Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos gegužės mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis gegužės mėnesį publikuota 52 žurnalistų darbai. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 35 kartus.

Gegužės mėnesį nemažai kalbėta apie romų padėtį Lietuvoje (44 proc.). Maždaug trečdalis žiniasklaidps darbų romus vaizduoja kriminalų kontekste (31 proc.)

Dauguma žurnalistų darbų apie Romų tautinę bendriją – ne išsamūs straipsniai, o žinutės ir išplėstinės žinutės (atitinkamai po 27 proc.). Didžiojoje dalyje žurnalistų darbų nekalbinami pašnekovai.

Beveik pusė apie romų tautinę mažumą atrinktų darbų – negiami ( 46 proc.). Didelė dalis atrinktų žurnalistų darbų – neutralūs (44 proc.), likę (10 proc.) – teigiami.

Šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Teigiamame kontekste romai atsidūrė tekstuose,  kuriuose skelbiama apie renginius, pvz., romų festivalį ar filmo peržiūrą ( pvz., 05.24. Europos romų pasipriešinimo dienai paminėti ).

61 proc. atrinktų darbų pateikiamas tik tekstas, be ekspertų, politikų, romų tautybės žmonių komentarų. Gegužės mėnesį užfiksuota 6 žurnalistų darbai, kuriuose kalbinti romų tautybės asmenys.

MIGRACIJA

Gegužės mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 324 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (30 proc.), išplėstinės žinutės (18 proc.) bei interviu (23 proc.)

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka gegužės mėnesį – „migrantas“( 167 kartus).

1 pav. Gegužės mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema rečiausiai sutinkamas raktažodis – „pabėgėliai“ (75 kartus).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (68 proc.) ir regioniniuose leidiniuose (11 proc.).

2 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralus (75 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 13 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 12 proc. atrinktų darbų.

Žurnalistų darbuose migracija sugrėsminama (pvz., Migrantų antplūdis kelia grėsmę Europos Sąjungai, o Lietuvos žiniasklaida tai slepia (Lietuvos Aidas, 11.05.2019).

Straipsniuose apie migraciją dažnai pabrėžiama “Mes” ir “Jie” dichotomija (pvz., Lietuva tūpčioja prieš suįžūlėjusį migrantą ).

Neigiamame žiniasklaidos diskurse migracijos tema, dažnai apie migrantus kalbama ekonomikos kontekste, ypač apie darbo rinką. Viena iš vyraujančių temų, kad imigrantai užsieniečiai keičia lietuvius emigrantus.

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta apie migrantų integraciją ( pvz., Kuriamas mokyklų tinklas, skirtas integruoti migrantų vaikus ).

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Gegužės mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 268 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „LGBT“, „homoseksualas“, „gėjus“.

3 pav. Gegužės mėnesį rečiausiai minėtas raktažodis – „transeksualas“( 26 kartus).

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Gegužės mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 44 proc. darbų.

4 pav. Pašnekovų seksualinės orientacijos tema pasiskirstymas procentais.

Dažniausiai kalbinti politikai, LGBT bendruomenės atstovai bei homoseksualūs vyrai.

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis vasario mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (80 proc.), 10 proc. – teigiami ir 10 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai ( pavyzdžiui, „Baltic Pride“ eitynėms skirtos rezoliucijos Vilniaus politikai nepriėmė – pritrūko balsų ).

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi. (Pvz.: „Amsterdamas“ ir „Naglis“: kaip atrodė bei apie ką rašė pirmieji Lietuvos gėjų žurnalai? )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Neigiamo konteksto straipsniuose homoseksualumas dažnai supriešinamas su tradicine šeimos samprata, pavyzdžiui, Artėjant „Baltic Pride“ eitynėms – Kristupo Krivicko atsakas: „tradicinių šeimų“ susibūrimas .

Gegužės mėnesį žiniasklaidos diskurse apie seksualinę orientaciją daug dėmesio skirta artėjančiai LGBT eisenai Vilniuje. Be to, artėjant prezidento rinkimams apie seksualinę orientaciją nemažai kalbėta ir politiniame kontekste.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per vasario mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 111 žurnalistų darbų.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 95 žurnalistų darbuose. Raktažodis  „psichikos problemos“ paminėtas 6 žurnalistų darbuose, o „psichikos ligonis“ – 11 žurnalistų darbų.

Gegužės mėnesį apie psichikos sveikatą daugiausiai rašyta straipsnių (53 proc.).

Kalbant apie kontekstą, dauguma vasario mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 74 proc.). 10 proc. darbų – teigiami, o 16 proc. – neigiami.

Daugiausiai vasario mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje.

5 pav. Apie psichikos sveikatą gegužės mėnesį daugiausiai kalbėta internetiniuose portaluose (71 proc.)

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie kalbinti tik devyniose publikacijose.  Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai, kurie kalbinti 55 žurnalistų darbuose. Dauguma žurnalistų darbų psichikos sveikatos tema – nuasmenintos, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

RELIGIJA

Gegužės mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 61 žurnalistų darbai.

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie islamistus. Šis raktažodis paminėtas 6 atrinktuose žurnalistų darbuose. Apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste kalbėta 59 žurnalistų darbuose.

Didžioji dalis atrintų žurnalistų darbų – neutralūs ( 72 proc.). Teigiamame kontekste religija minėti 10 proc. atrinktų darbų, neigiamame – 18 proc.

Daugiausiai religijos tema rašyta straipsnių (44 proc.) bei išplėstinių žinučių ( 12 proc.).

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt