Straipsnyje nagrinėjamas vienas sudėtingiausių šiandienos informacijos klausimų – kaip konfliktų zonose kuriamos naujienos, kas lieka neparodyta ir kodėl tai veikia mūsų požiūrį. Remiantis tarptautinių organizacijų, akademinių tyrimų ir „Media4Change“ atliktos Lietuvos žiniasklaidos analizės duomenimis, atskleidžiama, kad pastarieji metai tapo pavojingiausiais žurnalistams per tris dešimtmečius, o jų žūtys tiesiogiai riboja visuomenės galimybes gauti išsamią ir subalansuotą informaciją.

Straipsnyje paprastai ir nuosekliai paaiškinama:

• kodėl apie kai kuriuos žmones ir įvykius žiniasklaidoje kalbama dažniau nei apie kitus;
  
• kaip formuojasi šališkumo pojūtis, net kai žurnalistai siekia dirbti sąžiningai;
  
• kodėl konfliktai vis dažniau pateikiami per religijos ar tautybės prizmę, o ne per žmonių patirtis;
  
• kodėl labiausiai nuo karo nukentėjusių civilių balsai girdimi rečiausiai.

Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kaip tokia informacijos pateikimo praktika gali skatinti visuomenės poliarizaciją, nusivylimą žiniasklaida ir tarpusavio susvetimėjimą – temas, kurios buvo plačiai aptartos dirbtuvėse „ŽMONIŲ TILTAI“.

Šis tekstas skirtas skaitytojams, kurie nori:

• geriau suprasti, kaip veikia žiniasklaida karo metu;
  
• išmokti atpažinti, kur informacijos trūksta konteksto;
  
• išsaugoti gebėjimą mąstyti kritiškai ir empatiškai, net kai naujienos kelia stiprias emocijas.
  

Straipsnis neieško „vienos teisingos pusės“, bet kviečia statyti žmonių tiltus per sudėtingą, skausmingą ir dažnai prieštaringą informaciją – kad pasaulio įvykiai mus ne skaldytų, o padėtų geriau suprasti vieniems kitus.

Skaitytojo palyda

Kaip skaityti šį straipsnį ir nepasimesti

Šis straipsnis kalba apie karą, žiniasklaidą ir žurnalistų darbą. Tai sunkios, jautrios temos, todėl visiškai natūralu, jei skaitant kyla nerimas, pyktis ar nuovargis. Šis tekstas neskirtas tam, kad įtikintų jus viena ar kita nuomone. Jo tikslas – padėti geriau suprasti, kaip kuriamos naujienos ir kodėl kartais jaučiamės sutrikę jas skaitydami.

Į ką verta atkreipti dėmesį skaitant:

• Kas kalba?
  Atkreipkite dėmesį, kieno balsai cituojami dažniausiai – ar tai politikai, kariuomenė, ar paprasti žmonės.
  
• Kas lieka nutylėta?
  Kartais svarbu ne tik tai, kas parašyta, bet ir tai, ko tekste nėra – konteksto, aplinkybių, žmonių patirčių.
  
• Kaip aprašomos mirtys ir kančia?
  Ar nurodoma, kas ir kaip įvyko, ar tik pateikiami skaičiai?
  
• Kokias emocijas jums kelia tekstas?
  Jei jaučiate stiprias emocijas – tai ženklas stabtelėti. Emocijos yra svarbus informacijos poveikio rodiklis.

Svarbu prisiminti:

• Žurnalistai konfliktų zonose dirba labai pavojingomis sąlygomis. Jų saugumas tiesiogiai lemia tai, kiek ir kokios informacijos pasiekia mus.
  
• Ne visa informacija yra vienodai lengvai pasiekiama – kartais tai nėra bloga valia, o ribotos galimybės.
  
• Skirtingas naujienų pateikimas nebūtinai reiškia melą, bet dažnai reiškia neišbaigtą paveikslą.
  

Jei skaitant kyla klausimų:

Tai geras ženklas. Klausimai reiškia, kad mąstote kritiškai. Galite paklausti savęs:

• Ar ši informacija padeda man suprasti daugiau?
  
• Ar ji skatina supratimą, ar tik didina pyktį?
  
• Ko man dar reikėtų, kad susidaryčiau išsamesnį ir labiau subanlansuotą vaizdą?
  

Šis straipsnis – tai kvietimas statyti žmonių tiltus, o ne rinktis puses.
Leiskite sau skaityti lėtai, su pertraukomis, ir atminkite: ne viską reikia nuspręsti iš karto.