lapkričio 27, 2014

Spalis: socialinės atskirties grupių vaizdavimas žiniasklaidoje

„Media4change” judėjimas pateikia spalio mėnesio žiniasklaidos stebėsenos rezultatus bei kokios tendencijos buvo praėjusį mėnesį vaizduojant socialinės atskirties grupes.

Šioje ataskaitoje pateikiami duomenys apie LGBT bendruomenės vaizdavimą, tautinių ir etninių grupų, iš kurių išskiriame žydus, lenkus, rusus ir romus. Taip pat svarbu paminėti ir analizuoti, kaip kitos tautos yra vaizduojamos Lietuvos žiniasklaidos priemonėse (ukrainiečiai, čečėnai, totoriai). Iš viso analizuota daugiau nei 400 tekstų.

Nekalbinama visuomenės dalis

Atliekant žiniasklaidos stebėseną vienas kriterijų, pagal kuriuos buvo vertinami žurnalistiniai darbai– visuomenės grupės aktyvumas. Tai yra, ar grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar ne (tik minimas, apie jį kalbama/rašoma). Šis faktorius yra svarbus dėl to, kad parodo, kaip visuomenei pateikiama grupė – kaip pasyvi visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Pažeidžiamos grupės įgalinimo kalbėti žiniasklaidoje svarbą pabrėžia Vakarų Anglijos universiteto lektorius, Žurnalistikos magistro programos vadovas Mike Jempson. „Žiniasklaida siekia suteikti balsą tiems, kurie turi pasakyti kažką įdomaus ir svarbaus. Į šią žmonių grupę turėtų patekti ir tie balsai, kurie girdimi rečiausiai – tačiau tai atsitinka retai, galbūt ir dėl to, kad jų yra per mažai, jog atkreiptų rimtą politinį dėmesį. Yra daug atvejų, kai daugelį metų žurnalistai traukia į dienos šviesą engiamus, „kitokius”, nepopuliariuosius ir bando papasakoti jų istorijas. Akių atvėrimas, privertimas išgirsti tuos, kurie gyvena „už mūsų visuomenės ribų” gali pakeisti žmonių širdis ir mąstymą. Tačiau daug paprasčiau yra skatinti neapykantą nei viltį, ir tik tvirtas įsipareigojimas suteikti viešos erdvės visuomenės grupėms gali padaryti ilgalaikę įtaką. Visuomenės grupės gali ir pačios kalbėti už save savo kanalais, tačiau į visuomenės getus išstumti žmonės bus labiau linkę sukelti daugiau susierzinimo ir abejingumo nei supratingumo ir priėmimo“.

Konteksto svarba

Daugiausia aptariamame laikotarpyje suskaičiuota žurnalistinių darbų neutraliame kontekste – trys ketvirtadaliai visų darbų. Neutraliu kontekstu apibrėžiame žurnalistinius darbus, kuriuose socialinės atskirties grupė pasirodo, kai yra išlaikoma nuomonių pusiausvyra, tekstas nėra akivaizdžiai negiamas (pavyzdžiui, kriminalas) arba aiškiai teigiamas (pavyzdžiui, šventės reportažas). Kaip vieną neutralaus konteksto pavyzdžių galima pateikti rajoninio laikraščio „Gimtasis Rokiškis“ tekstą „Vakar, šiandien, rytoj: Pamaldos“. Šiuo tekstu skaitytojai yra kviečiami į pamaldas, vyksiančias stačiatikių cerkvėje.

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie gerus įvykius – šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus. Nacionalinio radijo „Žinių radijas“ naujienų laidoje buvo pranešimas, kad „Šiauliuose vidurdienį šiandien sodinama Draugystės alėja, kuri įamžins skirtingų tautų, gyvenančių mieste, draugystę“. Pranešama, kad minėtoje alėjoje jau stovi suoliukai rusų ir ukrainiečių bendruomenei.

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Pavyzdžiui, 15min.lt publikavo tekstą pavadinimu „Kaltė dėl Ebolos viruso Liberijoje suversta homoseksualams“, kuriame rašoma, kad „Liberijos kunigai neseniai paskelbė, kad Ebolos virusas neva yra bausmė už homoseksualumą. Nors ir lengviausia dėl tokio pareiškimo pasmerkti atsilikusius ir netolerantiškus Liberijos gyventojus, krikščionis ir visus homofobus“. Arba „Lietuvos ryto“ dienraštis rašo, kad „Romų tabore buvo įvykdyta krata“. Remiantis dienraščiu, tabore buvo sulaikyta 15 asmenų dėl nusikalstamos veikos.

Retorika, kuri naudojama, vaizduojant visuomenės grupes

Spalio mėnesį daugiausia tekstų apie LGBT bendruomenę buvo susiję su įvykusiu vyskupų sinodu ir ten keltus klausimus. Taip pat pasirodė tekstai apie apie Lietuvai pritaikytą sustiprintos priežiūros procedūrą dėl lyties keitimo operacijos įteisinimo, pasirodė lyties keitimo operaciją pasidariusių asmenų istorijos. Žiniasklaidoje aptartas Lietuvos gėjų lygos skundas dėl žurnalistų etikos ekspertės sprendimo siūlyti nerodyti jų sukurto socialinės reklamos klipo bei keletas tekstų apie Estijoje įteisintą tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Žiniasklaidoje žydų grupės vaizdavimo tendencija išlieka tokia pati ir nekintanti – jie minimi neigiamame istoriniame kontekste, viktimizuojami, jų gailima arba jie kaltinami. Šį mėnesį didelė dalis tekstų buvo apie praėjusį Lietuvos žydų genocido dienos minėjimą ir tam skirtus renginius, šia proga prisimenami žymūs žydų tautos asmenys. Pasirodė tekstai apie rastų žydų palaikų perlaidojimą Kaune, pavyzdžiui, „Kauno dienos“ dienraštyje pasirodęs tekstas „Forte palaidoti žydų palaikai“.

Rusų tautinė grupė spalio mėnesį žiniasklaidos priemonėse buvo aptariama Rusijos ir Ukrainos konflikto konteskte. Taip pat buvo rašoma apie Rusijos ir Lietuvos politinius santykius, apie Rusijos kaltinimus, kad Lietuvoje rusakalbiai yra engiami. Keletas straipsnių apie tautinių mažumų gyvenimą, kultūrinę veiklą.

Nors iš 450 tekstų žinučių/pranešimų yra 28 proc., o visi kiti yra straipsniai, interviu, komentarai, faktas, kad tik 8 proc. tekstų grupė yra pakalbinta rodo, kad grupei nesuteikiamas matomumas, neklausiama jų nuomonės apie klausimus, svarbius jų bendruomenei.. Galima daryti prielaidą, kad temos apie jautrias grupes nėra itin reikšmingos ir joms nesuteikiamas šalies svarbiausių įvykių statusas. Šios temos yra tarsi „antrarūšės“, neturinčios savo vietos, žurnalistai nesispecializuojasi į šias temas. Atsiradus atskiroms skiltims ir žurnalistams, kurie dirbtų, pavyzdžiui, tik religijos arba etniškumo srityje, šios temos sulauktų daugiau dėmesio, taptų profesionalesnės. Tam pritaria žiniasklaidos tyrinėtoja Verica Rupar: „Žiniasklaidos tikslas – kovoti prieš rasizmo diskursą – ne taip lengvai pasiekiamas, kaip gali atrodyti. Netgi suprantant, jog etniškumas ir religija egzistuoja žiniasklaidoje, kartais šios temos nėra svarstomos kaip žurnalistikos specializacija. Straipsniai ar reportažai religijos, etniškumo temomis neturi savo atskiros skilties ar vietos žiniakslaidos priemonėse. Dažnu atveju šie klausimai susiejami su politika, nusikaltimais, socialiniais klausimais“.

Atsisiųsti ataskaitą PDF


Rašyti komentarą