MIGRACIJA

Lietuvos žiniasklaidoje balandžio mėnesį pasirodė 223 publikacijos migracijos tema. Iš jų 51-oje publikacijoje pagrindinė tema buvo migracija. Dažniausiai naudojamas raktažodis šį mėnesį buvo „migrantas“ (100 publikacijų), tuo tarpu „pabėgėliai“ (72) ir „imigrantai“ (74) buvo naudojami rečiau.

6-iose iš 223 publikacijų buvo kalbinamas migraciją patyręs žmogus (kovo mėnesį – 5). 3-iuose iš šių darbų kalbintieji buvo lietuviai užsienio šalyse. Dvi publikacijos dalinosi migrantų, kurie buvo priversti bėgti iš savo šalies, pasakojimais („Santuokos krizę išgyvenusi Eskedar Maštavičienė pasigedo draugų pagalbos: sakė – mes nesikišim“, Lrt.lt; „Turkijoje gyvenantis Sirijos kurdas Ali apie pabėgimą iš tėvynės: tegul žmonės sužino viską iš pirmų lūpų“, Delfi.lt)

Migrantai daugiausiai minimi COVID-19 kontekste (94 publikacijos) bei Lietuvos politikos aktualijų kontekste (43). Publikacijos apie COVID-19 neretai minėjo migrantus, kaip vieną iš pažeidžiamiausių grupių pandemijos metu, bei siejo pandemiją su migrantų krize Europos pietuose ir iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Galima pastebėti, kad rodikliai itin nesikeičia, išskyrus kovo mėnesį neįprastai pakilusį teigiamų publikacijų skaičių, kuris vėl nukrito iki daugmaž įprasto skaičiaus. Iš teigiamų publikacijų galima išskirti 15min.lt paskelbtą straipsnį, suteikiantį informatyvią ir empatišką perspektyvą apie pagalbos karo pabėgėliams tinklus Turkijoje, („Turkijoje savanoriaujanti Aušra: pabėgėlių šeimas reikia ne gelbėti, o joms suteikti įrankius“, 15min.lt). Koronaviruso kontekste teigiama ir neigiama reprezentacija buvo apylygė. Kiti neigiami kontekstai, kuriuose pasirodo migrantai, apima migrantų krizę bei neigiamą požiūrį į atvykstančius migrantus (pavyzdžiui, „Žinosiu, kad gyvenau“, Savaitė).

Nacionalinėje ir regioninėje spaudoje vis dar trūksta teigiamų darbų apie migrantus: šį mėnesį buvo rastas tik vienas, tuo tarpu neigiamų publikacijų buvo aštuonios. Būtent čia dažniausiai ir atsiranda neigiamai prieš migrantus nuteikiančios antraštės:

„Nelegalai“ (Vakaro žinios)

„Europos laukia nauja invazijos banga“ (Vakaro žinios)

„Invazija“ (Vakaro žinios)

PSICHIKOS SVEIKATA

Balandžio mėnesį rasta 135 publikacijos, susijusi su psichikos sveikata, iš jų – 53 darbai, kuriuose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema. Tai dar labiau išaugęs skaičius lyginant tiek su vasario, tiek su kovo mėnesiais.

Tokį padidėjimą galima paaiškinti tuo, jog COVID-19 pandemijos akivaizdoje buvo pradėta diskutuoti apie visuomenės psichikos sveikatą ir galimus iššūkius, su kuriais susidurs psichikos sutrikimų jau turintys žmonės.

Psichikos sutrikimų turintys asmenys buvo kalbinti 4 publikacijose – dvigubai mažiau nei kovo mėnesį, kai buvo kalbinti 8 asmenys. Publikacijose šiems žmonėms buvo suteikta platforma papasakoti savo patirtį karantino metu ir kaip naujasis koronavirusas paveikė jų sveikatos būklę ( „Dėl karantino iš psichiatrijos ligoninės buvo išrašyti šimtai: situaciją vadina katastrofa ir jau ruošiasi antplūdžiui“, Delfi.lt; „Likimo draugai“: bendravimas per karantiną – tarsi raminanti tabletė, Tv3.lt) arba pasidalinti savo istorija – likę du straipsniai koncentruojasi konkrečiai į panikos priepuolius („Kriščiūnas apie pirmuosius panikos priepuolius: kilo minčių ir apie šizofreniją, ir apie insultą“, Lrt.lt; „Galvoja, kad išprotės ir bijo mirti: papasakojo apie būklę, kurią išgyvena dažnas, bet ne visi pripažįsta“, Delfi.lt).

Neigiamos publikacijos šį mėnesį daugiausiai pasirodė kriminaliniame kontekste; išskirtinas stigmatizuojantis kriminalinio įvykio aprašymas, siejantis psichikos sutrikimą ir nusikaltimo faktą jau straipsnio antraštėje („Iš psichiatrinės ligoninės išleistas pensininkas nužudė tris savo šeimos narius“, Lrytas.lt).

39-iose publikacijose apie psichikos sveikatą buvo kalbama COVID-19 kontekste, kur labiausiai cituoti sveikatos sistemos atstovai, ypatingai psichoterapeutai ir psichologai, siekiantys informuoti visuomenę apie galimus psichikos sveikatus iššūkius bei didėjančią nerimo ir panikos būseną pandemijos metu. Visgi ir šia tema atsiranda neigiamų publikacijų, pateikiančių visus psichikos sutrikimų turinčius žmones, kuriems neprisikiriama būtinoji pagalba, kaip „mėgėjus“ („Pastebėjimai ir pamąstymai“, Radviliškio kraštas).

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Balandžio mėnesį buvo rastos 98 publikacijos Lietuvos žiniasklaidoje seksualinės orientacijos tematika. Iš jų – 17 darbų, kuriuose pagrindinė tema buvo seksualinė orientacija.

Galima pastebėti, kad publikacijų skaičius yra dar labiau sumažėjęs nuo kovo mėnesio. Tai daugiausiai siejama su bendru daugelio tiriamų grupių publikacijų skaičiaus nuosmukiu, kuriam įtaką padarė publikacijų apie COVID-19 dominavimas žiniasklaidoje.

Šį mėnesį dažniausiai pasirodžiusi sąvoka buvo „homoseksualas“ – ji aptikta 52 kartus. Labiausiai matoma LGBT bendruomenės grupė išlieka homoseksualūs vyrai.

4-iose publikacijose buvo cituojamas LGBT bendruomenei priklausantis asmuo (2 transseksualūs arba translyčiai asmenys, 1 gėjus), kuriuose buvo pasakojamos asmeninės istorijos.

Šį mėnesį temos, kurių kontekste buvo dažniausiai aptariama LGBT bendruomenė, buvo Lietuvos politika (10), diskriminacija ir neapykantos kalba (5), Stambulo konvencija (4). COVID-19 kontekste LGBT bendruomenė buvo aptarta 6 publikacijose.

Matoma, jog neigiamų publikacijų skaičius santykinai išaugęs, tuo tarpu teigiamų – žymiai sumažėjęs. Vienos priežasties tam nėra – neigiamos remarkos pasirodo tiek politiniuose, tiek kriminaliniuose, tiek laisvalaikio kontekstuose (pavyzdžiui, „Ketvirtadienio aidas“, Dzūkų žinios; „Už pareigūnės smaugimą ant seksualinių mažumų pamėgto baro sofos – byla“, Diena.lt). Didžiausias skirtumas lyginant su praeitu mėnesiu yra tame, jog šį mėnesį trūksta teigiamos atsvaros.

Tuo tarpu regioniniuose leidiniuose situacija nepakitusi – vis dar trūksta publikacijų, keičiančių nusistovėjusį požiūrį į LGBT bendruomenę. 6 iš 15 darbų, mininčių LGBT, yra neigiami.

MUSULMONAI

Balandžio mėnesį publikacijų, susijusių su musulmonais arba islamistais, buvo rasta 309 (244 publikacijose buvo minimi musulmonai, 68 – islamistai). 51-oje iš jų musulmonų bendruomenė (47) arba islamistai (4) buvo pagrindinė tema.

Sąvoka „islamistas“ publikacijose yra toliau išskirtinai naudojama apibūdinti ekstremizuotų karinių pajėgų veiksmus, tačiau pasirodė publikacija, kuri, pristatydama knygą apie 2012 m. Bengazio išpuolį, neatsakingai įvardija sukarintą islamistų grupuotę kaip „musulmonų teroristus“ („Islamo teroristų ataka Bengazyje: kas iš tiesų nutiko per liūdnai pagarsėjusį išpuolį knygos ištrauka“, Delfi.lt).

Pagrindinės temos, kurių kontekste buvo minima musulmonų bendruomenė šį mėnesį, buvo Ramadanas (29), rytų-vakarų santykiai (33) bei COVID-19 pandemija (112 publikacijų). Publikacijose apie naujajį koronavirusą musulmonų bendruomenė dažniausiai pasirodė kitų šalių ir jų naudojamų priemonių protrūkiui suvaldyti kontekste (įskaitant ir dėl karantino įvestus lankymosi musulmonų maldos namuose ribojimus, ypatingai aktualius dėl Ramadano).

Lietuvos kontekste pasirodė 128 publikacijos apie musulmonų bendruomenę balandžio mėnesį. Rodikliams itin nesikeičiant, svarbu paminėti, jog publikacijos, neigiamai atsiliepiančios apie musulmonų bendruomenę, dažniausiai kalba apie kultūrinius skirtumus arba istoriją.

Musulmonai šį mėnesį buvo kalbinami 6-iose publikacijose, daugiausiai suteikiant platformą musulmonams, gyvenantiems Lietuvoje, papasakoti savo istorijas.

TAUTINĖS BENDRIJOS

Lenkai

Balandžio mėnesį pasirodė 316 publikacijų, kalbančių apie lenkų tautinę bendriją; 61 darbe lenkų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema – daugiausiai tokių darbų buvo apie Lietuvos-Lenkijos politiką.

Lenkų tautinė bendrija dažniausiai minima Lietuvos-Lenkijos politikos (52) bei Lietuvos politikos (46), ypatingai kalbant apie Lietuvos ūkį, arba Lietuvos istorijos (116) kontekste. Naujojo koronaviruso kontekste lenkai buvo minimi 14-oje publikacijų. 17-oje darbų buvo cituojamas lenkų tautybės asmuo, aptariant kultūrą ir sportą.

Teigiamų, neigiamų ir neutralių publikacijų santykis išlieka panašus ir balandžio mėnesį. Panašiai kaip ir praeitais mėnėsiais, teigiamas kontekstas dažniausiai pasireiškia kultūriniuose, o neigiamas – politiniuose kontekstuose.

Tendencija minėti nusikaltusiojo tautybę kriminaliniuose kontekstuose, ypatingai antraštėse, pasireiškia ir lenkų bendruomenės atžvilgiu:

Girtas lenkas užsirakino parduotuvėje, visą naktį gėrė viskį ir žiūrėjo pornografiją (Tv3.lt)

Lengvu uždarbiu susigundęs lenkas Šalčininkų kelio poste tikrino muitininkų budrumą (15min.lt)

Rusai

Balandžio mėnesį pasirodė 449 publikacija, mininti rusų tautinę bendriją – iš jų 20 darbų, kuriuose rusų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema – daugiausiai tokių darbų buvo apie Rusijos politiką.

Rusų tautybė buvo dažniausiai minima Lietuvos politikos (165), daugiausiai kalbant apie Seimo narės Irinos Rozovos apkaltos procesą, Lietuvos istorijos (93), propagandos (42), ypatingai COVID-19, kontekste. COVID-19 pandemijos kontekste rusų bendruomenė buvo paminėta 76 publikacijose – darbuose tiek politikos, tiek propagandos temomis.

13-oje darbų buvo cituojami rusų tautybės asmenys, daugiausiai kalbant apie Rusijos politiką.

Balandį pirmą kartą šiais metais neigiamų publikacijų skaičius nepranoko teigiamų, nors skirtumas ir nėra žymus. Neigiamos remarkos dažniausiai pasirodo istoriniuose kontekstuose bei kalbant apie propagandą, tuo tarpu teigiamos – diskutuojant kultūros temomis, dažniausiai interviu tipo publikacijose. Neretai žiniasklaidoje pasirodo žodis „rusai“ ten, kur kalbama apie Rusijos valdžią, dėl ko atsiranda tokių neatsakingų antraščių, kaip „Rusai kišosi ir kišis į rinkimus“ (Respublika.lt, Vakaro žinios).

