Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos kovo mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Kovo mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 129 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „LGBT“, „homoseksualas“ ir „gėjus“.

1 pav. Kovo mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „LGBT“, rečiausiai –  „transeksualas“( 20 kartų).

• NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Kovo mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 47 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai bei gėjai. Šią tendenciją nulėmė Vilniaus miesto savivaldybė tarybos rinkimai, kuriuose kandidatavęs LGBT bendruomenės atstovas laimėjo.

• KONTEKSTAS

Didžioji dalis kovo mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – teigiami (64 proc.), 29 proc. – neutralūs ir 7 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai, įvykiai (pvz., R.Šimašius tapo pirmuoju meru, apsilankiusiu naktiniame gėjų klube ).

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi (pvz., Tomas Vytautas Raskevičius: apie aktyvizmą, drąsą būti savimi ir „Kapeiką“ Kaune ).

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Neigiamo konteksto straipsniuose homoseksualumas dažnai supriešinamas su tradicine šeimos samprata, pavyzdžiui, straipsnyje Miglota Vilniaus ateitis: ar Šimašiaus apsilankymas gėjų klube taps lemtingas kalbant Vilniaus mero rinkimus pabrėžiama, kad miesto gyventojams “teks rinktis tarp tradicinių šeimos vertybių arba radikalaus liberalizmo.” Radikaliu liberalizmu čia vadinamas tuomečio kandidato į merus Remiginiaus Šimašiaus komandos bendradarbiavimas su LGBT bendruomene.

Kovo mėnesį apie seksualinę orientaciją politiniame kontekste kalbėta itin daug. Žurnalistų dėmesio sulaukė savo seksualinės orientacijos neslepiantis kandidatas į Vilniaus miesto tarybą ( pvz.,Į Vilniaus tarybą išrinktas gėjus žada LGBT draugiškesnę sostinę ).

TAUTINĖS BENDRIJOS

Apie romų tautybės asmenis kovo mėnesį publikuota 77 žurnalistų darbai. Netinkama sąvoka „čigonai“ šiuose darbuose paminėta 46 kartus.

Kovo mėnesį daug klabėta apie romų tautinės bendrijos padėtį Lietuvoje (46 proc. darbų), taip pat maždaug trečdalis atrinktų darbų buvo apie romų kultūrą (27 proc.). Žiniasklaidos darbų šiomis temomis padaugėjo dėl artėjančio Romų festivalio Vilniuje. Dažniausiai žiniasklaidos diskurse apie romų tautinę bendriją dominuoja kriminalai, tačiau kovą žinučių ir straipsnių apie nusikaltimus, kuriose minima romų tautinė bendrija tik 18 proc. visų atrinktų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų apie Romų tautinę bendriją – straipsniai. Kovo mėnesį 69 proc. atrinktų darbų kalbinti pašnekovai. Lyginant su vasario mėnesiu,  kovą itin dažnai kalbinti Romų bendruomenės atstovai – net 49 žurnalistų darbuose. Tačiau pastebima, kad nėra pašnekovų įvairovės. Beveik visuose straipsniuose, reportažuose kalbintas ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvik.

Pastebėtas itin ryškus konteksto, kuriame vaizduojami romai pokytis – kovo mėnesį gerokai daugiau teigiamų ir neutralių žurnalistų darbų ( atitinkamai 35 proc. ir 44 proc.). Neigiamame kontekste, dažniausiai pranešimuose apie nusikaltimus, romai minimi penktadalyje atrinktų žurnalistų darbų.

Šioje analizėje neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai. Pavyzdžiui, straipsnyje Į E. Jakilaičio ir J. Didžiulio konfliktą sureagavo ir Ištvanas: tai labai nemalonu Lietuvos romų bendruomenės pirmininkas ir romų ansamblio „Sare Roma“ vadovas Ištvanas Kvik komentuoja E. Jakilaičio  ir J. Didžiulio konfliktą, per kurį svaidytasi įžeidimais „čigonas “.

