Atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tyrime publikacijos nagrinėti vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo, vizualizacijos aspektu) ir kokybiniais (autorių, šaltinių palyginimas, antraščių analize) kriterijais. Visa medžiaga buvo lyginama, siekiant nustatyti vaizdavimo  skirtumus ir panašumus.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėti nacionaliniai („Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Respublika” ir kt.) bei regioniniai („Kauno diena“, „Klaipėda“,„Vilniaus diena“ ir kt.) leidiniai, televizijų žinių  (Lietuvos ryto TV, LNK, InfoTV, LRT, TV3, BTV), radijo žinių  (LRT radijas, M-1, M-1 Plius, Žinių radijas) laidos.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per birželio mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 57 kartus. Daugiausia apie psichikos sveikatą kalbėta internetinėje žiniasklaidoje.

Tik 10 birželio mėnesio publikacijų pagrindinė tema buvo psichikos sveikata. Nei vienoje iš jų nekalbintas psichikos sveikatos sutrikimų turintis asmuo.

Dažniausiai kalbant apie psichikos sveikatą vartojamas terminas – „psichikos sutrikimai“ (32 kartus) terminas. Antras pagal dažnumą – „psichikos problemos” (21 kartą). Užfiksuoti 3 straipsniai, kuriuose paminėtas terminas „psichikos ligonis“.

Tik dviejuose straipsniuose detaliai aptartos psichikos ligos: šizofrenija ( Didžėjaus mirtis paskatino prabilti kitus: ar priverstinis gydymas išgelbėtų gyvybes? ) bei depresija ( „Mūsų psichikai įtaką daro beveik visi neigiami veiksniai“) . Tik viename straipsnyje ( Didžėjaus mirtis paskatino prabilti kitus: ar priverstinis gydymas išgelbėtų gyvybes? ) apie psichikos ligą pasakoja šizofrenija sirgusio vaikino draugai, tame pačiame straipsnyje pateikiama ir eksperto nuomonė.

Dauguma publikacijų – nuasmenintos, jose „psichikos sutrikimai“ minimi epizodiškai, dažniausiai straipsniuose ar pranešimuose apie nusikaltimus.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Per birželio mėnesį užfiksuotos 137 publikacijos seksualinės orientacijos tematika. 42 žiniasklaidos darbuose seksualinė orientacija yra pagrindinė tema, o ne fragmentiškas paminėjimas. Dažniausiai žiniasklaidoje minimas terminas šia tema – „gėjus“ ir „LGBT“. Rečiausiai lietuviškame kontekste kalbama apie „orientaciją“ bei „transeksualus“. (žr. lentelę apačioje)

Lietuviškame kontekste apie seksualinę orientaciją daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (37 publikacijos), regioniniuose laikraščiuose išspausdinti 3 straipsniai, o nacionaliniuose – 2. Televizijos ar radijo reportažų, kurių pagrindinė tema būtų seksualinė orientacija lietuviškame kontekste – neužfiksuota.

Seksualinės orientacijos naratyve dažniausiai cituojami homoseksualūs asmenys (19) bei ekspertai (19). Tačiau apie savo patirtis homoseksualūs asmenys atvirai pasakoja tik 2 straipsniuose, kiti susiję su įvykiais (pvz., LGBT eitynės Rygoje). Tik viename straipsnyje kalba tanseksualas.

Daugumos publikacijų antraštės – neutralios. Neigiama konotacija užfiksuota keliose publikacijose apie ESTT  išaiškinimą, kad Laisvo asmenų judėjimo direktyvoje vartojama sąvoka „sutuoktinis“ yra neutrali lyčiai, todėl apima ir tos pačios lyties sutuoktinius, po kurio Europos Sąjungos šalims tapo privalomas kitose ES šalyse sudarytų homoseksualių asmenų santuokų pripažinimas: „Blogiausias scenarijus tradicinei šeimai išsipildė“ (patalpintas Respublika.lt) , „Nevalia tylėti, kai griaunama šeima“ (interviu laikraštyje „Vakaro Žinios“), „Vaikai jau maitinami homoseksualų propaganda“ ( „Vakaro žinios“­).

MIGRACIJA

Birželio mėnesį žiniasklaidoje itin daug kalbėta migracijos tema. Tai lėmė kilę nesutarimai dėl migracijos politikos Europos Sąjungoje Italijai neįsileidus migrantų laivo bei minėta pasaulinė pabėgėlių diena.

Lietuviškame kontekste užfiksuota 179 publikacijos, kuriose kalbėta apie migraciją. Dažniausiai publikacijose sutikta sąvoka – „migrantas“ ( 115 kartų), „imigrantai“ minėti 67 kartus, o pabėgėliai – 50.

Migracijos tema kalbėta tiek spaudoje, tiek televizijoje, tiek radijuje (žr. lentelę apačioje).

Daugiausia informacijos pateikiama straipsniuose (96) , išplėstinėse žinutėse (40) bei informaciniuose radijo pranešimuose  (11).

Pastebėta tendencija, kad istorijas apie migrantus ir pabėgėlius pasakoja politikai ir ekspertai. Patiems migrantams balsas suteiktas 1 kartą (straipsnyje „Pabėgėlių dienos proga – piknikas Prezidentūros kiemelyje”), o pabėgėliams – 4. Tik vienas iš šių straipsnių yra interviu su pabėgėliu gyvenančiu Vilniuje ( „Pasirinko Vilnių:Pabėgėlis, kuris nenori bėgti iš Lietuvos”).

RELIGIJA

Birželio mėnesį užfiksuotos 54 publikacijos, kuriose Lietuvos kontekste religija yra pagrindinė tema. Daugiausia (34) publikacijų susiję su krikščionybe. 14 publikacijų paminėti musulmonai ir judaizmas bei 3 užsiminta apie islamistus.

Nerasta nei vieno išsamaus straipsnio apie islamą ar musulmonus – visose publikacijose apie musulmonus tik užsimenama. Dažniausiai musulmonai minimi straipsniuose apie pabėgėlius, saugumą, terorizmą.

Kalbant apie judaizmą, publikuotas vienas išsamus straipsnis apie žydų kultūrą („Žydų gyvenimo apeigos ir tradicijos”). Kituose straipsniuose judaizmas taip pat minimas fragmentiškai, kaip viena iš religijų.

Apie krikščionybę birželio mėnesį nemažai rašyta senovės baltų religijos kontekste, kadangi religinė bendrija „Romuva”, kurios nariai išpažįsta senąjį baltų tikėjimą, ėmė siekti pripažinimo Lietuvoje.

TAUTINĖS MAŽUMOS

Apie romų tautybės asmenis publikuoti 24 darbai. Dauguma pranešimų – kriminaliniai: trumpos žinutės arba išplėstinės žinutės apie vagystes, muštynes. Iš viso užfiksuotu trys straipsniai – vienas jų apie sulaikytus romų tautybės asmenis teisme, kiti du apie neapykantos romams protrūkį Šiauliuose. Straipsniai publikuoti laikraščiuose ir vienas internete. Nei spaudoje, nei internete nebūta straipsnių, kuriuose būtų cituojami kalbinti romai.

Sąvoka „čigonai“ taip pat paminėta 24 publikacijose: 19 jų pasirodė internete, 2 nacionaliniuose laikraščiuose bei 3 regioniniuose laikraščiuose. Sąvoka „čigonai“ panaudota 9 antraštėse.

Kalbant apie žydus, apie juos rastos 47 publikacijos. Per birželio mėnesį užfiksuotos 9 publikacijose, kuriose balsas suteiktas žydams. Taip pat apie žydus kalbama ne tik straipsniuose (24), bet ir žinutėse (5), išplėstinėse žinutėse (14), komentaruose (3). Atsiranda ir dar vienas naujas žanras – televizijos dokumentika (1).

Kalbant apie lenkų tautinę mažumą Lietuvoje, birželį užfiksuota gerokai mažiau publikacijų (26). Apie lenkus/Lenkiją daugiau rašoma kaip apie „kaimynus“, „kaimyninę šalį“. Lietuvos žiniasklaidos diskurse figūruoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga, jos teikiami siūlymai Seime. Artimiausia lenkų bendruomenei Lietuvoje tema – mokyklos lenkų ir rusų vaikams atidarymas Vilniuje.

Rusų tautinei mažumai birželio mėnesį skirta daugiau dėmesio, nei lenkų tautinei mažumai. Viena iš priežasčių – minėta rusų kultūros diena. Užfiksuota 71 publikacija. Daugiausia iš jų buvo išplėstinės žinutės (26), straipsniai (23) ir žinutės (12). Tačiau rusų tautinė mažuma, kaip ir lenkai – nebyli. Užfiksuotas tik vienas straipsnis, kuriame cituojamas Lietuvos rusas, tačiau straipsnis – kriminalinio pobūdžio.

Kituose straipsniuose juntamas kovos su galimos propaganda elementas: politikai piktinasi dėl rusų kalba įgarsinto filmo („Kasčiūnas prašo išsiaiškinti, kodėl „Forum Cinemas“ rodo filmuką rusų kalba“), klausiama kodėl Vilniaus kavinėse spausdinami kvitai rusų kalba ( „Lietuvos sostinės širdyje esančioje kavinėje – kasos kvitai rusų kalba”). Taip pat pastebimas Lietuvos-Rusijos supriešinimo elementas: lietuvė mokytoja apkaltinama nepagarba Rusijos kultūrai („Konfliktas Vilniaus mokykloje: tėvus sukiršino auklėjimas ir lietuvių kalbos mokymas“), rusų kultūros dienoje Lietuvos rusai aprašomi, kaip palaikantys Rusiją („Ukrainietė įvertino Rusų kultūros dieną Vilniuje: žodis „nekenčiu“ pelnytai gali būti įvardytas kaip to renginio leitmotyvas“).