Žydai ir judaizmas

Balandžio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 527 publikacijos, mininčios žydų tautinę mažumą. 176-iose iš jų žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema.

Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo cituojami 19-oje publikacijų. Kalbintieji daugiausiai buvo cituoti istoriniuose bei kultūriniuose kontekstuose. Viena itin svarbi publikacija pasirodė Kauno dienoje, kurioje buvo diskutuojama pandemija ir didėjantis antisemitizmas („Kartu su pandemija plinta ir netolerancija?“, Diena.lt, Kauno diena, Kl.lt, Kauno.diena.lt).

Temos, kurių kontekste dažniausiai buvo minima ši bendruomenė, yra žydų istorija Lietuvoje (136) (iš jų maždaug ketvirtadalis apie Vilniaus Gaoną) bei Lietuvos istorija (116); Lietuvos politika (64), daugiausiai kalbant apie skleidžiamą dezinformaciją; žydų kultūra (28). COVID-19 kontekste žydų tautinė bendrija buvo minima 42-iose publikacijose, dažnai minint vietinių žydų bendruomenės fondų finansinę pagalbą kovoje su naujuoju koronavirusu.

Neigiamų publikacijų šį mėnesį santykinai dar labiau sumažėjo; tokios remarkos šį mėnesį daugiausiai pasirodė istoriniuose kontekstuose. Tuo tarpu teigiamų publikacijų apie žydus daugiausiai buvo diskutuojant apie žydų istoriją ir kultūrą. Teigiamų ir neigiamų publikacijų santykis išsilaiko toks pats ir regioninėje žiniasklaidoje; lyginant su visų tiriamų grupių reprezentacija regioninėje žiniasklaidoje, žydų tautinė bendrija yra geriausiai reprezentuojama.

Tuo tarpu judaizmas buvo minimas 26-iose publikacijose, kituose istoriniuose ir religiniuose kontekstuose, ypatingai kalbant apie Vilniaus Gaono indėlį į žydų kultūrą.

Romai

Balandžio mėnesį buvo rastos 74 publikacijos, mininčios romų tautinę mažumą Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 6 darbai, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė.

Sąvoka „romas“ buvo vartojama 34 kartus, o „čigonas“ 32 kartus. Šį mėnesį „romas“ buvo vartojamas daugiau nei „čigonas“ pirmą kartą per paskutinius keturis mėnesius. Publikacijos, kuriose buvo galima rasti abi sąvokas, buvo tiek neutralūs darbai apie istoriją, tiek itin neigiami kriminalinio pobūdžio darbai.

Balandžio mėnesį romai arba romų bendruomenės atstovai buvo cituoti trijose publikacijose – tai žinomi atlikėjai Radži bei Ištvanas Kvik. Šis kritimas yra išsilaikęs nuo kovo mėnesio, kuomet tokių publikacijų buvo dvi.

Romai daugiausiai aptariami istoriniame (9), kriminaliniame (20) kontekstuose. COVID-19 kontekste romai buvo paminėti 14-oje publikacijų.

Šį mėnesį matoma, jog neigiamas kontekstas pranoksta ne tik teigiamą, bet ir neutralų. Neigiamas kontekstas daugiausiai pasireiškia kriminaliniuose kontekstuose pabrėžiant nusikaltusiojo tautybę – 19 iš 35 neigiamų publikacijų yra kriminalinio pobūdžio (pavyzdžiui, „Dieną – vestuvine suknele, o vakare – mirtis duobėje“, Akistata). Taip pat minėtina publikacija, dedikuota karantino nesilaikantiems romams, itin neigiamai atsiliepianti apie romus, kaip tautą, bei vartojanti stigmatizuojančią ir socialinę atskirtį skatinančią kalbėseną („Romams karantinas nerūpi – būriuojasi be apsaugos priemonių ir „verslauja““, Santaka).

Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Projektas įgyvendinamas kartu su Tautinių mažumų departamentu. Finansuojama iš Europos socialinio fondo.