24 kovo 2021
https://www.media4change.co/lt/reports/ziniasklaidos-monitoringas-2020-metu-apzvalga/?page&reports=ziniasklaidos-monitoringas-2020-metu-apzvalga&post_type=reports&name=ziniasklaidos-monitoringas-2020-metu-apzvalga
ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: 2020 METŲ APŽVALGA

2020-aisiais metais buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo. Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.*

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: 2020 METŲ APŽVALGA

2020-aisiais metais buvo atlikta kiekybinė bei kokybinė Lietuvos žiniasklaidos analizė siekiant išsiaiškinti, kaip buvo plėtojamos migracijos, psichikos sveikatos, seksualinės orientacijos, religinių ir tautinių mažumų temos, tai yra, kaip šios grupės reprezentuojamos ir kokiuose kontekstuose jos pasirodo. Tyrimo metu stebėti Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, žurnalai bei televizijos ir radijo žinių laidos.*

Kiekvienos iš tiriamų grupių vaizdavimas žiniasklaidoje buvo nagrinėjamas vadovaujantis keliais kriterijais: žiniasklaidos tipo, žanrų, temų, konteksto, kalbančiųjų, pagrindinės darbo temos pasiskirstymas, antraščių analizė, stereotipų skatinimas / laužymas, šaltinių palyginimas. Iš jų pagrindiniai aspektai, kuriais bus aptariama kiekviena iš išvardintų grupių:

Balso aspektas

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas svarbiausių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas / narys buvo kalbinamas, ar apie jį tik kalbama. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti. Nesuteikus balso grupėms, iš jų atimama plačiai visuomenei prieinama platforma, tai yra, galimybė, kurioje grupė pati galėtų formuoti visuomenės nuomonę apie savo bendruomenę.

Temų pasiskirstymas

Atliekant žiniasklaidos stebėseną taip pat stebima, kokiuose teminiuose kontekstuose pasirodo tiriamos grupės. Šis rodiklis padeda identifikuoti, kokie dominuojantys diskursai formuoja grupės įvaizdį žiniasklaidos erdvėje bei kokios aktualijos paveikia grupių vaizdavimą.

Kontekstas

Taip pat svarbus aspektas yra kontekstas, kuriame pasirodo tiriamos grupės. Jis skirstomas į tris tipus: teigiamą, neigiamą ir neutralų. Teigiama reprezentacija žiniasklaidoje gali padėti griauti stereotipus, vyraujančius visuomenėje, tuo tarpu neigiama – skatinti dar didesnę neapykantą bei įtvirtinti stereotipais grįstas nuostatas. Nors žiniasklaidoje dažniausiai aptinkami neutralūs darbai, kai kurių grupių atžvilgiu tendencijos kelia susirūpinimą.

Teigiamas šių didžiausią socialinę distanciją patiriančių grupių vaizdavimas gali padėti kovoti su stereotipizavimu, generalizacija bei keisti visuomenės nuomonę. Būtent dėl didelio žiniasklaidos vaidmens formuojant mūsų nuomonę neigiamų žiniasklaidos darbų gausa gali tapti problema. Jeigu publikacijų, turinčių neigiamas konotacijas, skaičius sudaro didelį procentą visų publikacijų, tampa itin svarbu į tai atkreipti dėmesį ir permąstyti būdus, kuriais aprašomos marginalizuotos visuomenės grupės.

Toliau – kiekvienos tiriamos grupės vaizdavimo tendencijos 2020 metais Lietuvos žiniasklaidoje.

Migracija | Psichikos sveikata | Seksualinė orientacija | Musulmonai | Lenkai | Rusai | Žydai | Romai

Migracija

2020 metais buvo išanalizuota 7230 darbų migracijos tema Lietuvos žiniasklaidoje. Iš jų migracija pagrindine tema buvo pasirinkta 2393-iuose (33,1 proc.) darbuose, kurie daugiausiai sukosi aplink Europos Sąjungos migracijos politiką bei migrantų integracijos politiką Lietuvoje. Pastarųjų naujienų itin padaugėjo pasikeitus politinei situacijai Baltarusijoje.

Žiniasklaidos darbuose apie migrantus dažniausiai cituojami buvo politikai – beveik ketvirtadalyje visų darbų. Be politikų taip pat galima pastebėti ir kitų ekspertinę nuomonę žiniasklaidoje reiškiančių asmenų, tokių kaip mokslininkai, valstybinių įstaigų darbuotojai, ekonomistai, iliustruojantys didžiąja dalimi politinį bei ekonominį kontekstą, kuriame nuolatos pasirodo migrantai. Tuo tarpu menininkų ir aktyvistų kategorijos glaudžiai susijusios su kova prieš diskriminaciją bei socialinėmis iniciatyvomis, skatinančiomis empatišką požiūrį pabėgėlių ir jų integracijos atžvilgiu.

Migraciją patyrę asmenys buvo cituojami 4,7 proc. visų darbų: išskaidžius šį skaičių, 1,8 proc. buvo pabėgėliai bei prieglobsčio prašytojai, 1,4 proc. lietuviai migrantai; likę 1,5 proc. – kiti migrantai. Kalbintų pabėgėlių darbai Lietuvos kontekste dažniausiai buvo dedikuoti jų istorijoms apie integraciją bei adaptaciją šalyje. Dažniausiai kalbinami buvo sirai, baltarusiai bei šiais metais Lietuvos pilietybę gavusi etiopė Eskedar Maštavičienė. Užsienio darbuose pabėgėliai cituojami kalbant apie aktualijas: karinių konfliktų, pabėgėlių stovyklų kontekstuose.  

Žvelgiant į migrantų reprezentacijos teminį pasiskirstymą, vienos dominuojančios temos nebūtų galima išskirti. Iš dalies tai lemia tai, jog nemažai medžiagos migracijos temomis liečia konkrečius įvykius ar situacijas įvairiose pasaulio vietose – karinius, politinius, ekologinius neramumus bei krizes. Iš tokių įvykių šiais metais daugiausiai Lietuvos žiniasklaidos dėmesio migrantų kontekste susilaukė COVID-19 pandemija, politinė situacija Baltarusijoje, JAV migracijos politika prezidento rinkimų kontekste, nelaimės pabėgėlių stovyklose.

Migrantai daugiausiai reprezentuojami žiniasklaidoje neutraliai, tačiau neigiamas kontekstas yra aukštesnis nei teigiamas. Neigiamas kontekstas dažniau pasirodo užsienio nei Lietuvos kontekste (du trečdaliai neigiamų darbų yra užsienio konteksto). Tematiškai neigiami darbai daugiausiai apima migrantų patekimą bei plitimą Europoje (12,5 proc. neigiamų darbų), migrantus ir pabėgėlius COVID-19 pandemijos akivaizdoje (11,1 proc.), kriminalines publikacijas (32,3 proc.). Dominuojantys naratyvai šiose temose turėjo bendrą vardiklį – migranto pavertimą „kitu“. Šis kitoniškumas leido pateisinti migranto išskyrimą iš likusios visuomenės kaip griaunantį visuomenės santvarką, atsinešantį su savimi naują blogį (čia susipina ir religinė, rasinė bei socioekonominė dimensijos) ne tik laisvos formos publikacijose, bet ir naujienų pranešimuose – pastarieji sudarė 48,2 proc. visų neigiamų darbų.

Tuo tarpu teigiama reprezentacija žiniasklaidos darbuose pasirodydavo kultūriniuose kontekstuose (17,1 proc. teigiamų darbų), neretai renginiuose ir iniciatyvose, kuriose buvo siekiama atkreipti dėmesį į migracijos problematiką; taip pat kalbant apie Lietuvos politiką migracijos atžvilgiu bei integracijos politiką (16,8 proc.), tarp jų ir pabėgėlių iš Baltarusijos klausimu.

Psichikos sveikata

Apie psichikos sveikatą 2020-aisiais buvo išnagrinėti 5785 žiniasklaidos darbai. 2106-iuose iš jų (36,4 proc. visų darbų) psichikos sveikata buvo pagrindinė darbo tema. Daugiausiai tokių darbų aptarė psichikos sveikatos sutrikimus – jų simptomus, priežastis, eigą (34,4 proc. darbų, kuriuose psichikos sveikata pagrindinė tema); taip pat nemažai darbų buvo dedikuoti psichikos sveikatai karantino metu (29 proc.).

Lyginant su kitomis grupėmis, žiniasklaidos darbų, kuriuose nebuvo kalbinamas joks asmuo, yra mažiau (31,5 proc.). Tai reiškia, jog psichikos sveikatos temomis kalbinamumas yra didesnis – šiuo atveju, grafike dominuoja ekspertinė nuomonė, ypatingai sveikatos sistemos darbuotojų atžvilgiu. Psichiatrai, psichologai bei akademikai buvo linkę apie psichikos sveikatą kalbėti iš mokslinės pusės su siekiu informuoti visuomenę tiek apie konkrečius psichikos sutrikimus ir jų destigmatizaciją, tiek apie emocinę būklę pandemijos akivaizdoje bei karantino metu. Tuo tarpu politinės arenos veikėjai apie psichikos sveikatą užsimindavo konkrečiai iš karantino ribojimų pusės, įskaitant prastėjančią visuomenės sveikatą bei kaukių nešiojimą.

Psichikos sutrikimų turinčių asmenų balsas savo ruožtu girdimas 6,6 proc. visų darbų apie psichikos sveikatą. Kalbantieji didžiojoje dalyje žiniasklaidos darbų dalinosi savo patirtimi su psichikos sutrikimais (dažniausiai minimi – depresija, nerimo sutrikimai), neretai taip pat keldami klausimus apie visuomenės stigmą bei Lietuvos sveikatos sistemos funkcionavimą psichikos negalios atžvilgiu. 

Psichikos sveikatos sutrikimų vaizdavimas žiniasklaidoje yra neutraliausias iš visų tiriamų grupių – tai iš dalies lemia dominuojantis informacinis kalbėjimo būdas. Teigiamų ir neigiamų žiniasklaidos darbų skaičiai yra apylygiai; visgi neigiamų publikacijų rodiklis yra kiek didesnis nei teigiamų. Neigiami darbai daugiausiai kriminaliniai (40,5 proc. neigiamų darbų), pasižymintys tuo, jog polinkį nusikalsti sieja su psichikos sveikatos sutrikimu. Tai prisideda prie tolesnės psichikos negalios stigmatizacijos ir generalizuoto psichikos sutrikimus turinčių asmenų traktavimo kaip pavojingų, nenuspėjamų.

Visgi visuomenei vis atviriau kalbant apie psichikos sveikatą, žiniasklaidoje atsiranda daugiau balanso. Dominuojančios temos teigiamo konteksto skiltyje įtraukia psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų istorijas (36,4 proc. teigiamų darbų), integraciją (17,1 proc.) bei visuomenės sveikatą karantino metu (16,5 proc.). Daugiau nei daugelio kitų tiriamų grupių atžvilgiu yra ir žiniasklaidos darbų, aktyviai laužančių stereotipus apie psichikos sutrikimus (4,3 proc. visų darbų).

Psichikos sveikata šiais metais ir buvo daugiausiai diskutuojama COVID-19 kontekste. Natūraliai gausios buvo ir psichikos sutrikimų bei emocinės būklės palaikymo temos dėl savo aktualumo pandemijos metu. Karantino metu išaugus susirūpinimui psichikos sveikata, diskusija vis dažniau apėmė ne tik anksčiau dominavusias individualias istorijas bei informacinio pobūdžio pranešimus, bet ir visuomenės sveikatos lygmenį. Tai lėmė darbų apie psichikos sveikatą kiekio bei diskusijos kokybės kilimą metų bėgyje.

Likusios temos, išskyrus kriminalų skiltį, koncentravosi į Lietuvos psichikos sveikatos sistemą, sąlygas psichikos sveikatos institucijose bei psichikos sutrikimų turinčių asmenų sąlygas gauti gydymą, reintegruotis į visuomenę.

Skirtingai nei daugelyje kitų grupių, rašant apie psichikos sveikatą dominuoja straipsnio (39,8 proc.) ir pranešimo spaudai (29,2 proc.) žanrai. Ši tendencija pastebima kiekvienos temos atžvilgiu, išskyrus kriminalų, kur šalia straipsnių (43,4 proc. kriminalinių darbų) naujienų pranešimai (22 proc.) bei televizijos reportažai (9,3 proc.) yra dažnesni.

Seksualinė orientacija

2020-aisiais seksualinės orientacijos tematika Lietuvoje žiniasklaidoje užfiksuota 4778 darbų. 29,7 procentuose iš jų LGBT+ bendruomenė buvo pagrindinė tema – čia dominavo diskriminacijos ir neapykantos LGBT+ atžvilgiu tema (21,6 proc. darbų, kuriuose pagrindinė tema buvo LGBT+ bendruomenė), LGBT+ bendruomenės ir religijos santykis (11,4 proc.), daugiausiai dėmesio susilaukęs po Popiežiaus Pranciškaus pasisakymo apie lyčiai neutralią partnerystę, ir LGBT+ eitynės ir protestai įvairiose pasaulio valstybėse (10,1 proc.), ypatingai Lietuvoje, Lenkijoje ir Rusijoje.

Žiniasklaidos darbuose už LGBT+ bendruomenės narį dažniau kalba tik politiniai veikėjai – ketvirtadalyje visų darbų. Politikai neretai seksualinės orientacijos tema kalba ganėtinai abstrakčiai, įvardindami „LGBT teises“, tačiau LR Seimo rinkimų kontekste kalbėjimas buvo konkretesnis diskutuojant apie lyčiai neutralią partnerystę (27 proc. darbų, kuriuose pasisakė politikai). Tuo tarpu už LGBT+ bendruomenės teises kovojantys aktyvistai daugiausiai pasisakė neapykantos kalbos ir diskriminacijos temomis (49,3 proc.). LGBT+ bendruomenės nariai, kaip visuma, buvo daugiausiai kalbinami pasakojant savo atsiskleidimo istorijas bei patirtis, sunkumus, pasiekimus (30,5 proc.); taip pat nemažai pasisakė LGBT+ reprezentacijos (15,7 proc.) ir diskriminacijos (13 proc.) temomis.

Iš LGBT+ bendruomenės atstovų labiausiai žiniasklaidoje girdimi yra homoseksualūs vyrai – jie gausiausiai pasisako diskriminacijos ir neapykantos kalbos tema, pasakodami asmenines istorijas, LGBT+ eitynių bei protestų kontekstuose. Translyčiai ir biseksualūs asmenys savo ruožtu absoliučioje daugumoje publikacijų kalbinami asmeninių atsiskleidimo istorijų kontekste. Homoseksualios moterys – darbuose apie diskriminaciją, asmenines istorijas, partnerystę. Galiausiai asmenys su nenurodyta tapatybe daugiausiai girdimi buvo LGBT+ reprezentacijos temomis.

Seksualinės orientacijos tematika dominuoja neutralus kontekstas, o teigiamų ir neigiamų darbų santykis yra panašus, nors pastarasis didesnis. Iš neigiamų darbų net 32,1 procentai taip pat aktyviai skatino neigiamus stereotipus apie seksualinę orientaciją bei LGBT+ bendruomenę ir jos veikimo pobūdį. Neigiami žiniasklaidos darbai vienos ar kelių dominuojančių temų, apjungiančių juos, neturėjo, tačiau naratyvai, naudojami apibūdinant LGBT+ bendruomenę politinėse ir žmogaus teisių diskusijose, atsikartoja. Jie įtraukia valstybingumo ir šeimos sampratos griovimą dėl įsivaizduojamos „LGBT ideologijos“, sąmokslo teorijas apie Europos Sąjungos tariamai įgyvendinamą LGBT propagandą, sąsajas su iškrypimu. Daugiau nei trečdalis (36,8 proc.) neigiamų darbų pasirodė per tas pačias keturias žiniasklaidos priemones, tendencingai publikuojančias netolerantiško pobūdžio turinį.

Teigiami darbai labiau buvo linkę kalbėti apie LGBT+ bendruomenės diskriminaciją (17,5 proc. teigiamų darbų), reprezentaciją (14,4 proc.). Taip pat 22,2 proc. teigiamų darbų aktyviai siekė griauti gajus stereotipus apie LGBT+ bendruomenę – šie darbai dažnai pasižymėjo savo konstruktyvumu bei pateikdavo naują požiūrį į problemas, su kuriomis susiduria visuomenėje gyvenantys asmenys, negalintys atsiskleisti arba patiriantys visuomenės atstūmimą po atsiskleidimo.

Regioniniuose leidiniuose LGBT+ reprezentacija yra prastesnėje situacijoje – čia LGBT+ yra viena mažiausiai reprezentuojamų Media4Change tiriamų grupių (6,9 proc. visų darbų apie seksualinę orientaciją). Be to, teigiamų darbų yra vos 3,9 proc., o neigiamų – dvigubai daugiau lyginant su bendru neigiamų darbų skaičiumi (26 proc.).

Tarp dažniausiai pasikartojančių teminių kontekstų 2020-aisiais ir buvo partnerystės klausimas, apie kurį daugiausiai diskusijų buvo Seimo rinkimų politinių kampanijų metu. Panašiu mastu diskutuojama buvo ir LGBT+ bendruomenės padėtis visuomenėje patiriamos neapykantos ir netolerancijos atžvilgiu. Daugelyje temų žiniasklaidoje rasta tam tikra nuomonių pusiausvyra, nors kai kuriais atvejais teigiamų ir neigiamų darbų santykis išsibalansavęs: pavyzdžiui, Lietuvos politinės arenos LGBT+ atžvilgiu (12,4 proc. teigiamų ir 23,3 proc. neigiamų), šeimos, tėvystės bei motinystės klausimu (12,5 proc. teigiamų ir 25 proc. neigiamų) bei švietimo tematika (27,3 proc. teigiamų ir 52,3 proc. neigiamų).

Musulmonai

2020 metais buvo rasti 4886 žiniasklaidos darbai apie musulmonus arba islamistus. Raktažodis „musulmonas“ pasirodė 3710 darbuose, o „islamistas“ – 1651 darbuose. Raktažodis „islamistas“ buvo vartojamas beveik išskirtinai nusakyti ekstremizuotų karinių pajėgų ar radikalių grupuočių veiksmus. Iš 478 darbų, minėjusių abu raktažodžius, 10-yje jie buvo vartojami sinonimiškai, tiesiogiai sutapatinant religinę ir kultūrinę bendruomenę su radikalizmu.

27,2 proc. žiniasklaidos darbų musulmonai (20,7 proc.) arba islamistai (6,5 proc.) buvo pagrindinė darbo tema. Straipsnį dedikavus musulmonų bendruomenei, 26,1 proc. jų buvo apie musulmonų diskriminaciją, 22,5 proc. apie teroro aktus, o 14,4 proc. darbų musulmonai pasirodo Rytų-Vakarų politikos kontekste.

Žiniasklaidos darbuose, kalbančiuose apie musulmonus, labiausiai girdimas ekspertinis kalbėjimas: politiniai veikėjai, teisinės sistemos darbuotojai, kariai bei mokslininkai yra cituojami dažniausiai. Musulmonai arba musulmonų bendruomenės atstovai buvo cituojami 3,3 proc. žiniasklaidos darbų, iš jų du trečdaliai buvo užsienio konteksto, trečdalis Lietuvos konteksto publikacijos. Musulmonai daugiausiai kalbinami buvo kultūros bei diskriminacijos musulmonų atžvilgiu temomis.

2020 metais teigiamo konteksto žiniasklaidos darbų buvo 4 kartus mažiau nei neigiamo konteksto darbų. Lyginant su 2019 metais, kuomet teigiamų darbų buvo 3 proc., o neigiamų – 15 proc., santykis išlieka panašus. Neigiamos remarkos musulmonų atžvilgiu dažniausiai būna glaudžiai susijusios su migracijos tematika, kalbama apie islamo plitimą į Europą. Musulmonas neretai pozicionuojamas kaip vakarietiškos visuomenės priešas – nors šio reiškinio apraiškų galima surasti visoje žiniasklaidoje, aršiausia jo išraiška pasirodo nesisteminės žiniasklaidos platformose. Pasitelkiant paviršutiniško suvokimo apie islamą bei musulmonų kultūrą stereotipus bei pasinaudojant tuo, kad kultūra visuomenei nėra taip gerai pažįstama, čia gąsdinama visuomenės islamizacija.

Užsienio ir Lietuvos konteksto darbuose galima pastebėti skirtumų teigiamo-neigiamo konteksto santykyje. Lietuvos kontekste teigiamų darbų buvo rasta beveik 6 kartus daugiau nei užsienio kontekste. Tuo tarpu neigiami darbai užsienio kontekste buvo dvigubai gausesni nei Lietuvos kontekste. Šiuos skaičius iliustruoja tematiniai skirtumai tarp užsienio ir Lietuvos kontekstų reprezentuojant musulmonus žiniasklaidoje.

Užsienio kontekstas

Musulmonai daugiausiai žiniasklaidoje pasirodo užsienio kontekste (80,5 proc. darbų). Iš užsienio konteksto darbų 69,5 proc. darbų yra pranešimo tipo – tai reiškia, jog pusė darbų apie musulmonus Lietuvos žiniasklaidoje raportuoja apie užsienio naujienas ir įvykius. Užsienio konteksto pranešimuose dominuoja neutralus kontekstas (78,5 proc.), dažniausiai susilaikoma nuo vertinamojo pobūdžio formuluočių bei stereotipų apie musulmonų bendruomenę skatinimo. Visgi žanras savaime nešališkumo negarantuoja – dėmesį per neigiamas asociacijas siekianti patraukti antraštė ar tekstas taip pat prisideda prie neigiamo musulmonų įvaizdžio kūrimo medijose (pavyzdžiui, „Prancūzijoje pašautas Allaho vardą šaukęs peiliu besišvaistęs vyras“).

Žiniasklaidos darbuose, apie musulmonus kalbančiuose užsienio kontekste, dominuoja politiniai bei smurtiniai kontekstai. Teroro aktai, tiek atliekami radikalių islamistų grupuočių, tiek radikalių prieš musulmonus nusiteikusių grupuočių, užsienio kontekste pasirodė dažniausiai. Musulmonai taip pat neretai minimi kalbant apie Rytų ir Vakarų valstybių santykius, karinius veiksmus Artimuosiuose Rytuose bei jų politines implikacijas. Diskriminacija musulmonų atžvilgiu daugiausiai aptariama Kinijos Sindziango regiono kontekste, taip pat Vokietijoje, Prancūzijoje bei Mianmare.

Lietuvos kontekstas

Tuo tarpu Lietuvos kontekste apie musulmonus kalbama 19,5 proc. visų darbų. Čia dominuoja straipsniai (42,9 proc. žiniasklaidos darbų Lietuvos kontekste) ir daugelis jų musulmonus tik pamini – musulmonai pagrindine tema yra 9,8 proc. straipsnių Lietuvos kontekste, daugiausiai religiniuose ar kultūriniuose kontekstuose bei kalbant apie totorių bendruomenę Lietuvoje.

Skirtingai nei užsienio įvykių atžvilgiu, Lietuvos kontekste musulmonus labiau linkstama reprezentuoti kultūriniuose, istoriniuose kontekstuose, pavyzdžiui, supažindinant su skirtingomis kultūromis Lietuvoje bei pristatant totorių bei kitų Lietuvos musulmonų bendruomenes. Tuo tarpu apie diskriminaciją musulmonų atžvilgiu užsimenama tarp kitų visuomenės grupių, dažnai karo pabėgėlių.

Musulmonai taip pat yra mažiausiai reprezentuojama grupė regioniniuose leidiniuose (5,3 proc. visų darbų apie musulmonus). Musulmonai čia dažniausiai tampa kelioninių publikacijų ar skirtingų šalių kultūros bei istorijos aprašymo dalimi.

Tautinės bendrijos

Lenkai

2020 metais Lietuvos žiniasklaidoje išanalizuoti 6969 darbai, minintys lenkų tautinę bendriją. Iš jų 1061-iuose darbuose (15,2 proc.) lenkų tauta buvo pagrindinė darbo tema. Šiuose darbuose dominavo politinės temos – tiek Lietuvos ir Lenkijos santykiai, tiek lenkų padėtis Lietuvoje; taip pat kultūriniai bei istoriniai kontekstai.

Lenkų balsą buvo galima išgirsti 4,4 proc. žiniasklaidos darbų. Iš jų daugiausiai cituoti žiniasklaidoje buvo ne Lietuvos lenkai (65,5 proc. kalbintų lenkų) – jie dažniausiai pasirodydavo kultūriniuose kontekstuose: publikacijose apie renginius, lenkų kultūrą bei garsias lenkų asmenybes, taip pat Lenkijos politikos klausimais, vykstant protestams ar prezidento rinkimams Lenkijoje. Tuo tarpu likęs procentas kalbintų lenkų buvo Lietuvos lenkai: jie daugiausiai kalbinami Lietuvos ir Lenkijos politikos, lenkų tautinės bendrijos padėties Lietuvoje, taip pat istorinėmis temomis.

Lenkų atžvilgiu žiniasklaidoje dominuoja neutralus kontekstas, o teigiamas krūvis pranoksta neigiamą. Beveik pusė (47,8 proc.) teigiamų darbų buvo kultūriniai – kėlė lenkų kūrėjus įvairiose meno formose bei iškilias asmenybes, turėjusias didelį indėlį lenkų tautos garsinime. Dar 18,1 proc. teigiamų darbų apie lenkų tautinę bendriją kalbėjo istoriniame kontekste – tokios publikacijos dažniausiai pasirodydavo minint abiem tautoms svarbias datas.

Tuo tarpu neigiami darbai dažniausiai buvo istoriniai (44,6 proc. neigiamų darbų); juose neigiamos remarkos labiausiai susijusios su istoriniais Lietuvos ir Lenkijos kariniais konfliktais. 26 proc. neigiamų darbų buvo kriminaliniai – išskiriantys tautybę publikacijose, aprašančiose įstatymų pažeidimus. Lenkai dažniausiai minimi kaip autoįvykių kaltininkai ar išskiriami kaip turintys problemų pasienyje Lietuvos kontekste; tuo tarpu užsienio kontekste pasirodo daugiau rezonansinių bylų.

Lietuvos žiniasklaidoje lenkai daugiausiai vaizduojami istoriniuose kontekstuose. Nepaisant to, jog egzistuoja tiek neigiami, tiek teigiami istoriniai naratyvai lenkų atžvilgiu, dauguma istorinės reprezentacijos yra neutrali (81,7 proc. istorinių darbų), o teigiamas ir neigiamas kontekstas yra pasiskirstę apylygiai (7,1 proc. teigiamas, 11,2 proc. neigiamas). Kultūriniai kontekstai – publikacijos apie lenkų muziką, filmus, literatūrą – savo ruožtu turi žymiai didesnį teigiamo konteksto procentą nei neigiamo (33,8 proc. teigiamas, 0,9 proc. neigiamas).

Kalbant apie lenkų bendruomenės padėtį Lietuvoje apskritai, lenkus buvo linkstama vaizduoti labiau teigiamai (28,8 proc.) nei neigiamai (8,7 proc.). Konkrečių klausimų atžvilgiu skaičiai pasidaro artesni: gatvių pavadinimų ir vardų rašybos tema lenkai buvo vaizduojami 6,2 proc. teigiamai ir 7,7 proc. neigiamai, o tautinių bendrijų švietimo klausimais – 14 proc. teigiamai bei 5,3 proc. neigiamai. Visgi svarbu pažymėti, jog neutralumas dominavo visų šių temų atžvilgiu. Lietuvos lenkų bendruomenės temos nebuvo itin gausios žiniasklaidoje ir pasižymėjo momentiškumu – problemai iškilus, ji diskusijose ilgai neišsilaikydavo.

Rusai

2020 metais Lietuvos žiniasklaidoje buvo išanalizuota 8979 darbų, mininčių rusų tautinę bendriją. Iš jų 679-iuose darbuose (7,6 proc. visų darbų) rusai buvo pagrindinė darbo tema, iš jų daugiausiai kalbant apie Rusijos visuomenę, politiką bei kultūrą.

Rusas arba rusų bendruomenės atstovas buvo kalbinamas 3,4 proc. žiniasklaidos darbų. 22,3 proc. iš jų cituojami buvo Lietuvos rusai, daugiausiai kultūrinėmis temomis (44,7 proc. žiniasklaidos darbų, kuriuose buvo kalbinti Lietuvos rusai). Kultūra nemažą procentą sudarė ir užsienio rusus citavusiuose darbuose (29,6 proc. ne Lietuvos rusus kalbinusių darbų), bet čia įvairovės buvo daugiau – rusų balsas taip pat skambėjo Rusijos vidaus politikos klausimais (21,7 proc.), žymėtinai šiais metais vykusio Rusijos konstitucijos keitimo atžvilgiu, ir sporto aktualijose (14,8 proc.).

Neutralumas rusų reprezentacijos žiniasklaidoje atžvilgiu dominuoja, tačiau neigiamas kontekstas pranoksta teigiamą. 17,3 proc. neigiamų darbų kalba apie Rusijos politiką, ypatingai užsienio politikos kontekste. Žiūrint toliau, neigiamų darbų profilis itin panašus į lenkų – 27 proc. neigiamų darbų yra istoriniai, prisimenant XIX-XX amžių, o 24 proc. darbų – kriminaliniai. Tiesa, neigiama rusų reprezentacija istorinėse publikacijose dažniausiai apsiriboja istorinių aplinkybių paminėjimu, išgyvenimų nupasakojimu. Tuo tarpu kriminalinių darbų atveju, kaip ir daugelio kitų grupių atžvilgiu, tam tikra asmens identiteto dalis (šiuo atveju tautybė) neretai vaizdingai pabrėžiama dar antraštėje. Kriminalinėse publikacijose ruso vaizdinio nevengiama pateikti kone pašaipiai:

Teigiamo konteksto darbų sudėtis taip pat nesunkiai nuspėjama: 42 proc. darbų čia buvo kultūriniai, neretai autoriui ar pašnekovui žavintis rusų klasika ar rusų asmenybėmis, pasižymėjusiomis įvairiose kultūros ir mokslo srityse. Tuo tarpu istoriniai darbai užėmė kiek daugiau nei ketvirtadalį teigiamų darbų (26,8 proc.) – rusų tauta čia nebuvo sulyginama su istoriniais valdžios veiksmais, o vietinės bendruomenės ir asmenybės prisimenamos su pagarba.

Pažiūrėjus į teminius kontekstus, kuriuose 2020 metais pasirodė rusų tautinė bendrija, galima pastebėti, jog istorinės ir politinės temos išsiskiria labiausiai. Politinėje dimensijoje dominuoja trumpos informacinės žinutės – Rusijos užsienio politikos temą sudaro 77,8 proc. pranešimai, Rusijos vidaus politikos temą – 59,4 proc., iš kurių aktualiausia šiais metais buvo Rusijos opozicionieriaus A. Navalno apnuodijimo tema. Panašiai yra ir politikos Lietuvoje skiltyje, kurioje 56,8 proc. žiniasklaidos darbų yra naujienų pranešimai. Pranešimai taip pat sudaro didžiąją dalį sporto (68,9 proc.), kriminalinių publikacijų (80 proc.).

Rusai istoriniame kontekste savo ruožtu daugiausiai aprašomi straipsniuose (52,4 proc.), minimi interviu (12,4 proc.), o kultūriniuose kontekstuose – pranešimuose spaudai (33,8 proc.) bei straipsniuose (24 proc.).

Žydai

Žydų tautinę bendriją mininčių darbų Lietuvoje žiniasklaidoje per metus užfiksuota 10757 – daugiausiai iš visų tiriamų grupių. Žydai taip pat turi didžiausią žiniasklaidos darbų, kuriuose bendruomenė pagrindinė tema, procentą (35,3 proc.). Tokie darbai dažniausiai buvo orientuoti į žydų istorijos Lietuvoje pasakojimus (39,4 proc. darbų, kuriuose žydų bendruomenė pagrindinė tema) bei atminimo ženklus (21,1 proc.).

Panaši situacija yra ir žvelgiant į visų žiniasklaidos darbų teminius kontekstus – ryškiausias kalbėjimas apie žydus yra istoriniame kontekste. Penktadalis visų darbų pasakoja apie litvakų istoriją skirtinguose Lietuvos istorijos laikotarpiuose, dažniausiai XX amžiuje. 25,6 proc. šių darbų pasirodo regioniniuose leidiniuose, kur vietiniai gyventojai, istorikai, visuomenininkai dalinasi savo prisiminimais apie krašto žydų bendruomenes, jų indėlį į vietos bendruomenės gyvenimą. Vilniaus Gaonas, kurio metai buvo minimi 2020-aisiais, iš viso paminėtas 1826-iuose žiniasklaidos darbuose (17 proc. visų darbų apie žydus), įvairiuose kultūriniuose, religiniuose ir istoriniuose kontekstuose, nušviečiančiuose visuomenę apie jo didelį indėlį į žydų kultūrą ir judaizmo tradicijas. Į istoriją ir atmintį orientuotas pasakojimas išsilaikė dominuojantis visose tiriamose žiniasklaidos kategorijose: internete (51,6 proc.), nacionaliniuose leidiniuose (56,5 proc.), naujienų agentūrose (55,1 proc.), radijuje (60,4 proc.), regioniniuose leidiniuose (70,6 proc.), televizijoje (53,7 proc.) ir žurnaluose (59,5 proc.).

Kaip ir visų kitų grupių atžvilgiu, didžiojoje dalyje žiniasklaidos darbų nekalbinamas joks asmuo kalbant apie tiriamą grupę. Tuo tarpu politikai, kurie 2020-aisiais buvo dažniausiai kalbantys asmenys publikacijose apie žydų bendruomenę, daugiausiai pasisakė Izraelio politikos atžvilgiu (23,1 proc. darbų, kuriuose kalbinti politikai) bei atminimo ženklų, paminklų žydams ir žydų gelbėtojams atidengimo renginiuose (20,5 proc.). Didžiąją dalį trečiosios kategorijos sudarė istorikai, kurie kalbėjo istoriniuose straipsniuose bei interviu (57,9 proc. darbų, kuriuose kalbinti ekspertai).

Žydai bei žydų bendruomenės atstovai taip pat daugiausiai kalbinti buvo žydų istorijos temomis (40,2 proc. darbų, kuriuose buvo kalbinamas žydų tautinės bendrijos narys), publikacijose apie žydų tradicijas, kultūros paveldą (14,7 proc.).

Žydų vaizdavimas žiniasklaidoje yra geriausioje situacijoje lyginant su visomis tiriamomis grupėmis: teigiamų žiniasklaidos darbų kiekis čia didžiausias, o neigiamų – mažiausias. Žydų atžvilgiu dominuoja istorinis kalbėjimas ir į šią dėžutę didžioji dalis teigiamo konteksto darbų ir sukrenta – 49 proc. teigiamų darbų – istoriniai, o dar 16,9 procentų kalbėjo apie būdus įamžinti bei pagerbti žydų bendruomenę paminklų ar atminimo lentų pavidalu tiek vietinėse bendruomenėse, tiek nacionaliniu mastu. 20,1 proc. teigiamų darbų taip pat kėlė žydų kultūros asmenybes, tautos tradicijas ir palikimą, ypatingai švietimo aspektais.

Didžioji dalis neigiamų darbų savo ruožtu labiau koncentravosi į Izraelio politinį vaidmenį pasaulyje bei konkrečiai Artimųjų rytų regione (56,2 proc. neigiamų darbų), kur neretai kaip sinonimas valstybės pavadinimui vartojamas „žydų valstybės“ junginys. Savaime tai galėtų būti neutrali sąvoka, tačiau 54 proc. darbų, vartojusių šį junginį, jį vartojo neigiamame kontekste. Neigiamas atspindys pasirodė ir kalbant apie platesnį tariamą tautos politinį vaidmenį – tai yra, sąmokslo teorijas apie įsivaizduojamą žydų galią. Dar 21,9 proc. neigiamų darbų buvo istoriniai, pasižymėję tuo, jog stereotipiškai, generalizuotai kalbėjo apie žydus arba akivaizdžiai kurstė neapykantą prieš visą tautą.

Romai

Apie romus rašiusių žiniasklaidos darbų 2020-aisiais metais buvo išanalizuota 1567, o iš jų 16,7 proc. darbų romų tautinė bendrija buvo pagrindinė darbo tema. Tokiuose darbuose daugiausiai buvo kalbama apie romų padėtį Lietuvoje (45,6 proc. darbų, kuriuose romai buvo pagrindinė tema), kur didžiausio dėmesio susilaukė Vilniaus taboro griūtis.

Visgi žiūrint į visų žiniasklaidos darbų apie romus tematiką, matome kitokį vaizdą – didžiausius rodiklius turi kultūros ir kriminalų temos. Nors gausūs kultūriniai ir istoriniai kontekstai yra gana įprasti tautinių bendrijų reprezentacijos temų pasiskirstymuose, romų atveju nėra pastebimas šių temų išplėtojimas – daugelyje šių publikacijų romai yra paminimi tarp daugelio kitų veikėjų. Tuo tarpu kriminalinio konteksto rodiklis išsiskiria kaip aukščiausias tarp tautinių bendrijų bei antras aukščiausias tarp visų tiriamų grupių ir šiuose darbuose romams suteikiamas pagrindinis vaidmuo. Turint omenyje, jog 90,8 proc. kriminalinių darbų yra neigiami, akivaizdu, jog beveik penktadalis žiniasklaidos diskurso apie romus tik toliau įtvirtina negatyvias visuomenės nuostatas romų bendruomenės atžvilgiu. Publikacijos apie nusikaltimus taip pat nevengia romų atžvilgiu vartoti ypač stiprios, prieš romų bendruomenę nukreiptos kalbos, o tautybės ar gymio paminėjimas tampa tik dar viena pikantiška straipsnio detale:

Daugiausiai kalbinti 2020-aisiais darbuose, mininčiuose romų tautinę bendriją, buvo menininkai (10,8 proc. darbų), tiesa, beveik visuose juose romai buvo tik trumpai paminimi tarp kitų bendruomenių ar tautų kultūrų, reprezentuojamų renginiuose, vietos istorijos puslapiuose. Tuo tarpu romai buvo kalbinti 8,9 proc. darbų – dešimčia procentų mažiau nei praeitais metais. Tiesa, viena tendencija nepakito – dažniausiai kalbinami, kaip ir 2019-ais, buvo dainininkas Radži ir romų ansamblio „Sare Roma“ lyderis, romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik. Romai dažniausiai buvo cituojami romų kultūros (31,4 proc. darbų, kuriuose buvo cituojami romų tautinės bendrijos atstovai) ir romų padėties Lietuvoje (37,9 proc.) klausimais, ypatingai išskiriant pačios romų bendruomenės iniciatyvas: romų kultūros festivalį bei naujai atidarytą romų maisto restoraną. Šiuose darbuose kalbinti romai perėmė bendruomenės reprezentaciją į savo rankas – net 49 procentuose darbų, kalbinusių romus, buvo skaldomi stereotipai.

Romų reprezentacija žiniasklaidoje ir 2020-aisiais išliko prasčiausioje situacijoje iš visų tiriamų grupių. Neutralių žiniasklaidos darbų kiekis vos perkopia 50-ies procentų barjerą – ir juos pakeičia ne teigiami darbai. 34,1 proc. neigiamų darbų didžiąja dalimi lemti giliai įsišaknijusių Lietuvos visuomenės nuostatų, kurios romus kriminalizuoja, demonizuoja ir mistifikuoja – net 47,9 proc. neigiamų darbų apie romus yra kriminaliniai. Romų bendruomenė vis dar traktuojama kaip svetima valstybei ir visuomenei: neretas naratyvas ir apie socialinių paslaugų, garantijų gviešimąsi ar „buriančią romę“, mokančią apsukti galvą nieko neįtariančiam praeiviui. Toks apie romus žiniasklaidoje kuriamas vaizdinys neturi pakankamos atsvaros viešojoje erdvėje – teigiamų darbų apie romus galima rasti triskart mažiau (11,1 proc.). Nemažai jų (32,2 proc.) kalba apie romų padėtį Lietuvoje bei diskriminaciją ir neapykantos kalbą, o dar 36,7 proc. teigiamų darbų yra kultūriniai – besidžiaugiantys turtinga romų kultūra, muzika ir kulinarija.

7,7 proc. visų darbų siekė griauti anksčiau minėtas nusistovėjusias nuostatas apie romų bendruomenę, o 17,6 proc. darbų jas aktyviai išlaikė ir stiprino, iš jų gausiausiai apie tariamą romų polinkį į nusikalstamumą.

Žiūrint į sąvokų „romas“ ir „čigonas“ santykį žiniasklaidoje, 2020-aisiais sąvokos „čigonas“ vartojimas pakilo lyginant su 2019-ais metais. Šios sąvokos vartojimas taip pat susijęs su kontekstu: 47,5 proc. žiniasklaidos darbų, vartojusių tik sąvoką „čigonas“, buvo neigiami (3,5 proc. – teigiami), tuo tarpu dvigubai mažiau – 24,9 proc. darbų – vartojusių tik sąvoką „romas“, buvo neigiami (11,5 proc. teigiami).

Apibendrinimas

Teigiamo konteksto pasiskirstymas (proc. nuo apie kiekvieną grupę atrinktų žurnalistų darbų). Daugiausiai teigiamo konteksto darbų užfiksuota žydų atžvilgiu, mažiausiai – musulmonų.

Neigiamo konteksto pasiskirstymas (proc. nuo apie kiekvieną grupę atrinktų žurnalistų darbų). Daugiausiai neigiamo konteksto darbų užfiksuota romų atžvilgiu, mažiausiai – žydų.

Neutralaus konteksto pasiskirstymas (proc. nuo apie kiekvieną grupę atrinktų žurnalistų darbų).

Kalbintų tiriamų grupių pasiskirstymas (proc. nuo apie kiekvieną grupę atrinktų žurnalistų darbų). Grupės balsą publikacijoje apie diskutuojamą grupę daugiausiai buvo galima išgirsti darbuose apie LGBT bendruomenę bei romų tautinę bendriją.

Grupių matomumas Lietuvos žiniasklaidoje.

Iš viso 2020-ais metais išnagrinėtas 50 951 žiniasklaidos darbas.


Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Finansuojama iš Europos socialinio fondo.

Stebimi šaltiniai*

Nacionalinė spauda

7 meno dienos, Akistata, Apskaitos, audito ir mokesčių aktualijos, BCC paper (anglų kalba), Bičiulystė, Buhalterija: apskaitos ir mokesčių apžvalga, Diabetas, Kaimo laikraštis, Karštas komentaras, Kurier Wilenski, Laisvas laikraštis, Lietuvos aidas, Lietuvos rytas, Lietuvos sveikata, Mokslo Lietuva, Mūsų RESPUBLIKA, The Baltic Times, Vakaro žinios, Valstiečių laikraštis, Verslo žinios, Šiaurės Atėnai, Ūkininko patarėjas, Žaliasis pasaulis, Žalioji Lietuva, Литовский курьер, Обзор

Žurnalai

A-ZET (Lietuva), Acta Medica Lituanica, Audio & Video pasaulis, Auto Bild, Aviacijos pasaulis, Baltic Railways Magazine, Best in Lithuania, Centras, Cosmopolitan, Edita, Ekonomika ir visuomenė, Farmacija ir laikas, Geras skonis, Geros savijautos žurnalas 36,6°C, Gydytojų žinios, IQ Life, IQ. The Economist, Internistas, Investuok, Ji, Jūra Mope Sea, Kelionės ir pramogos, Keturi ratai, Kultūros barai, L Officiel, Laimė, Lietuvos akušerija ir ginekologija, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas, Lietuvos chirurgija, Lietuvos gydytojo žurnalas, Lietuvos oftalmologija, Literatūra ir menas, Mamos žurnalas, Mano namai, Mano patarimai, Mano sodyba, Mano ūkis, Mažylis, Medicina, Medicinos teorija ir praktika, Mieste, Mokslas ir technika, Moteris, Moters savaitgalis, Moters savaitė, Muzikos barai, Mūsų girios, Mūsų krepšinis, Namas ir aš, Namie ir sode, National geographic Lietuva, Neurologijos seminarai, Otorinolaringologijos aktualijos , Ozonas, Panelė, Pediatrija, Prie kavos, Psichiatrijos aktualijos, Psichologija tau, Pulmonologija, imunologija ir alergologija, Rasos, Restoranų verslas, Savaitė, Savivaldybių žinios, Slauga. Mokslas ir praktika, Statyba ir architektūra, Statyk, Stominfo, TOP moterys, Tavo vaikas, Top Gear, Valstybė, Veidas, Verslas ir politika, Verslo klasė, Virtuvė. Nuo…Iki, bzn start, Šeimininkė, Švietimo naujienos, Žmonės, Žmonės. Legendos, Экспресс-Неделя

Regionų ir rajonų spauda

Alio Jonava, Alytaus naujienos, Anykšta, Atspindžiai, Auksinė varpa, Banga, Biržiečių žodis, Bičiulis, Būdas žemaičių, Dainavos žodis, Darbas, Draugas, Druskonis, Dzūkų žinios, Elektrėnų kronika, Elektrėnų žinios, Etaplius savaitraštis, Galvė, Gimtasis Rokiškis, Gimtoji žemė, Giružis, Gyvenimas, Joniškio dienos, Kaišiadorių aidai, Kalvotoji Žemaitija, Kauno diena, Kazlų Rūdos laikraštis, Klaipėda, Kupiškėnų mintys, Kuršėnų krašto žinios, Kėdainių mugė, Lazdijų reklama, Lazdijų žvaigždė, Merkio kraštas, Miesto laikraštis (Marijampolė), Mūsų Ignalina, Mūsų laikas, Mūsų žodis, Nauja vaga, Naujas rytas, Naujasis Gėlupis, Pajūrio naujienos, Palangos tiltas, Pamarys, Panevėžio balsas, Panevėžio kraštas, Plungė, Plungės žinios, Radviliškio kraštas, Radviliškio naujienos, Rinkos aikštė, Santaka, Santarvė, Sekundė, Sidabrė, Suvalkietis, Tauragės kurjeris, Tauragės žinios, Telšių žinios, Trakų žemė, Tėvynė, Ukmergė, Ukmergės žinios, Utenis, Utenos apskrities žinios, Utenos diena, Vakarinė Palanga, Vakarų Lietuva, Vakarų ekspresas, Valsčius, Vienybė, Vilniaus diena, Vilniaus krašto savaitraštis, Vilnis, Zarasų kraštas, Šalčios žinios, Šiaulių kraštas, Šiaulių naujienos, Šiaurės rytai, Šilalės artojas, Šilelis, Šilokarčema, Šilutės naujienos, Širvintų kraštas, Švenčionių kraštas, Šviesa, Švyturys, Žeimenos krantai, Žemaitis, В каждый дом, Вести Шалчи, Шальчя

Interneto portalai

15min.lt, 1psl.lt, 366.lt, 3sektorius.lt, 98.lt, Aidas.lt, Aidas.us, Aina.lt, Akmene.lt, Akmenietis.lt, Aktualijos.lt, Alaus-brolija.lt, Alfa.lt, Alioraseiniai.lt, Alkas.lt, Alusalus.lt, Alytausnaujienos.lt, Alytiskis.lt, Alytus.lt, Alytusplius.lt, Ambuba.lt, Anglija.lt, Animal.lt, Anonsas.lt, Antstoliurumai.lt, Anyksciai.lt, Anyksta.lt, Anykstenas.lt, Apeliacinis.lt, Apiealu.lt, Arsa.lt, Artnews.lt, Asa.lt, Asvyras.lt, Atlikejai.com, Atviraklaipeda.lt, Aukstaitijosgidas.lt, Auto.lt , Auto.plius.lt/Tyrimai, Autoasas.lt, Autobild.lt, Autogidas.lt, Autoledi.lt, Automanas.lt, Autoreviu.lt, Autozona.lt, Balarama.lt, Bankai.lt, Banku-naujienos.lt, Basketnews.lt, Bernardinai.lt, Birstonas.lt, Birzai.lt, Birzietis.lt, Bns.lt (Naujienos), Budas.lt, Buhalteris.lt, Bznstart.lt, Cargonews.lt, Cosmopolitan.lt, Cpva.lt, DJscene.lt, Dainavosgidas.lt, Delfi.lt, Diena.lt, Dopecars.lt, Druskininkai.lt, E-lietuva.net, Ebus.lt, Edieta.lt, Ekoidejos.lt, Ekologija.lt, Ekonomika.lt, Ekspertai.eu, Ekstremalas.lt, Elaima.lt, Elektrenai.lt, Elektreniskis.lt, Elektronika.lt, Eli.lt, Emedicina.lt, EnergyMarket.lt, Esaugumas.lt, Esinvesticijos.lt, Etaplius.lt, Eu2013.lt, Euras.lt, Eurobasket.lt, Eurofootball.lt, Europarl.europa.eu, EuropeanHitRadio.lt , F-1.lt, Faceit.lt, Faktai.lt, Finmin.lt, Flightglobal.com (anglų kalba), Fm99.lt, Fntt.lt, Forex.lt, Futbolas.lt, Games.lt, Gargzdai.lt, Gargzdietis.lt, Gaukfinansavima.lt, Gelbvaik.lt, Gelsistemos.lt, Geopolitika.lt, Geradieta.lt, Gimimas.lt, Grokiskis.lt, Grozioguru.lt, Gyva.lt, Gzeme.lt, Gzi.lt, Harmonio.net, Hrmi.lt, Ieva.lt, Ignalina.lt, Ignalinietis.lt , Ikimokyklinis.lt, Iliustruotasismokslas.lt, Infashion.lt, Infolex.lt, Inovacijos.lt, Interjeras.lt, Itbaze.lt, Jaunimoaidai.lt, Jaunimogidas.lt, Ji24.lt, Jonava.lt, Jonavoszinios.lt, Joniskelis.lt, Joniskis.lt, Jp.lt, Jura24.lt, Jurbarkas.lt, Jurbarkiskis.lt, Kaisiadorys.lt, Kalvarija.lt, Kalvotoji.lt, Kasdien.lt, Kaunas.kasvyksta.lt, Kaunas.lt, Kaunieciams.lt, Kauno.diena.lt, Kaunoaleja.lt, Kaunozinios.lt, Kaunozurnalistai.lt, Kazluruda.lt, Kedainiai.lt, Kedainietis.lt, Kelme.lt, Kelmiskiams.lt, Kksd.lt, Kl.lt, Klaipeda.lt, Klaipedos-r.lt, Klaipedos.info, Klubas.lt, Kmintys.lt, Komentaras.lt, Krastonaujienos.lt, Krepsininkas.net, Krepsinis.net, Kretinga.lt, Kretingiskis.lt, Kretingos.info, Kulturossavanoriai.lt, Kulturpolis.lt, Kupiskenas.lt, Kupiskis.lt, Kurstoti.lt, L24.lt, Laikas.lt, Laisvaslaikrastis.lt, Lakd.lt, Las.lt, Lazdijai.lt, Lazdijuzvaigzde.lt, Lb.lt, Lba.lt, Lietus.fm, Lietuva.lt, Lietuve.lt, Litas.lt, Literaturairmenas.lt, Lkl.lt, Lmt.lt, Lnb.lt, Lprofsajungos.lt, Lrkm.lt, Lrs.lt, Lrt.lt, Lrv.lt, Lrvalstybe.lt, Lrvs.lt, Lrytas.lt, Lsveikata.lt, Ltkatalogas.lt, Lzs.lt, M-1.fm, Madeinvilnius.com, Makalius.lt, Mama.lt, Mamosdienorastis.lt, Mamyciuklubas.lt, Manoakmene.lt, Manodienynas.lt, Manoego.lt, Manojurbarkas.lt, Manokarjera.cv.lt, Manokedainiai.lt, Manokelme.lt, Manonamai.lt, Manopagegiai.lt, Manopsichologija.lt, Manoradviliskis.lt, Manoraseiniai.lt, Manosakiai.lt, Manosveikata.lt, Manoteises.lt, Manoukis.lt, Marijampole.lt, Marijampolieciai.lt, Mazeikiai.lt, Mazeikietis.lt, Mazeikiu.info, Mediaforumas.lt, Medicina.lt, Mesmoterys.lt, Mignalina.lt, Mineralinisvanduo.lt, Mkl.lt, Mokslasplius.lt, Mokslolietuva.lt, Moletai.lt, Moteris.lt, Motersgidas.lt, Msa.lt (Naujienos), Music.lt, Musukrepsinis.lt, Mususeima.lt, NTspekuliantai.lt, Naujasisgelupis.lt, Naujienos.lt, Neringa.lt, Nevartok.lt, Nk.lt, Notarurumai.lt, Nyksciai.lt, Ore.lt, Pagegiai.lt, Pakruojis.lt, Palanga.lt, Panele.lt, Panevezys.lt, Panskliautas.lt, Paramaverslui.eu, Pareigunai.lt, Pasauliolietuvis.com, Pasmama.lt, Pasvalietis.lt, Pasvalys.lt, Penelopiuklubas.lt, Penki.lt, Perpasauli.lt, Pinigukarta.lt, Pliusas.fm, Plunge.lt, Plunges.info, Policija.lt, Politika.lt, Posh.lt, Pranesimai.elta.lt, Prezidentas.lt, Prienai.lt, Prim.lt, Profi-forex.lt, Prokuraturos.lt, Psichiatrija.lt, Psichika.eu, Radviliskis.lt, Raseiniai.lt, Raudonaskilimas.tv3.lt, Regionunaujienos.lt, Renovacija.lt, Respublika.lt, Rietavas.lt, Rietaviskis.lt, Rokiskietis.lt, Rokiskis.lt, Sa.lt, Sakiai.info, Sakiai.lt, Salcininkai.lt, Sam.lt, Santaka.info, Santarve.lt, Savaitgalis.lt, Savanoriaujam.lt, Savas.lt, Sc.bns.lt (BNS Spaudos centras), Siauliai-r.sav.lt, Siauliai.lt, Siaure.lt, Silale.lt, Siloaidas.lt, Silokarcema.lt, Silute.lt, Silutesnaujienos.lt, Sirvinta.net, Sirvintos.lt, Skrastas.lt, Skuodas.lt, Skuodiskis.lt, Smm.lt, Socmin.lt, Sodininkyste.lt, Spec.lt, Spekuliantai.lt, Splius.lt, Spo.lt, Sportas.info, Sportas.lt, Sportosavaite.lt, Sportotv.lt, Sputniknews.lt, Starcom.lt, Statybunaujienos.lt, Straipsniai.lt, Stt.lt, Studijos.lt, Suduvosgidas.lt, Sumin.lt, Supermama.lt, Supernamai.lt, Sveikadieta.lt, Sveikas.lt, Sveikaszmogus.lt, Sveikata.lt, Sveikatosabc.lt, Sveikatoskodas.com, Svencionys.lt, Swo.lt, Tamo.lt, Taurage.lt, Taurages.info, Taurageszinios.lt, Tavovaikas.lt, Teatrai.lt, Technews.lt, Technologijos.lt, Techtarget.lt, Teisingumas.lt, Teismai.lt, Telefonai.eu, Telegrama.lt, Teleinfo.lt, Telsiai.lt, Telsiu.info, Tevu-darzelis.lt, Tiesa.com, Tiesos.lt, Tiketaplius.lt, Tikrasalus.lt, Topcom.lt, Traders.lt, Trakai.lt, Travelnews.lt, Tritaskis.lt, Trucker.lt, Tsajunga.lt, Turizmas.lt, Tv.tv3.lt, Tv3.lt, Tv8.lt, Tvdb.lt, Tvnaujienos.lt, Tzinios.lt, Ucc.lt, Ukininkopatarejas.lt, Ukioklubas.lt, Ukmerge.lt, Ukmin.lt, Ukzinios.lt, Utena.lt, Uteniskis.lt, Utenos.info, Vaikokambarys.lt, Vaikystebesmurto.lt, Vaistai.lt, Valstietis.lt, Varena.lt, Ve.lt, Veidas.lt, Verslilietuva.lt, Verslimama.lt, VersloSavaite.lt, Verslobanga.lt, Verslozinios.lt, Verslozinios.lt/Premium, Vezejugidas.lt, Vilkaviskis.lt, Vilkmerge.lt, Vilnija.lt, Vilnius-events.lt, Vilnius.lt, Visaginas.lt, Visaginietis.lt, Vkontrole.lt, Vlmedicina.lt, Vmvt.lt, Voruta.lt, Vrm.lt, Vrsa.lt, Vusa.lt, Vyriskai.lt, XXIamzius.lt, Zalgiris.lt, Zaliasiskodas.lt, Zarasai.lt, Zarasai.net, Zarasiskis.lt, Zemaitijosgidas.lt, Zinauviska.lt, Ziniuradijas.lt, Zmones.lt, Zurnalistika-kitaip.lt, iMED.lt

Televizija

BTV / Info diena, BTV / Sveikatos ABC televitrina, LNK / Labas vakaras Lietuva, LNK / Ne vienas kelyje, LNK / Sveikatos ABC, LNK / Vakaro žinios, LNK / Valanda su Rūta, LNK / Žinios, LRT / Gimtoji žemė, LRT / Keliai mašinos žmonės, LRT / Laba diena Lietuva, LRT / Labas rytas Lietuva, LRT / Panorama, LRT / Savaitė, LRT / Teisė žinoti, LRT / Trumposios žinios, LRT / Žinios 16:00, Lietuvos rytas TV / 247, Lietuvos rytas TV / Lietuva tiesiogiai, Lietuvos rytas TV / Reporteris 18:00, Lietuvos rytas TV / Žinios 16:00, Lietuvos rytas TV / Žinios 20:00 (VI,VII), TV3 / Mamyčių klubas, TV3 / Prieš Srovę, TV3 / Vakaro žinios, TV3 / Žinios

Radijas

ExtraFm / Žinios 10:00, ExtraFm / Žinios 12:00, ExtraFm / Žinios 17:00, FM99 / Žinios 07:00, FM99 / Žinios 12:00, FM99 / Žinios 19:00, Gold fm / Žinios 12:00, Gold fm / Žinios 15:00, Gold fm / Žinios 18:00, LRT radijas / 112, LRT radijas / Centas eurą augina, LRT radijas / Gimtoji žemė, LRT radijas / Laida rusų kalba, LRT radijas / Lietuvos diena, LRT radijas / Ryto garsai, LRT radijas / Sveikata, LRT radijas / Žinios 10:00, LRT radijas / Žinios 12:00, LRT radijas / Žinios 18:00, Laluna / Žinios 11:00, Laluna / Žinios 13:00, Laluna / Žinios 17:00, Lietus / 200 sekundžių 09:00, Lietus / 200 sekundžių 13:00, Lietus / 200 sekundžių 14:00, Lietus / 200 sekundžių 18:00, Lietus / Sveikas žmogus, M1 / 200 sekundžių 09:00, M1 / 200 sekundžių 13:00, M1 / 200 sekundžių 14:00, M1 / 200 sekundžių 18:00, M1 / Rūgščios žinios, M1Plius / 200 sekundžių 09:00, M1Plius / 200 sekundžių 13:00, M1Plius / 200 sekundžių 14:00, M1Plius / 200 sekundžių 18:00, M1Plius / Verslas, Pūkas / Žinios 07:00, Pūkas / Žinios 12:00, Pūkas / Žinios 17:00, Pūkas / Žinios 18:00, Radiocentras / Žinios 09:00, Radiocentras / Žinios 12:00, Radiocentras / Žinios 17:00, Saulės Radijas / Žinios 07:45, Saulės Radijas / Žinios 11:45, Saulės Radijas / Žinios 16:45, Žinių Radijas / Aktualusis interviu, Žinių Radijas / Dienos klausimas, Žinių Radijas / Gyvenu sveikai, Žinių Radijas / Pozicija, Žinių Radijas / Įvykiai ir komentarai, Žinių Radijas / Žinios 08:00, Žinių Radijas / Žinios 10:00, Žinių Radijas / Žinios 11:00, Žinių Radijas / Žinios 12:00, Žinių Radijas / Žinios 14:00, Žinių Radijas / Žinios 15:00, Žinių Radijas / Žinios 15:30, Žinių Radijas / Žinios 16:30, Žinių Radijas / Žinios 17:00

Naujienų agentūros

BNS, ELTA