Nors informacijos ir gairių kaip elgtis visuomenei žiniasklaidoje netrūksta, Media4Change atkreipia dėmesį į didėjantį dezinformacijos, nepatikrintų faktų, spekuliacinių pranešimų, diskriminacinio pobūdžio darbų kiekį viešojoje erdvėje. Žiniasklaidos priemonės ir žurnalistai, norėdami greitai informuoti visuomenę, ne visada spėja tikrinti informaciją ir pamatuoja tokios komunikacijos pasekmes.

Dezinformacija

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) direktorius  Tedros Adhanom Ghebreyesus pabrėžė, kad šiuo metu kovojame ne tik su kilusia pandemija, bet ir su infodemija. Pasak PSO infodemija yra kai „gausybėje informacijos – kurios dalis tiksli, dalis ne – žmonėms sunku rasti patikimus šaltinius ir patikimas gaires, kai jiems to reikia.“ Tuo tikslu PSO prieš mėnesį sukūrė skiltį savo puslapyje, kur paneigia visus iki tol veikusius mitus apie COVID-19.

„Dabar kaip niekad svarbu yra žurnalistų etika, kuri yra geriausias priešnuodis prieš dezinformaciją, „netikras naujienas“ ir konspiracijos teorijas, kurios sklinda socialiniuose tinkluose“ – teigia Europos žurnalistų federacija.

Remiantis ekspertais iš Harvardo universiteto ir nevyriausybinės organizacijos „First Draft“ norint išvengti netikslios informacijos pasklidimo:

• pirmiausiai atsargiai reikėtų rinktis pašnekovus, kuriuos kalbinate žurnalistiniame darbe. Matome tendenciją, kad greitojoje žurnalistikoje, norint įveikti konkurentus ir greičiausiai pateikti informaciją, dažnai pakalbinamas tik vienas ekspertas ir neatspindima keletą nuomonių tam tikros problemos atveju. Skirtingi mokslininkai, gydytojai gali pateikti skirtingas versijas viruso klausimu. Norint išvengti netikslios informacijos reikalinga kalbinti bent kelis tikrai savo srities ekspertus. Įsitikinti, ar kalbinami žmonės specializuojasi šioje srityje, ar kalba iš bendro medicininio išsilavinimo.
• vengti mokslininkų daromų prielaidų, spekuliacijų ir nuomonės, kurios nėra paremtos faktais ar kitaip įrodytos.
• tikrinti kiekvieno paskleisto gando ar informacijos pirminį šaltinį. Prieš publikuojant informaciją reikėtų užduoti šiuos klausimus: Ar yra nurodytas naujienos ar gando autorius? Ar tai gerai žinomas šaltinis? Ar jis patikimas?
• naudotis tik patikimais šaltiniais. Nevyriausybinė organizacija „First Draft“ sudarė sąrašą patikimų informacijos šaltinių, kuriais remiantis žurnalistai turėtų pranešti visuomenei naujausias žinias. Bei kitus informacijos verifikacijos įrankius.

Žurnalistų profesionalumas ar visuotinė panika?

Kadangi susirūpinimą kelia ne tik sklindanti dezinformaciją, bet kartu su ja ir didėjanti žmonių isterija ir baimė, žurnalistams ypač svarbu pateikti visuomenei naujausią informaciją tokiu tonu, kuris nei gąsdintų žmones, nei sumenkintų situacijos rimtumą. Europos žurnalistų federacija savo pranešime pabrėžė žiniasklaidos atsakomybę, vengiant kurti paniką ar skatinti diskriminacinius komentarus. „Mes tikime, kad žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų vaidmuo yra pateikti piliečiams patikrintą, tikslią, faktinę informaciją ir vengti sensacijų, kurios galėtų kelti paniką ir baimę.“

Siūlome vengti terminų, kurie suteiktų neigiamą emociją tekstui. „virusas be pabaigos“; „mirtinas virusas“; „katastrofa“.

Azijos amerikiečių žurnalistų asociacija išleido pranešimą, kuriame pateikia rekomendacijas žurnalistams kaip informuoti visuomenę, išvengiant ksenofobijos ir rasizmo kurstymo.

• pasistengti atsiriboti nuo standartinių nuotraukų, kurie skatina stereotipus, stigmatizuoja azijos gyventojus. Prieš naudojant nuotrauką, kuriose azijiečiai su kaukėmis ar kinų rajonai kitose šalyse, paklausti, ar tai tikrai papildys rašomą tekstą ir ar tai susiję su tekstu?
• Vizuali medžiaga kartais sukelia dar didesnę baimę nei pats tekstas.

Lengvai nuspėjama, kad COVID19 ir toliau užims didelę erdvę žiniasklaidos ekosistemoje. Kai įžymybės ir net pasaulio lyderiai diagnozuojami kaip viruso nešėjai, tapo aišku, kad šis virusas nediskriminuoja ir užkrečia beveik visus. Nors svarbu žinoti kuo daugiau informacijos, taip pat svarbu užtikrinti, kad jos srautai ir kiekiai nesėtų panikos ir neskatintų destruktyviam elgesiui.

Tuo pačiu svarbu žinoti, kokia informacija yra melaginga ar nebūtina, kad aplinkiniai būtų pasirengę duoti tinkamą atsaką tiek pačiam virusui, tiek tam, kas yra ne ką mažiau pavojinga – neapykantos kurstymui ir visuotinei panikai.