Ažubalis. Ar atversime duris pasaulinei migracijai?, Arvydas Juozaitis: Mums kyla išnykimo pavojus.

Teigiamuose žurnalistų darbuose, kurių taip pat būta tik 6 proc., kalbėta apie pabėgėlius ir imigrantus. Straipsniuose kalbėta apie su pabėgėliais dirbančius savanorius ( „Caritas“ – apie savanorystę ir pagalbą pabėgėliams), apie pabėgėlių prisitaikymą Lietuvoje ( Užsieniečiai noriai mokosi lietuvių kalbos ).

RELIGIJA

Lapkričio mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 52 žurnalistų darbai.

Taip pat analizuota, kiek Lietuvos žiniasklaidoje kalbama apie islamistus ir musulmonus užsienio naujienų kontekste. Šia tema atrinkti 192 žurnalistų darbai.

Lapkričio mėnesį raktažodis „islamistas“ užsienio naujienų kontekste paminėtas 120 kartų. 59 proc. žurnalistinių darbų, kuriuose minimas raktažodis „islamistas“ priskiriami neigiamam kontekstui. 41 proc. – neutraliam kontekstui. Nėra nei vieno žurnalistinio darbo, kuriame islamistai užsienio naujienų kontekste būtų minimi teigiamame kontekste.

Musulmonai užsienio naujienų kontekste minėti 97 kartus. Iš šių darbų, 57 proc. darbų – neutralūs. 11 proc. darbų musulmonai vaizduojami teigiamame kontekste ir 32 proc. – neigiamame kontekste. Lietuviškų naujienų kontekste musulmonai minėti tik 23 žurnalistų darbuose, iš kurių didžioji dalis – neutralūs ( 87 proc.).

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie islamistus.

6pav. Lapkričio mėnesio lietuviškų naujienų kontekste raktažodis „islamistas“ paminėtas vos vieną kartą.

Žurnalistų darbuose religijos tema retai kalbinami pašnekovai. Lapkričio mėnesį 29 žurnalistų darbų kalbinti žmonės, iš kurių daugiausia ekspertai (6 kartus) ir kunigai (3 kartus).

7pav. Lapkričio mėnesio žiniasklaidos diskurse apie religiją dominuoja straipsniai.

Didžioji dalis iš lapkričio mėnesį atrinktų 55 žurnalistų darbų religijos tema – neutralūs (68 proc.).

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis lapkričio mėnesį publikuotas 81 žurnalistų darbas. Iš jų – 22 proc. yra autoriniai.

Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 26 kartus, daugiausia – straipsniuose (10 publikacijų) ir išplėstinėse žinutėse (6 publikacijos). Daugiau nei pusė žurnalistų darbų, kuriuose paminėta sąvoka „čigonai“, yra neigiamo konteksto (54 proc.), šiek tiek daugiau nei trečdalis – neutralūs (38 proc.). Dažniausia ši sąvoka minima internete (53 proc.) bei regioniniuose leidiniuose (19 proc.).

Kalbant apie žurnalistų darbus, kuriuose minėtas tik raktažodis „romai“, o ne „čigonai“, neigiamo konteksto kategorijoje atsiduria 49 proc. darbų. Teigiamame kontekste romų bendruomenė vaizduojama tik 15 proc. žurnalistų darbų, tačiau beveik dvigubai dažniau, nei žurnalistų darbai, kuriuose minimas raktažodis „čigonai“ (tik 8 proc. žurnalistų darbų su šiuo raktažodžiu vaizduoja romų bendruomenę teigiamame kontekste).

Lapkričio mėnesį atrinkti 289 žurnalistų darbai apie lenkų bei 318 žurnalistų darbų apie rusų tautinę bendriją Lietuvoje.

Pusė užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (55 proc.), teigiamų – 40 proc., o neigiamame kontekste lenkų tautinė bendrija Lietuvoje vaizduojama tik 4 proc. žurnalistų darbų.

Apie lenkų tautinę mažumą daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (78 proc.), regioniniuose leidiniuose (8 proc.) ir per televiziją bei radiją (po 5 proc.).

Daugiausia naujienų apie rusų tautinę bendriją taip pat publikuota internetinėje erdvėje (76 proc.), regioniniuose leidiniuose (11 proc.) ir per radiją (5 proc.). Didžioji dalis žurnalistų darbų apie Lietuvos rusus – neutralūs (87 proc.), teigiamų – vos 3 proc, o neigiamų – 10 proc.

Lapkričio mėnesį daugiausia kalbėta apie Lietuvos-Rusijos politiką (26 proc. žurnalistinių darbų) bei politiką šalies viduje (28 proc.). Rusų tautinė bendrija aptariama ir propagandos kontekste (13 proc. žurnalistinių darbų).

Žurnalistų darbuose rusų bei lenkų tautinių mažumų bendruomenėms priklausančių žmonių balsus nustelbia pareigūnai bei politikai arba ekspertai.

Lapkričio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 185 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją. Didžioji dalis darbų – neutralūs (68 proc.), 31 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami teigiamame kontekste.

Kaip minėjome anksčiau, šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. (Pvz. Vandžiogaloje atidarytas memorialas holokausto aukoms )Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. (Pvz.: Jidiš vėl suskambo Kėdainių sinagogoje )Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus,
kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. (Pvz.: A.Liekis. Lietuvių elito vištakumas Tautos nepriklausomybės šviesoje (I) )

Žydų tautinė bendrija Lietuvos žiniasklaidoje viena iš daugiausia kalbinamų grupių – 20 proc. atrinktų darbų kalbinti žydai arba žydų bendruomenių atstovai.

Daugumoje straipsnių (42 proc.) analizuojami istoriniai santykiai: holokaustas, genocido nusikaltimai, Lietuvoje gyvenusių žydų įamžinimas (paminklų atidengimas, gatvių pavadinimų keitimas ir pan.).

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos audas. Verso Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV.

Žurnalai: Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt,
alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt.