balandžio 1, 2019

ŽINIASKLAIDOS MONITORINGAS: KOVAS 2019

„Media4change” judėjimas 2019 metų kovo mėnesį vykdė žiniasklaidos monitoringą, per kurį stebėti žurnalistų darbai apie psichikos sveikatą, seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas. Analizei pagal iš anksto apibrėžtus raktinius žodžius atrinkti darbai, kuriuose apie minėtas temas kalbėta lietuviškų naujienų kontekste.

Atlikta analizė atskleidžia, kaip žiniasklaida šias grupes vaizdavo, kokiuose kontekstuose jos atsirasdavo, kaip formuojama visuomenės nuomonė, kokiame politiniame paveiksle atsiranda grupės ir kokie pagrindiniai jų įvaizdžiai kuriami. Šiame straipsnyje pateikiamos kovo mėnesio žiniasklaidos monitoringo išvados.

Tiriamuoju laikotarpiu stebėtos nacionalinės bei regioninės žiniasklaidos priemonės.*

Tyrime publikacijos nagrinėtos vadovaujantis kiekybiniais (temų, žanrų pasiskirstymo aspektu) ir kokybiniais (šaltinių palyginimas, antraščių analizė) kriterijais.

SEKSUALINĖ ORIENTACIJA
Kovo mėnesį lietuviškų naujienų kontekste apie seksualinę orientaciją kalbėta 129 žurnalistų darbuose. Dažniausiai žiniasklaidoje minėti raktažodžiai šia tema – „LGBT“, „homoseksualas“ ir „gėjus“.

1 pav. Kovo mėnesį dažniausiai minėtas raktažodis – „LGBT“, rečiausiai –  „transeksualas“( 20 kartų).

  • NEBYLUMO ASPEKTAS

Žiniasklaidos stebėsenoje vienas iš itin svarbių aspektų – vaizduojamos visuomenės grupės aktyvumas. Analizuojama, ar tam tikros grupės atstovas/narys buvo kalbinamas ar tik minimas, apie jį kalbama/rašoma. Tai parodo, ar grupė visuomenei pateikiama kaip pasyvi („nebyli“) visuomenės dalis, ar kaip aktyvi, dalyvaujanti.

Kovo mėnesį žurnalistų darbuose apie seksualinę orientaciją pašnekovai užfiksuoti 47 proc. darbų. Dažniausiai kalbinti politikai bei gėjai. Šią tendenciją nulėmė Vilniaus miesto savivaldybė tarybos rinkimai, kuriuose kandidatavęs LGBT bendruomenės atstovas laimėjo.

  • KONTEKSTAS

Didžioji dalis kovo mėnesį publikuotų žurnalistų darbų apie seksualinę orientaciją – teigiami (64 proc.), 29 proc. – neutralūs ir 7 proc. – neigiami.

Neutraliais laikomi žurnalistiniai darbai, kuriuose išlaikoma nuomonių pusiausvyra, aptariami faktai, tyrimai, įvykiai (pvz., R.Šimašius tapo pirmuoju meru, apsilankiusiu naktiniame gėjų klube ).

Šioje analizėje teigiamu kontekstu laikomi tie žurnalistiniai darbai, kuriuose kalbama apie šventes, pergales, pasiekimus, laimėjimus, įveiktus sunkumus, taip pat tekstai, radijo bei televizijos reportažai, kuriuose LGBT bendruomenės atstovai dalinasi savo patirtimi (pvz., Tomas Vytautas Raskevičius: apie aktyvizmą, drąsą būti savimi ir „Kapeiką“ Kaune ).

Neigiamo konteksto žurnalistiniai darbai yra apie kriminalinius įvykius, konfliktus, nelaimes, stichines tragedijas, primenantys istorinius konfliktus ir nusikaltimus, kuriuose neigiami reiškiniai yra siejami su publikacijose analizuojamomis grupėmis.

Neigiamo konteksto straipsniuose homoseksualumas dažnai supriešinamas su tradicine šeimos samprata, pavyzdžiui, straipsnyje Miglota Vilniaus ateitis: ar Šimašiaus apsilankymas gėjų klube taps lemtingas kalbant Vilniaus mero rinkimus pabrėžiama, kad miesto gyventojams “teks rinktis tarp tradicinių šeimos vertybių arba radikalaus liberalizmo.” Radikaliu liberalizmu čia vadinamas tuomečio kandidato į merus Remiginiaus Šimašiaus komandos bendradarbiavimas su LGBT bendruomene.

Kovo mėnesį apie seksualinę orientaciją politiniame kontekste kalbėta itin daug. Žurnalistų dėmesio sulaukė savo seksualinės orientacijos neslepiantis kandidatas į Vilniaus miesto tarybą ( pvz.,Į Vilniaus tarybą išrinktas gėjus žada LGBT draugiškesnę sostinę ).



Rašyti komentarą