rugsėjo 1, 2019

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: RUGPJŪTIS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų rugpjūčio mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos rugpjūčio mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Rugpjūčio mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 114 žurnalistų darbų. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „homoseksualas“ ir „gėjus“ ir „LGBT“.

1 pav. Rugpjūčio mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „homoseksualas“ rečiausiai – „transeksualas“(3 kartus).

  • NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Rugpjūčio mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 76 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai ir ekspertai.

  • KONTEKSTAS

Didžioji dalis rugpjūčio mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – neutralūs (79 proc.), 12 proc. – teigiami ir 9 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, įvykiai, tyrimai (pvz., DNR tyrimo išvados: vieno „homoseksualumo geno“ nėra ).

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, festivalius (pvz., Pristatyti mažiau pažįstamą ir sunkiau atrandamą. Šeštasis Vilniaus queer festivalis „Kreivės“  )

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Neigiamo konteksto straipsniuose LGBT bendruomenė dažnai tapatinama su radikaliu liberalizmu, naikinančiu nusistovėjusias konservatyvios visuomenės tradicijas. Pavyzdžiui, komentare, viešintame www.ve.lt , pavadinimu  Lenkai jau ginasi. O mes?demoralizuojantis” lytinio švietimo pamokų turinio plitimas netiesiogiai tapatinamas su LGBT bendruomenės veikla ( “Lenkijoje ateinančiais mokslo metais grėsmė yra dar didesnė, nes po to, kai vasario mėnesį Varšuvoje buvo pasirašyta LGBT deklaracija, vėlesnės vietos valdžios institucijos paskelbė lytinio švietimo įgyvendinimą, pagrįstą prieštaringomis, indoktrinuotomis PSO rekomendacijomis.”)



Rašyti komentarą