Teigiamu kontekstu laikytini tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, dalinasi savo išgyvenimais. Teigiamo konteksto pavyzdžiu kovo mėnesį galima laikyti interviu  Ištvanas Kvik: Romų tautybė – ne etiketė , kuriame I.Kvik kalba apie romus Lietuvoje ir stereotipus apie šią tautinę bendriją.

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenant istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis. Pastebima, kad romų tautinė bendrija itin dažnai minima pranešimuose apie vagystes, prekybą narkotikais ir kitus nusikaltimus (pvz., Atskleidė nepagražintą tikrovę: Vilniaus viduryje vyksta kraupūs dalykai ).

Kovo mėnesį lietuviškų naujienų kontekste atrinkti 78 žurnalistų darbai apie žydų tautinę bendriją. Didžioji dalis darbų – neutralūs (78 proc.), 3 proc. žurnalistinių darbų žydai vaizduojami neigiamame kontekste ir 19 proc. – teigiamame.

Beveik pusėje atrinktų žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją pašnekovai nekalbinti (44 proc.), tačiau žydai Lietuvos žiniasklaidoje išlieka viena iš dažniausiai girdimų grupių – 41 proc. atrinktų darbų kalbinti žydai.

2 pav. Kovo  mėnesį publikuotuose žurnalistų darbuose apie žydų tautinę bendriją dažniausiai kalbinti žydai ir ekspertai.

Daugumoje žurnalistų darbų apie žydų tautinę bendriją (41 proc.) analizuoti istoriniai santykiai. Beveik penktadalyje žurnalistų darbų (19 proc.) kalbėta apie žydų tradicijas. 35 proc. darbų apie žydus – autoriniai.

Kovo mėnesį atrinkti 169 žurnalistų darbai apie lenkų bei 242 žurnalistų darbai apie rusų tautinę bendriją Lietuvoje.

Didžioji dalis užfiksuotų žurnalistų darbų apie Lietuvos lenkus – neutralūs (88 proc.), teigiamų – 11 proc., o neigiamame kontekste lenkų tautinė bendrija Lietuvoje vaizduota vos 1 proc. žurnalistų darbų.

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose kalbama apie renginius (pvz., straipsnyje „Apdovanoti jubiliejinės Lenkų kalbos olimpiados nugalėtojai” skelbiami lenkų kalbos olimpiados nugalėtojai). Neigiamame kontekste lenkų tautinė bendrija atsidūrė komentaruose apie raidyno keitimą („Odė lietuvių kalbai. Ar vykdysime lenkų raginimą keisti Lietuvos raidyną? ”).

Apie lenkų tautinę mažumą daugiausiai kalbėta internetinėje žiniasklaidoje (69 proc.), regioniniuose leidiniuose (7 proc.) bei per televiziją (16 proc.).

Daugiausia naujienų apie rusų tautinę bendriją taip pat publikuota internetinėje erdvėje (74 proc.), regioniniuose leidiniuose (5 proc.) ir televizijoje (10 proc.).

Didžioji dalis žurnalistų darbų apie Lietuvos rusus – neutralūs (80 proc.), teigiamų – 11 proc., o neigiamų – 9 proc.

Kovo mėnesį apie rusų tautinę bendriją daugiausiai kalbėta istorijos kontekste. Nemažoje dalyje straipsnių kalbėta apie Rusijos-Lietuvos santykius, ši tema iškilo Vilniuje paskelbus Sausio 13-osios bylos sprendimą (pvz., Rusijos atsakas Lietuvai: „Toliau teiksime pagalbą rusams, tapusiems teismo savivalės aukomis“ ).

Daugiau nei dviejuose trečdaliuose žurnalistų darbų apie rusų bei lenkų tautines bendrijas  nekalbintas nei vienas pašnekovas (80 proc.). Rusų ir lenkų mažumų bendruomenių balsas žiniasklaidoje girdimas itin retai. Juos užgožia politikai ir ekspertai. Taip pat pastebima tendencija, jog Lietuvos lenkai kalbinami dažniau nei Lietuvos rusai.

