rugsėjo 3, 2020

POLITINĖS KOMUNIKACIJOS TYRIMAS: RUGPJŪČIO 17-30 D.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Tyrimas vykdomas priešrinkiminiu laikotarpiu (liepos – spalio mėnesiais). Tačiau siekiant geriau suprasti tiriamąjį kontekstą ir visuomenei sudaryti platesnį vaizdą apie viešus politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais, Media4change pateiks tarpinius duomenų apibendrinimus.

Rugpjūčio 17-30 d.,  politikai žmogaus teisių klausimais pasisakė 158 kartus.

Aptariamu laikotarpiu žmogaus teisių klausimais daugiausiai pasisakė Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariai – 20.9 proc. visų pasisakymų, taip pat Laisvės partijos kandidatai – 12.7 proc. pasisakymų.

Platesniam tyrimo kontekstui užtikrinti  tradicinių tautinių bendrijų kategoriją nuspręsta padalinti į dvi dalis. Pirmoji kategorija – tautinės bendrijos. Į ją įeina gausiausiai Lietuvoje gyvenančios bendrijos (lenkai, rusai, žydai ir kt.). Antroji kategorija – kitos tautybės, kurios sudaro vos keletą procentų nuo bendrojo tradicinių tautinių bendrijų skaičiaus (amerikiečiai, turkai, kinai, indai ir kt.).

Duomenis analizuojant pagal atskiras kategorijas, aktyviausiai buvo pasisakoma tautinių bendrijų klausimu – 39.9 proc., taip pat nemažai dėmesio skiriama socialinėms ir socioekonominėms problemoms (29.7 proc. visų pasisakymų). Mažiausiai kalbama apie rasiškumą (1.3 proc. visų pasisakymų).

Pastebima tendencija, jog daugiausiai tautinių bendrijų kategorijoje pasisakoma apie baltarusių tautinę bendriją bei komentuojama politinė situacija Baltarusijoje. Pirmiausiai aktyviai reiškiamas moralinis palaikymas bei parama Baltarusijos piliečiams, kaip, pavyzdžiui, N. Cesiulio ir G. Landsbergio pasisakymuose.

„Žmonės nori gyventi kitaip, jie nebebijo to pasakyti garsiai, todėl mes privalome gerbti ir palaikyti juos. Alytus visada palaikys tiesos, laisvės ir demokratijos ištroškusius baltarusius“. (N. Cesiulis, 2020.08.25)

„Už jūsų ir mūsų laisvę, broliai baltarusiai!“ (G. Landsbergis, 2020.08.18)

Taip pat aktyviai tiriamos grupės atžvilgiu pasisakoma apie pagalbos priemonių teikimą. Lietuvos respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė – Nielsen savo komentare spaudai pabrėžia neigiamus padarinius patiems Baltarusijos piliečiams ir siūlo ieškoti sprendimų.

Politinio prieglobsčio prašymas didesnei daliai šalį palikti norinčių baltarusių, ne tik užkerta bet kokius kelius grįžti į Baltarusiją, kol ten šeimininkauja valdžią užgrobęs A. Lukašenka, bet ir kelia grėsmę likusiems giminaičiams. Privalome rasti būdų konkrečiomis priemonėmis padėti nuo režimo kenčiantiems žmonėms”. (V. Čmilytė – Nielsen, 2020.08.26)

Analizuojant duomenų pasiskirstymą pagal kontekstą pastebima, jog didžioji dalis pasisakymų yra neutralūs – 67,1 proc. Tai reiškia, jog politikai savo pasisakymuose išlaiko nuomonių pusiausvyrą, aptaria faktus – nėra pateikiami stereotipizuojantys ar stigmatizuojantys komentarai. TS-LKD partijos narys K. Masiulis komentuodamas nedarbą Ignalinos rajone įvardija konkrečias šio proceso plitimo priežastis.

Ignalinos r. savivaldybė pagal visus rodiklius yra pačiam savivaldybių reitingo dugne, todėl, kad trūksta investicijų, maži mokami atlyginimai ir aukštas nedarbo lygis. (K. Masiulis, 2020.08.22)

15,8 proc. pasisakymų užfiksuotas teigiamas kontekstas. Kaip vieną iš pavyzdžių galima pateikti Laisvės partijos kandidato D. Staneikos pasisakymą. Politikas, kalbėdamas apie homoseksualių asmenų santuokas, įvardija teigiamą kitų Europos šalių patirtį.

„Taip pat svarbu paminėti, kad tos pačios lyties santuokos yra jau kurį laiką legalios vakarietiškame pasaulyje, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą, Vokietiją, Olandiją, Ispaniją, Prancūziją, o absoliučioje daugumoje ES valstybių yra įteisintos bent jau tos pačios lyties partnerystės ir, kaip matome, tos šalys puikiai laikosi, o heteroseksualios santuokos bei šeimos jose niekur neišnyko ir toliau laimingai gyvena. (D. Staneika, 2020.08.24)

Iš 158 pasisakymų 17,1 proc. tiriamas grupes vaizdavo neigiamame kontekste. Pavyzdžiui, partijos Nacionalinis susivienijimas pirmininkas V. Radžvilas kalbėdamas apie socialines problemas įvardija skurdą ir patyčias, egzistuojančias Lietuvoje. Taip pat svarbu pastebėti, jog politiko pasisakymas skatina stereotipus apie į Lietuvą atvykstančius dirbti asmenis, formuojamas neigiamas įvaizdis. Komentaras sukelia priešpriešą tarp vietinių gyventojų ir atvykėlių.

„Kiekviename žingsnyje išnaudojami ir žeminami lietuviai dėl skurdo ir patyčių yra priversti masiškai palikti Tėvynę, o jų vietą gimtojoje žemėje užima iš svetur vežami pigūs darbo vergai?“ (V. Radžvilas, 2020.08.28)

Lyginant teigiamo, neigiamo ir neutralaus konteksto pasiskirstymą tarp skirtingų kategorijų pastebima, jog daugiausiai teigiamų publikacijų galima rasti psichikos sveikatos – 40 proc., bei priklausomybių – 25 proc., kategorijose. Mažiausiai – socialinių problemų kategorijoje.

Neutralus kontekstas labiausiai vyrauja politikams kalbant religijos bei kitų tautybių klausimais. Net 80 proc., pasisakymų yra neutralūs.

Neigiamas kontekstas dažniausiai pasireiškia politikams komunikuojant rasiškumo, migracijos bei socialinių ir socioekonominių problemų klausimais.

Apibendrinant rugpjūčio 17-30 d. laikotarpio duomenis, pastebima aiški tendencija, jog politikų pasisakymuose siekiama išlaikyti neutralumą ir nuomonių įvairovę.



Rašyti komentarą