MIGRACIJA

Lietuvos žiniasklaidoje sausio mėnesį pasirodė 315 publikacijos migracijos tema. Iš jų – 143 darbai, kurių pagrindinė tema buvo migracija. Raktažodis „imigrantai“ buvo naudojamas dažniausiai – 195 žiniasklaidos darbuose, tuo tarpu „migrantas“ 131, o „pabėgėliai“ 48 publikacijose.

Autorinių žiniasklaidos darbų, kurių pagrindinė tema migracija, buvo 29; daugiausiai jų internete. 6 straipsniai iš šių buvo neigiamo pobūdžio. Likę darbai apie migraciją daugiausiai buvo neutralūs pranešimai, perpublikuoti iš naujienų agentūrų.

11-oje iš 315 publikacijų buvo kalbinamas migraciją patyręs žmogus (praeitą mėnesį 14). Dešimtyje jų buvo kalbinami ekonominiai migrantai, atvykę į Lietuvą, kadangi buvo diskutuojama apie šių žmonių darbo sąlygas Lietuvoje bei įtaką ekonomikai. Viename darbe buvo pasidalinta ir karo migrantų patirtimis („Palangiškių širdis Turkijoje virpino karo sudarkyti žmonių likimai“, Palangos tiltas). Kituose darbuose daugiausiai buvo kalbinami ekspertai – ypatingai ekonomistai (53 darbai).

Labiausiai aptariamos temos: 29 publikacijos apie ekonominę migrantų įtaką, 25 apie įdarbinimą, 24 apie lietuvius migrantus užsienyje, 15 apie migrantų gelbėjimo operacijas jūroje, 10 apie patekimą į Europą; 84 straipsniuose migrantai buvo minimi kitose su ekonomika susijusiose istorijose, daugiausiai – kalbant apie pajamų nelygybę bei demografinių rodiklių pokyčius bei prognozes.

Daugiausiai migrantai buvo minimi neutraliame kontekste (262 iš 315 publikacijų). Teigiamas kontekstas pasireiškė 24 publikacijų (gruodį 14), o neigiamas – 29 (gruodį 24). Vis dar pasitaiko publikacijų, demonizuojančių migrantus ir skatinančių akivaizdžius stereotipus apie migrantų krizę Europoje („Pažįstu didvyrių. Jų daug“, Vienybė).

Šį mėnesį dėl vykstančių diskusijų apie migracijos įtaką Lietuvos ekonomikai neigiamų publikacijų pasirodė ir apie Rytų Europos migrantus, atvykstančius į Lietuvą („Č. Iškauskas. Kuo gresia mūsų meilė imigrantams?“; „Jei nepaklusime, Briuselis nubaus“). Svarbu paminėti, jog teigiamų ir neigiamų publikacijų balansas kiek geresnis, nes atsiranda publikacijų, atpažįstančių migrantų naudą Lietuvos ekonomikai.

Antraščių, nuo pat pirmos akimirkos neigiamai nuteikiančių prieš migrantus, netrūksta ir šį mėnesį:

„Didelė Ukrainos piliečių migracija į Lietuvą kelia pavojų“ (Vakaro žinios)

„Invazija“ (Vakaro žinios)

„Migrantų kontrabanda – pelningas verslas“ (Vakaro žinios, valstietis.lt)

PSICHIKOS SVEIKATA

Sausio mėnesį rasta 104 publikacijų Lietuvos žiniasklaidoje psichikos sveikatos tema, iš jų – 51 darbai, kuriuose psichikos sveikata buvo pagrindinė tema.

Šešiose publikacijose buvo cituojami psichinių sutrikimų turintys asmenys; juose jie kalbėjo būtent apie visuomenės stigmą psichikos sveikatos atžvilgiu. Tai padidėjimas nuo gruodžio mėnesio, kuomet tokių publikacijų buvo dvi.

Daugiausiai psichikos sveikatos sutrikimai arba juos turintys asmenys buvo minimi neutraliame kontekste (94 iš 104 publikacijų). Teigiamas kontekstas pasireiškė 2 publikacijose (gruodžio mėnesį 33), o neigiamas – 8 (gruodį 13).

Tematiškai daugiausiai publikacijų skelbta apie psichikos sutrikimus, kaip tokius. Sveikatos sistemos specialistai itin diskutavo apie vaiko psichologiją ir psichikos sutrikimus, prasidedančius kūdikystėje („Psichikos sutrikimai kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Kas tai? (II)“). Tokiomis publikacijomis buvo stengiamasi pakeisti visuomenės požiūrį į psichikos sutrikimus kaip išsigalvotus ar iš niekur atsirandančius reiškinius bei informuoti auditoriją psichikos sveikatos klausimais („Filmas „Išgyventi vasarą“ – apie psichikos sveikatos problemas atvirai“). Galima pastebėti, kad nemažai publikacijų būtent ir yra informacinio pobūdžio, kas prisideda prie temos destigmatizacijos.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Sausio mėnesį buvo rastos 260 publikacijų Lietuvos žiniasklaidoje seksualinės orientacijos tematika. Iš jų – 73 darbai, kurių pagrindinė tema buvo seksualinė orientacija. Daugiausiai publikacijų pasirodė sąvoka „homoseksualas“ – 129 kartus. Lyties keitimo temos vis dar išlieka mažiausiai aptariamos LGBT temos žiniasklaidoje.

47-iose publikacijose buvo kalbinamas LGBT bendruomenei priklausantis asmuo (13 transseksualių arba translyčių asmenų, 31 gėjus, 3 lesbietės); gruodžio mėnesį tokių publikacijų buvo 26. Šis padidėjęs LGBT asmenų citavimas yra susijęs su Lietuvos pralaimėta byla Strasbūro teisme dėl homoseksualių asmenų poros diskriminacijos; taip pat su Lietuvos kariuomenės šauktinių sąrašuose atsidūrusia translyte Lietuvos piliete.

Daugiausiai šį mėnesį ir buvo kalbama apie poros pasiektą pergalę Strasbūro teisme – 51 publikacija. Kita išskirtinai žiniasklaidos narpliojama tema yra sveikata (36 darbai, daugiausiai susiję su seksualine sveikata). Dažnai LGBT bendruomenė minima kitų politinių aktualijų ar laisvalaikio temų kontekste.

Daugiausiai LGBT buvo minimi neutraliame kontekste (173 iš 260 publikacijų). Teigiamas kontekstas pasireiškė 57 publikacijose (beveik dvigubai daugiau nei gruodžio mėnesį, kai tokių darbų buvo 33), o neigiamas – 30 (dvigubai mažiau nei gruodžio mėnesį, kai neigiamų darbų buvo 61). Teigiamo konteksto padidėjimas tiesiogiai susijęs su istorine gėjų poros pergale prieš Lietuvą (pavyzdžiui, „Vytautas Mizaras. Dviejų vyrų bučiniai ir Lietuva: kodėl Lietuva pralaimėjo EŽTT“). Tuo tarpu neigiamo pobūdžio publikacijos paprastai siejamos su komentaro tipo darbais, kritikuojančiais liberalias vertybes ir neretai skleidžiančiais kenksmingus neigiamus stereotipus apie LGBT bendruomenę („Stabdykime Lietuvos patriotų genocidą“, Karštas komentaras).

Minėtina itin emociškai konotuota Lrytas.lt publikacija apie seksualinės prievartos bylą, kenksmingą tiek homoseksualiems, tiek seksualinę prievartą patyrusiems asmenims („Iškrypėliškos pramogos du kauniečius atvedė į teisiamųjų suolą“). Dar vertos paminėjimo antraštės: viena skatinanti neigiamus stereotipus apie lesbietes („Lesbietė Syga atvirai: neturiu nieko prieš vyrus, bet nekenčiu patriarchato“), kita neteisingai įvardinanti translytį asmenį („Prabilo į kariuomenę šaukiamas vyras, kuris keičiasi lytį ir prisistato Zofija“).

MUSULMONAI IR ISLAMISTAI

Sausio mėnesį publikacijų, susijusių su musulmonais arba islamistais, buvo rasta 452 (315 publikacijose buvo minimi musulmonai, 164 publikacijose buvo minimi islamistai). 71 iš jų musulmonų bendruomenė (49) arba islamistai (28) buvo pagrindinė tema.

Sąvoka „islamistas“ publikacijose yra toliau išskirtinai naudojama apibūdinti ekstremizuotų karinių pajėgų veiksmus, išskyrus vieną straipsnį, aptariantį Charlie Hebdo ataką neigiamame kontekste musulmonų atžvilgiu („Pasaulis mini penktąsias ,,Charlie Hebdo“ teroro akto metines“).

Kitos minėtinos temos, kuriomis buvo kalbama sausio mėnesį, buvo teroristiniai išpuoliai (79), kurių tik dalį sudarė Charlie Hebdo išpuolio minėjimas, rytų-vakarų santykiai (83), diskriminacija prieš musulmonus Kinijoje bei Mianmare (23) ir neramumai Artimuosiuose Rytuose (29).

Lietuvos kontekste musulmonų bendruomenė buvo minima dažniau nei gruodžio mėnesį – 115 publikacijose, iš kurių devyniose tai buvo pagrindinė tema. Musulmonai buvo minimi 10 kartų neigiamame kontekste, 13 kartų teigiamame ir 91 kartą neutraliame kontekste, kas yra santykinai geresni skaičiai negu gruodžio mėnesį. Teigiamų publikacijų padaugėjo dėl to, jog žiniasklaidos priemonės pažymėjo musulmonų bendruomenės tradiciją sutvarkyti Katedros aikštę po Naujųjų metų bei klausė šios religijos atstovų balso – penkiose publikacijose buvo kalbinamas musulmonas arba musulmonų bendruomenės atstovas (pavyzdžiui – „Paskui susapnuotą trispalvę – į Panevėžį“, Sekundė).

Tuo tarpu neigiamos publikacijos buvo linkusios generalizuoti musulmonų bendruomenę kaip nešančią blogį pasaulyje („G. Merkys. Latifundininko R. Karbauskio atžala kariuomenėje netarnaus, bet eilinį vaikinuką už vengimą jau nuteisė“).

TAUTINĖS BENDRIJOS

Lenkai

Sausio mėnesį pasirodė 447 publikacijos, susijusios su lenkų tautine bendrija; 166 darbuose lenkų tautinė bendrija buvo pagrindinė tema.

Lenkų tautinė bendrija dažniausiai minima Lietuvos politikos (204), istorijos (62) arba Lietuvos-Lenkijos santykių (54) kontekste. Šį mėnesį aštrios diskusijos buvo dėl prezidento pareiškimo dėl LLRA-KŠŠ nario susisiekimo ministro Jaroslav Narkevič galimai įdarbintų asmenų, susijusių su partija, bei po to sekusių kaltinimų prezidentūrai diskriminacija prieš lenkų tautybės asmenis.

15-oje darbų buvo cituojamas lenkas ar lenkų bendruomenės atstovas (gruodžio mėnesį – 6), komentuojant susidariusią politinę situaciją tarp prezidentūros ir LLRA-KŠŠ atstovų bei aptariant lenkų kultūrą.

Daugiau nei įprastai pasirodė teigiamų ar stereotipus griaunančių publikacijų apie lenkų tautinę bendriją (63; gruodžio mėnesį 34); tai susiję su anksčiau minėta politine situacija, dėl kurios pasirodė publikacijos, užstojančios lenkų bendriją. Neigiamų publikacijų buvo žymiai mažiau nei teigiamų (17; praeitą mėnesį 25) ir jos buvo susijusios ne su dabartine politine situacija, o su paskirais straipsniais apie lietuvių tautinę tapatybę arba bendrą tautų istoriją.

Rusai

Sausio mėnesį pasirodė 403 publikacijos, mininčios rusų tautinę bendriją – iš jų 54 darbai, kurių pagrindinė tema buvo rusų tautinė bendrija.

Tuo tarpu rusų tautinė bendrija dažniausiai buvo minima istoriniame kontekste (88) bei Lietuvos politikos kontekste (158). Didžioji dalis publikacijų Lietuvos politikos kontekste yra susijusios su LLRA-KŠŠ iškeltos Seimo narės Irinos Rozovos ryšiais su rusų diplomatais ir apkaltos klausimais. Tuo tarpu į istorinį kontekstą rusų tautinė bendrija patenka daugiausiai kalbant apie sausio 13-osios įvykius.

20-yje darbų buvo cituojamas rusas ar rusų bendruomenės atstovas (gruodžio mėnesį – 4), aptariant rusų kultūrą bei stačiatikių Kalėdų šventę.

Nors darbų, skleidžiančių neigiamus stereotipus apie rusų tautinę mažumą, nėra daug (12 iš 403), svarbu paminėti šį mėnesį lietuvių kalbos mokytojos A. G. Astrauskės sulaikymą, kurio metu ji itin neigiamai atsiliepė apie ją sulaikiusias rusų tautybės pareigūnes. Nors žiniasklaidos portalai šį įvykį aprašė neutraliai, kai kur buvo galima perskaityti visus jos neapykanta rusams persmelktus žodžius („Trispalvės alėjoje sulaikyta mokytoja policijoje sukėlė tikrą skandalą: mane tampė rusė pareigūnė“).

Žydai ir judaizmas

Sausio mėnesį žiniasklaidoje pasirodė 823 publikacijos, mininčios žydų tautinę bendriją; 547-iose žydų bendruomenė buvo pagrindinė tema. Padidėjusį publikacijų skaičių galima sieti su sausio mėnesį vykstančia Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena.

Žydai arba jų bendruomenės atstovai buvo kalbinami 42 publikacijose (gruodžio mėnesį – 69), dažniausiai kalbant apie Holokaustą bei žydų kultūrą ir istoriją Lietuvoje. Šį pokytį būtų galima paaiškinti tuo, jog diskusijos žydų tautinės bendrijos turto, paveldo klausimais nebebuvo tokios plačios žiniasklaidoje kaip gruodžio mėnesį.

Temos, kuriomis daugiausiai kalbama žiniasklaidoje, yra žydų istorija Lietuvoje (263 publikacijos) bei pasaulio žydų istorija (189), iš kurių daugiausiai publikacijų yra susiję su Tarptautine Holokausto atminimo diena. Lietuvos politikos kontekste šį mėnesį žydų tautinė bendruomenė taip pat buvo minima dažniau nei įprastai; tai labiausiai susiję su prezidento sprendimu vykti į Lenkiją Holokausto atminimo dieną bei jo vizitu Plungėje.

Dauguma straipsnių yra neutralūs (693); teigiamų publikacijų apie žydus yra daugiau – 108 teigiamos ir 22 neigiamos publikacijos, o lyginant su gruodžio mėnesiu, matomas situacijos pagerėjimas (gruodžio mėnesį – 57 teigiamos ir 42 neigiamos).

Galima pastebėti, kad šį mėnesį žiniasklaidoje pasirodė beveik dvigubai mažiau neigiamų publikacijų apie žydų tautinę bendriją nei gruodžio mėnesį – turint omenyje, kad jie daugiausiai buvo aprašomi istoriniame kontekste ar siejant su Holokausto įvykiais, buvo stengiamasi išlaikyti pagarbų ir neutralų toną. Regioniniuose leidiniuose daugiau nei įprastai pasirodydavo cituojamų vietinių gyventojų, pasisakančių už vietinių žydų įamžinimą atminimo lentų ar paminklų pavidalu. Prie jų prisidėjo ir prezidento vizitas Medsėdžiuose, kur buvo pasodinta dar viena obelis Darbėnų litvakams paminėti. Buvo prisimenami ir pasaulio žydai – daugybė leidinių aprašė ir pasaulinę „Mes prisimename“ akciją, tarp jų ir daugybė regioninių laikraščių, aprašančių vietinius pasaulio Holokausto aukų minėjimus bei pakalbinančių vietos žydų bendruomenės atstovus.

Tuo tarpu judaizmas minimas tik protarpiais publikacijose apie 2020-ųjų paskelbimą Vilniaus Gaono metais bei filmo apie Holokaustą peržiūroje (iš viso 18 publikacijų).

Visgi turint omenyje vykstančias diskusijas dėl lietuvių tautos dalyvavimo Holokauste, pasirodo vienetai publikacijų, neadekvačiai kurstančiai neapykantą prieš žydų tautą, pateikiant ją kaip padariusią didesnį nusikaltimą prieš lietuvių tautą („Tiesa (nieko nenutylint) apie lietuvių ir žydų santykius“, Lietuvos aidas[1]; „Okupantai raudonieji žydai, po 1945 metų sunaikino okupuotoje Lietuvoje virš milijono lietuvių“).

Taip pat galima pastebėti ir straipsnių, užtariančių žydų tautą („Šūviai užgauliais žodžiais“, Šiaulių kraštas).

Romai

Sausio mėnesį buvo rastos 100 publikacijų, mininčios romų tautinę bendriją Lietuvos žiniasklaidoje, o iš jų – 6 darbai, kurių pagrindinė tema buvo romų bendruomenė. Raktažodžiai „romas“ bei „čigonas“ buvo vartojami po lygiai – kiekvienas 54-iose publikacijose žiniasklaidoje. Tai rodo, jog sąvoka „čigonas“ vis dar nepanaikinta iš Lietuvos žiniasklaidos priemonių žodyno.

7-iose publikacijose sąvokos „romas“ ir „čigonas“ buvo naudojamos kaip sinonimai. Likusioje vienoje publikacijoje, kurioje buvo vartojamas tiek „romas“, tiek „čigonas“, buvo aptariamas šių sąvokų vartojamumas.

Sausio mėnesį romų tautybės asmenys buvo kalbinti 15-oje publikacijų (7-iose iš jų į juos buvo referuojama kaip į čigonus), kas yra teigiamas pokytis lyginant su gruodžio mėnesiu, kuomet buvo galima atrasti tik vieną publikaciją, kurioje buvo kalbintas romų tautybės asmuo. Šį mėnesį matoma daugiau kalbintų romų tautybės asmenų dėl iškilusių diskusijų neigiamai apie Panevėžio romų bendruomenę atsiliepusios knygos atžvilgiu. Taip pat romų bendruomenės atstovė buvo kalbinta Holokausto aukų atminime.

Teigiamų darbų romų bendruomenės atžvilgiu kaip visada trūksta – rastos 3 teigiamos (pavyzdžiui, teigiamai apie romų bendruomenę atsiliepiantis „Menininkė V. Fiokla Kiurė: „Maistas – kūrybiškos asmenybės bruožas“, Valstiečių laikraštis), 19 neigiamų ir 78 neutralios publikacijos (gruodžio mėnesį matėme 15 teigiamų, 41 neigiamą, 66 neutralias publikacijas). Tai galima paaiškinti tuo, jog gruodžio mėnesį buvo gausus kriminalinių istorijų apie romų tautybės asmenis skaičius (25 proc. visų publikacijų). Vyraujantys neigiami stereotipai ir šį mėnesį generalizuoja romus kaip baugius, nusikalstamą veiklą vykdančius asmenis.