MIGRACIJA

Kovo mėnesį įvairiose žiniasklaidos priemonėse užfiksuoti 157 žurnalistų darbai migracijos tematika. Daugiausia iš jų – straipsniai (33 proc.), išplėstinės žinutės (14 proc.) bei komentarai (21 proc.)

Dažniausiai žurnalistų darbuose sutikta sąvoka kovą – „imigrantas“( 118 kartų), rečiausiai „pabėgėliai“ – 16 žurnalistų darbų.

3 pav. Kovo mėnesį žurnalistų darbuose lietuviškų naujienų kontekste migracijos tema dažniausiai sutinkamas raktažodis – „imigrantas“ (118 kartų).

Migracijos tema daugiausia rašyta internetinėje spaudoje (66 proc.) ir kalbėta televizijoje (12 proc.)

4 pav. Žurnalistų darbų apie migraciją pasiskirstymas pagal žiniasklaidos platformas.

Didžioji dalis žiniasklaidos naratyvo apie migraciją – neutralūs (83 proc.). Neigiamame kontekste migracija vaizduota 12 proc. atrinktų darbų, teigiamame – 5 proc. atrinktų darbų.

Neigiamame kontekste kovo mėnesį daugiausia atsidūrė migrantai. Straipsnio antraštėse neretai situacija hiperbolizuojama, sudraminama (pvz., Vilkiko vairuotojas papasakojo šiurpiausią migrantų išpuolį: sunkvežimis akimirksniu virto ugnies kamuoliu ). Pasirodė kelios žinutės apie nelegalius migrantus, atvykusius į Lietuvą ( Vilniuje sulaikyti trys Irako piliečiai ir vokietis ). Prasidėjus diskusijoms dėl tymų protrūkio pasigirsta palyginimų, kad ligą platina imigrantai: “Faktai rodo, kad tymai atkeliauja ir kartu su darbo imigrantais, kurių kvotų didinimu taip rūpinasi mūsų verslas.” (budas.lt, 2019.03.26))

Teigiamo konteksto žurnalistų darbuose migracijos tema kalbėta apie parodas bei renginius migracijos tema (pvz., J.Ralio gimnazijoje pristatytas projektas „Pabėgėlis – mūsų visuomenės dalis“ ). Dažniausiai tai išplėstinės žinutės, o ne išsamūs straipsniai.

RELIGIJA

Kovo mėnesio religijos temos žiniasklaidos monitoringe atrinkti 41 žurnalistų darbai.

Kaip ir visada, lietuviškų naujienų kontekste mažiausiai kalbama apie islamistus. Kovo mėnesį šis raktažodis lietuviškų naujienų kontekste iš viso nepaminėtas. Apie musulmonus lietuviškų naujienų kontekste kalbėta 3 žurnalistų darbuose. Visi atrinkti žurnalistų darbai, kuriuose lietuviškų naujienų kontekste minimi musulmonai yra neutralūs.

Kovo mėnesį atrinkti 38 žurnalistų darbai, kuriuose minėti raktažodžiai „krikščionybė“ arba „judaizmas“. Šiek tiek daugiau nei pusė jų –  straipsniai (52 proc.), visi darbai – neutralūs. Straipsniuose apie krikščionybę bei judaizmą pašnekovai kalbinti tik 29 proc. darbų.

PSICHIKOS SVEIKATA

Per kovo mėnesį žiniasklaidoje Lietuvos kontekste su psichikos sveikata susiję raktažodžiai paminėti 93 žurnalistų darbuose.

Raktažodis „psichikos sutrikimai“ paminėtas 87 žurnalistų darbuose. Raktažodis  „psichikos problemos“ paminėtas 6 žurnalistų darbuose, o „psichikos ligonis“ – vos viename. Kovo mėnesį apie psichikos sveikatą daugiausiai rašyta straipsniuose (93 proc.).

Kalbant apie kontekstą, dauguma kovo mėnesį publikuotų  žurnalistų darbų – neutralūs ( 88 proc.). 5 proc. darbų – teigiami, o 7 proc. – neigiami.

Teigiamo konteksto kategorijoje šį mėnesį kalbama apie geruosius psichikos sveikatos sistemos pavyzdžius ( pvz., straipsnis Rokiškio psichiatrijos ligoninės modelis jau tapo pavyzdžiu kitų šalių specialistams )

Daugiausiai kovo mėnesį apie psichikos sveikatą žurnalistų darbų pasirodė internetinėje spaudoje.

5 pav. Apie psichikos sveikatą daugiausiai kalbama internetiniuose portaluose (74 proc.)

Tik 23 proc. analizuotų žurnalistų darbų apie psichikos sveikatą – autoriniai. Didžiosios dalies  (41 proc.) darbų autorystė iš viso nenurodoma, likę darbai – naujienų agentūrų tekstai arba vertimai.

Psichikos sutrikimų turintys žmonės žiniasklaidoje išlieka nebyli grupė. Jie nekalbinti nei vienoje kovo mėnesio publikacijoje. Žiniasklaidos naratyvą apie psichikos sveikatą formuoja ekspertai, kurie kalbinti 38 proc. žurnalistų darbų.

Dauguma žurnalistų darbų psichikos sveikatos tema – nuasmenintos, psichikos sutrikimai minimi epizodiškai.

*Žiniasklaidos monitoringe stebimos šios žiniasklaidos priemonės:

Nacionaliniai laikraščiai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Vakaro Žinios, Lietuvos aidas, Verslo Žinios, Valstiečių laikraštis, Lietuvos rytas/Sostinė, Ūkininko patarėjas, Akistata, karštas Komentaras, Šiaurės Atėnai, Lietuvos rytas/Laikinoji sostinė, Kaimo laikraštis, Laisvas laikraštis, 7 meno dienos, Bičiulystė, Lietuvos aidas/ Naujausios žinios, Lietuvos rytas/ Gyvenimo būdas.

Regioniniai laikraščiai: Kauno diena, Klaipėda, Vakarų ekspresas, Šiaulių naujienos, Sekundę, Santaka, Panevėžio kraštas, Šiaurės rytai, Sidabrė, Suvalkietis, Gimtasis Rokiškis, Darbas, Vilniaus diena, Alytaus naujienos, Anykšta, Vilniaus krašto savaitraštis, Ukmergės žinios, Zarasų kraštas, Biržiečių žodis, Joni6kio dienos.

Radijas: LRT radijas, Žinių radijas, FM99, Pūkas, Lietus, M1, M1 Plius.

Televizija: LNK, LRT, TV3, Lietuvos Rytas TV, BTV, InfoTV

Žurnalai:  Moteris, Savaitė, Moters savaitgalis, Prie kavos, Žmonės, Lietuvos rytas/TV antena, Žmonės.Legendos, IQ. The Economist, Valstybė, Laimė, Verslo klasė, Mūsų RESPUBLIKA/Laisvalaikis, Lietuvos rytas/Stilius, Ji, Savivaldybių žinios, Moters savaitė, Jūra, Mūsų Girios, Mamos žurnalas, Edita.

Internetinė spauda: delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, diena.lt, Kauno.diena.lt, kl.lt, lrt.lt, lzinios,lt, tv3.lt, sportas.lt, alfa.lt, Respublika.lt, etaplius.lt, sputniknews.lt, bns.lt, bernardinai.lt, ve.lt, jp.lt, verslozinios.lt, spoertas.info, aina.lt, akmene,lt, akmenietis.lt, alkas.lt, alytausnaujienos.lt, anglija.lt, anyksciai.lt, birstonas.lt, birstonietis.lt, birzai.lt, birzietis.lt, birziskis.lt, budas.lt, diena.lt, druskininkai.lt, druskininkietis.lt, ekonomika.lt, elektrenai.lt, elektreniskis.lt, eli.lt, faktai.lt, fm99.lt, gargzdai.lt, geopolitika.lt, ignalina.lt, ignalinietis.lt, jonava.lt, jonavietis.lt, jonavozinios.lt, joniskelis.lt, joniskenas.lt, lrytas.lt, elta.lt