Atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos liepos mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėti nacionaliniai ( pvz.: „Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Respublika”) bei regioniniai (pvz.: „Kauno diena“, „Klaipėda“,„Vilniaus diena“ )* leidiniai, televizijų žinių (Lietuvos ryto TV, LNK, InfoTV, LRT, TV3, BTV), radijo žinių  (LRT radijas, M-1, M-1 Plius, Žinių radijas) laidos bei internetiniai naujienų portalai (pvz.: www.delfi.lt, www.15min.lt , www.lrt.lt). Išsamiau>>>.

Per mėnesį surinkta informacija nagrinėta vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per rugsėjo mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos naujienų kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 50 kartų. 34 publikacijų pagrindinė tema buvo psichikos sveikata.

Daugiausiai publikacijų, kurių pagrindinė tema psichinė sveikata, pasirodė internetinėje spaudoje (25), vienas straipsnis išspausdintas nacionaliniame laikraštyje , 8 – regioniniuose.

Užfiksuota 33 straipsniai bei viena žinutė. Naratyvą apie psichikos sveikatą, kuria specialistai – jie kalbinti 12 publikacijų. Psichikos sutrikimų turintis žmogus žiniasklaidoje pasisakė vieną kartą.

Dažniausiai kalbant apie psichikos sveikatą vartojamas terminas – „psichikos sutrikimai“ (32 kartus). Užfiksuotas tik vienas straipsnis, kuriame minėtas terminas „psichikos ligonis“. Terminas „psichikos problemos” paminėtas du kartus. Nei vienoje publikacijoje apie psichikos sutrikimus nevartotas nepriimtinas terminas „psichas“.

Dauguma publikacijų psichinės sveikatos tema – nuasmenintos, jose „psichikos sutrikimai“ minimi epizodiškai, dažniausiai straipsniuose bei pranešimuose apie nusikaltimus. Tik viename straipsnyje kalbintas psichikos sutrikimų turintis asmuo („Lietuvis prašo pasimokyti iš jo istorijos: „Gydytojai ir vaistai sugriovė mano gyvenimą“).

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA

Rugsėjo mėnesį lietuviškų naujienų kontekste seksualinės orientacijos tema kalbėta 165 kartus. Dažniausiai žiniasklaidoje minimi terminai šia tema: „gėjus“, „homoseksualas“, „LGBT“, „orientacija“. Rečiausiai lietuviškame kontekste kalbėta apie „lyties keitimą“ (5 publikacijos).

Rugsėjo mėnesį seksualinės orientacijos tema kalbėta įvairiose žiniasklaidos platformose, pastebėtas žanrų įvairovė: nuo straipsnių iki trumpų naujienų pranešimų per televizijos žinias.

Ženklų informacijos apie seksualinę orientaciją pagausėjimą nulėmė tyčiniai padegimai, sieti su neapykantos nusikaltimais. Tris kartus per mėnesį buvo padegtos namo, kuriame gyvena solidarumą su LGBT bendruomene išreiškęs režisierius, durys.

MIGRACIJA

Rugsėjo mėnesį žiniasklaidoje daug kalbėta migracijos tema. Įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuota 167 publikacijos. Didžioji dalis infomacijos buvo apie migrantus. Apie pabėgėlius kalbėta beveik keturi skartus mažiau (publikacijose ši grupė paminėta tik 35 kartus).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje žiniasklaidoje.

Didžioji dalis migracijos naratyvo rugsėjo mėnesį buvo apie į Lietuvą atvykstančius migrantus iš Ukrainos. Daugiausia apie tai kalbėjo politikai (kalbinti 32 kartus) ir ekspertai (kalbinti 47 kartus). Migrantai kalbinti tik 11 publikacijų, pabėgėliai – keturiose publikacijose.

Prie diskusijų migracijos tema suaktyvėjimo prisidėjo ir Popiežiaus Pranciškaus vizitas Baltijos šalyse. Pontifikas lietuvius skatino siekti vienybės ir priimti migrantus.

RELIGIJA

Rugsėjo mėnesio žiniasklaidos naratyve dominavo krikščionybė.

Iš viso religijos tema raktažodžiai paminėti 285 publikacijose. Informacija buvo pateikiama itin įvairiai: tiesioginės transliacijos per televiziją, nuolat atnaujinama informacija internetiniuose portaluose. Buvo ir specialių radijo diskusijų.

Straipsniuose daugiausia aprašytas Popiežiaus vizitas, tačiau matyti ir suaktyvėjusios diskusijos apie religiją (komentarai publikuoti 29 kartus). Dauguma komentarų neutralūs, nagrinėja lietuvių religingumą („Kun. Marius Talutis: popiežius mums paliko nemažai namų darbų“, „Gintautas Labanauskas: Marijos ar Veidmainių žemė?“).

Lyginant su kitais mėnesiais, rugsėjį kalbinta itin daug kunigų ir tikinčiųjų.

TAUTINĖS MAŽUMOS

Apie romų tautybės asmenis publikuoti 46 darbai. Didžioji dalis informacijos – kriminalinio pobūdžio. Analizė ir vėl įrodo, kad Lietuvos romų socialinė grupė – nebyli, jiems žiniasklaidoje nesuteikiamas balsas. Romų tautybės asmenį žurnalistai kalbinto 9 kartus. 7-iose publikacijos rėmėsi pokalbiu su iš Albanijos atvykusiu romų tautybės aktyvistu.

Netinkama sąvoka „čigonai“ rugsėjo mėnesio naujienose paminėta 24 kartus.

Lenkų tautinė mažuma žiniasklaidoje paminėta 89 kartus. Dažniausiai – internetinėje spaudoje.

Daugiausia apie lenkų tautinę mažumą rugsėjo mėnesį rašyta išplėstinių žinučių (25). Mažiausiai – trumpų radijo naujienų pranešimų (1). Lyginant žanrus matyti, kad dominavo ir komentarai (jų publikuota 20) bei interviu (14).

Naujienų sraute apie lenkų tautinę bendriją išryškėja dvi pagrindinės temos: Lietuvos-Lenkijos santykiai ir Lietuvos politika tautinių mažumų atžvilgiu.

Kiek mažiau kalbėta apie rusų tautinę grupę – ji įvairiuose leidiniuose bei televizijos/radijo programose paminėta 79 kartus.

Rusų tautinė mažuma labai dažnai minima propagandos ir netikrų naujienų kontekste.