spalio 22, 2014

Romų vaizdavimo rekomendacijos

„Media4change” judėjimas (inicijuotas Nacionalinio socialinės integracijos instituto) atlikdami žiniasklaidos stebėseną pastebėjo tam tikras tendencijas dėl romų bendruomenės vaizdavimo žiniasklaidoje, kuriomis norėtų pasidalinti.

„Media4change” pastebi, kad Romų bendruomenė, palyginus su kitomis stebimomis grupėmis, yra vaizduojama itin neigiamai. Nors grupės vaizdavimas ir atsiduria teigiamame kontekste: rašoma apie jų kultūrinį paveldą, veiklą, lūkesčius, tačiau neišvengiama stereotipizavimo ir stigmatizavimo. Šiuose tekstuose vartojamas terminas „čigonas“, nuotraukose romų tautybės asmenys vaizduojami kaip skurdžiai gyvenantys. Dauguma tekstų ar reportažų apie romus pasirodo neigiamame kontekste – kriminaluose, akcentuojant įtariamų asmenų kilmę, gyvenamąją vietą – Taborą. Apibūdinant šią grupę dažniausiai sutinkamos šios sąvokos: „čigonai“, „taboras“, „triukšmingi“, „ugningas“, „siautulingas“. Romų bendruomenė tekstuose kalbinta tik 5 proc. tekstų, to rezultatas – ši grupė lieka „nebyli“ ir jai nesuteikiamas balsas.

ausra simoniukstyteRomų kultūros Lietuvoje tyrinėtoja, antropologė Aušra Simoniukštytė Lietuvoje rekomenduoja termino „čigonas“ nevartoti, ypač žiniasklaidoje. Anot mokslininkų, jis turi neigiamą konotaciją. Viena iš termino kilmės teorijų teigia, kad „čigonas“ nuo antikos laikų žymi žemesnę neliečiamųjų kastą ir kelia neigiamas asociacijas, kurios nuteikia šios grupės vertinimui iš galios pozicijų, kaip „kitokį“, „keistiną“. Toks reiškinys siejamas dar su istorine šio žodžio naudojimo raida. „Čigono“ terminas kildinamas iš Graikijoje veikusios krikščioniškos sektos „atsinganos“ (neliečiamieji, neliestini) pavadinimo (juo ilgainiui imta vadinti į Bizantijos imperiją atvykstančius romų tautybės asmenis). Kitose kalbose (angl. „gypsies“, isp. „gitano“) terminas susijęs su viduramžiais Europoje išplitusia čigonų Egipto kilmės legenda. Joje romai irgi ženklinti, kaip žemesnio lygmens atstovai. A. Simoniukštytė pastebi, kad šių terminų vartojimas yra sudėtingas ir kompleksinis klausimas, tačiau siekiant nestigmatizuoti grupės rekomenduotina vartoti žodį „romas“.

bozenaRomų integracijos namų vadovė Božena Karvelienė teigia, kad romus reikėtų vadinti deramu terminu, kuris yra plačiai naudojamas visame pasaulyje. Ji teigia, kad Lietuvoje jaučiama neigiama konotacija, susijusi su terminu „čigonas“ ir ji nenorėtų būti taip vadinama. „Šis terminas yra susijęs su „žemesniu“ visuomenės sluoksniu ir pažeminimu. Romų bendruomenės stigma yra tokia didelė, kad ją jaučiame kiekvieną dieną – bandydami įsidarbinti, naudodamiesi viešuoju transportu“, – apie realias pasekmes dėl romų stereotipizavimo kalba B. Karvelienė. Ji tvirtina, kad atsiradus pozityviam informacijos srautui apie romus žiniasklaidoje, keistųsi ir visuomenės nuomonė bei požiūris į šią grupę.

„Eurofound“ tyrimų mokslinių tyrimų vadovas, sociologijos daktaras Tadas Leončikas tvirtina, kad romų marginalizacija darbo rinkos srityje, švietimo sistemoje, viešųjų paslaugų srityje jiems trukdo įveikti atskirtį visuomenėje. Jis mano, kad yra vengiama pripažinti, kad romai gyvename uždarame mažesnių galimybių lauke ir yra patys kaltinami dėl savo gyvenimo sąlygų. Kaip pavyzdį, T. Leončikas pateikia trumpesnę romų gyvenimo trukmę nei kitų šalies gyventojų. Tai reiškia, kad jų gyvenimo kokybė, iš tikrųjų, yra prastesnė nei likusios visuomenės dalies. Ekspertas, remdamasis tyrimais, teigia, kad romai nori integruotis ir tai tik mitas, kad jie to nenori. Romai norėtų, kad jų vaikai eitų į mokyklą kartu su kitais moksleiviais, dauguma norėtų dirbti.

Etninių tyrimų instituto mokslo darbuotoja dr. Monika Frėjutė-Rakauskienė patvirtina, kad visuomenės nuomonė apie romus priklauso nuo šios grupės vaizdavimo žiniasklaidoje. „Tai yra sąlyginai maža grupė, tačiau žiniasklaidoje ji figūruoja pakankamai dažnai. Dažnu atveju yra pabrėžiamas veiksmą padariusios grupės etniškumas, kad nuskaltimą padarė būtent romų tautybės asmuo. Labai svarbu, kad romai žiniasklaidoje atsiduria neigiamame kontekste – nusikaltimų, narkotikų, socialnių pašalpų temose. Grupė kriminalizuojama, atitinkamai formuojasi ir visuomenės nuomonė – romai yra nemėgstamiausia grupė visuomenėje. Tuo metu kai Vilniuje buvo griaunami romų namai, visuomenės nuomonė truputį keitėsi į gerą pusę, tačiau bendros tendencijos nekinta“, – teigia M. Frėjutė-Rakauskienė.

Lietuvos vaikų fondo direktorė Romualda Navikaitė pastebi tam tikras romų bendruomenės problematikas. „Patys romai pastebi, kad itin neigiamą visuomenės nuomonę apie juos formuoja žiniasklaida. Tik labai maža dalis publikuojamų straipsnių yra teigiami. Tačiau ne tk vaizdavimas žiniasklaidoje galėtų keistis pozityvia linkme. Tam tikrose šalyse yra įgyvendinama pozityvi diskriminacija – romams suteikiamos stipendijos studijuoti, diegiamos kitos priemonės integruotis. Galbūt ir Lietuvoje tokios priemonės padėtų spartesnei ir lengvesnei integracijai. Ar mes norime susipriešinusios visuomenės, ar mes galime formuoti pozityvesnę nuomonę, ugdyti toleranciją. Nepriklausomai nuo tautybės yra skaudulių visur“, – sako R. Navikaitė.

Taip pat dalinamės Lietuvos vaikų fondo vaizdo reportažu „Istorija be galo…“ apie romų bendruomenės situaciją Lietuvoje, vaizdavimą žiniasklaidoje, kokias pasekmes patiria romai mūsų visuomenėje.


Rašyti komentarą