Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos birželio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Birželio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 236 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „LGBT“, „homoseksualas“, „gėjus“.

1 pav. Birželio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „LGBT“, rečiausiai – „orientacija“( 27 kartus).

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Birželio mėnesį užfiksuota itin daug žurnalistų darbų seksualinės orientacijos tema dėl Vilniuje vykusių „Baltic Pride“ eitynių. Matyti ne tik informacijos apie LGBT bendruomenę pateikimas įvairiose žiniasklaidos platformose – nuo radijo iki internetinių platformų, bet ir įvairesnis, nei įprasta, pašnekovų ratas.

Pašnekovai užfiksuoti 57 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai ir LGBT bendruomenės atstovai. Lietuvos gėjų lygos atstovas žurnalistų darbuose cituotas 24 kartus.

2 pav. Birželio mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją dažniausiai kalbinti politikai ir LGBT bendruomenės atstovai.

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis birželio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (70 proc.), 19 proc. – teigiami ir 11 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. (Pvz. Pamatykite savo akimis: Vilnių nuspalvino eitynės už lygybę )

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai ar jų šeimos nariai dalinasi savo patirtimi (Pvz.: Vienturčio aktoriaus motina su sūnumi koja kojon žengs gėjų parade (Lietuvos Rytas, 01.06.2019).

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Birželio mėnesį itin didelė darbų dalis – apie „tradicinių šeimų“ ir LGBT bendruomenės eitynes. Nors dauguma tekstų – neutralūs, tačiau savaime ši dichotomija gali asocijuotis su „mes“ ir „jie“ skirtimi visuomenėje.

Daug dėmesio skirta LGBT eitynėms tiek televizijoje, tiek radijuje. Televizijos reportažuose taip pat matyti „tradicinių šeimų“ ir LGBT bendruomenės eitynių supriešinimas.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per birželio mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 37 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 28 žurnalistų darbuose. Raktažodis „psichikos problemos“ paminėtas 7 žurnalistų darbų, „psichikos ligonis“ – 3 žurnalistų darbuose. Rečiausiai minėtas raktažodis „psichas“ – 1 kartą.

Birželio mėnesį psichikos sveikatos tema daugiausiai užfiksuota straipsnių 87 proc.

Kalbant apie kontekstą, dauguma birželio mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 57 proc.). 40 proc. darbų – teigiami, o 3 proc. – neigiami. Dauguma neigiamų straipsnių – pranešimai apie nusikaltimus, kuriuose psichikos sutrikimai minimi epizodiškai ir psichikos sveikata nėra pagrindinė tema.

Daugiausiai birželio mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje (65 proc.). Mažiausia apie psichikos sveikatą kalbėta per televiziją – neužfiksuotas nei vienas žurnalistų parengtas reportažas.

3 pav. Apie psichikos sveikatą birželio mėnesį daugiausiai kalbėta internetiniuose portaluose (71 proc.).

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie birželio mėnesio žurnalistų darbuose nekalbinti; 3 darbuose kalbinti psichikos sutrikimų turinčio asmens šeimos nariai. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja specialistai, kurie kalbinti 24 žurnalistų darbuose.

RELIGIJA

Birželio mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 41 žurnalistų darbas.

Birželio mėnesį raktažodis „islamistas“ Lietuvos naujienų kontekste  nepaminėtas.  41 kartą paminėtas raktažodis „musulmonas“.

Didžioji dalis iš birželio mėnesį atrinktų žurnalistų darbų apie musulmonus  – neutralūs (68 proc.). Teigiamų – 22 proc., o neigiamų – 10 proc.

Daugiau nei pusėje darbų apie musulmonus – nekalbinti pašnekovai (58 proc.). Naratyvą apie musulmonus formuoja politikai (jie kalbinti 24 proc. darbų). Patys musulmonai lieka nebylūs. Jie kalbinti 7 proc. darbų.

MIGRACIJA

Birželio mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 134 žurnalistų darbai migracijos tematika.

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka birželį – „migrantas“( 85 kartus), rečiausiai „pabėgėliai“ – 45 žurnalistų darbuose.

4 pav. Birželio mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „migrantas“ (85 kartus).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (72 proc.) bei radijuje (10 proc.).

5 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralus (72 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 9 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 19 proc. atrinktų darbų.

Neigiamame kontekste birželio mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Nemažai nagrinėta nelegalios migracijos tema (pvz., Atnaujinus skrydžius šiemet sulaikyti 5 reisais iš Atėnų bandę atvykti nelegalai )

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta apie renginius (pvz., Seimo rūmuose svečiuosis „Gyvoji biblioteka“ – galimybė „perskaityti“ migrantų istorijas ) bei apie teigiamus migracijos veiksnius (pvz.,  „Utenos trikotažo“ eksperimentas: siuvėjai vyrai iš Vietnamo dirba fantastiškai ).

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis birželio mėnesį publikuota 81 žurnalistų darbų. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 47 kartus.

Pusė žiniasklaidos diskurso apie romus – neigiamo konteksto (51 proc.). Teigiamo konteksto kategorijai priskiriama 36 proc. atrinktų darbų, neutralaus – 13 proc.

Kaip minėta anksčiau, šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Beveik pusė žurnalistų darbų apie romus – kriminalai ( 49 proc.).

Dauguma žurnalistų darbų apie romų tautinę bendriją – ne išsamūs straipsniai, o žinutės ir išplėstinės žinutės (atitinkamai 4 proc. ir 53 proc.). Didžiojoje dalyje žurnalistų darbų (75 proc.) kalbinti pašnekovai, dažniausiai – pareigūnai bei romai.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt