Tikslai

• Suprasti, kas yra ir kaip veikia išankstinė nuomonė;
• Suprasti ryšį tarp išankstinės nuomonės ir manipuliacijos galimybių.

Trukmė

apie 45 min.

Priemonės

Atspausdintos išankstinių nuomonių veikimo kortelės (po 20 vnt. vienai grupei), konferencinis lapas, markeriai.

Eiga

Pirmiausia bendraamžių švietėjui svarbu paaiškinti, kad remiamasi kognityvinės psichologijos teaorija, kuri aiškina kaip yra susijusios žmogaus mintys, emocijos ir elgesys, bei kokią įtaką visi anksčiau išvardinti veiksmai daro jo sprendimams. Padalinkite dalyvius į mažesnes grupeles (daugiausia 5 žmonės vienoje grupelėje). Kiekvienai grupelei duokite atspausdintas korteles ir paprašykite dalyvius susipažinti su jų turiniu. Visos 20 nuostatų vienaip ar kitaip veikia su sprendimų darymais, supratimu, pažinimu. Jei dalyvių mažiau, galima diskutuoti visiems kartu. Paprašykite dalyvius padiskutuoti:

• Kokiose situacijose/temose šios nuostatos veikia? Sudarykite temų sąrašus bei priskirkite nuostatas.
• Kas padėtų atmesti nuostatas ir priimti jų neveikiamus sprendimus?
• Ar visuomet išankstinės nuostatos yra neigiamos? Kokiose situacijose yra teigiamos arba gali padėti?
• Kaip išankstinės nuostatos gali padėti manipuliuojant mūsų sprendimais, turima informacija, požiūriais?

• Sugalvokite situacijas, kuriose šališkumas gali būti panaudotas neigiamai/ teigiamai.
  

Išankstinės nuostatos/mąstymo efektai:

1. Inkaro požiūris (Anchoring bias). Žmonės per daug pasikliauja pačia pirma gauta informacija ir atmeta toliau sekančią. Pvz.: dažnai tas, kuris per aukcioną padaro pirmąjį šaukimą, kitų žmonių akyse yra labiausiai vertas jį laimėti.
2. Heuristinis prieinamumas (Availability heuristic). Žmonės labai dažnai pervertina jiems pateiktos informacijos svarbumą. Pvz.: žmogus gali labai ilgai ginčytis, kad rūkymas nėra nesveikas, nes jis pažįsta ką nors, kas rūkė ir gyveno iki 100 metų.
3. Pralaidumo efektas (Bandwagon effect). Tikimybė, kad žmogus savo nuomonę formuoja pagal tai, kiek daug žmonių ja taip pat tiki. Juo daugiau žmonių prisijungia prie tikėjimo/netikėjimo, tuo lengviau yra įtikinti. Tai labai galinga grupinio mąstymo forma ir dažnai tai įtakoja didesnių susitikimų neproduktyvumą.
4. Aklosios zonos efektas(Blind spoteffect).Nesugebėjimas arba atsisakymas pažinti savo nuostatas. Žmonės dažniau yra linkę pamatyti ir atpažinti kitų žmonių išankstines nuostatas nei savo.

5. Pasirinkimo palaikymo požiūris (Choice-Supportive bias). kai žmogus ką nors pasirenka, jis tikisi jausti teigiamai ir patogiai su savo pasirinkimu. Net jei pasirinkimas turi ir neigiamų aspektų. Pvz.: žmogus gerai galvoja apie savo šunį net jei pastarasis kanda visiems aplinkiniams.
6. Grupavimo iliuzija (Clustering illusion). Tendencija pastebėti įvairius modelius skirtingose veiklose/renginiuose/atvejuose ir juos grupuoti pagal jau turimą patirtį. Taip iš visumos išskiriame elementus. Pvz.: žaidžiant ruletę susidaro įspūdis, kad greičiausiai iškris raudona spalva jei prieš tai buvo kelios raudonos.
7. Patvirtinimo šališkumas (Confirmation bias). Mes esame linkę labiau klausytis informacijos, kurios atitinka jau mūsų susidarytą ar turimą nuomonę. Dėl to žmonėms yra labai sunku diskutuoti su kitą nuomonę turinčiais asmenimis.
8. Konservatyvumo šališkumas (Conservatism bias). Veikia tuomet, kai žmonės pirmenybę teikia iš anksčiau turimiems įrodymams, o ne naujai gautiems. Pvz.: žmonės labai lėtai priėmė žinią, kad Žemė yra apvali, nes jiems buvo sunku atmesti anksčiau ilgą laiką vyravusią nuomonę, kad planeta yra plokščia.
9. Informacijos šališkumas (Information bias). Tendencija ieškoti informacijos, kuomet ji neturi jokios įtakos. Daugiau informacijos ne visuomet reiškia geriau, arba kokybiškiau. Kartais su mažiau informacijos žmonės gali pasidaryti tikslesnes išvadas arba spėjimus.
10. Stručio efektas (Ostrich effect). Žmogaus sprendimas ignoruoti neigiamą arba pavojingą informaciją “slepiant galvą smėlyje” kaip strutis.

11. Rezultato šališkumas (Outcome bias). Sprendimo nuvertinimas pagal tai, kokie yra rezultatai neatsižvelgiant į tai, kaip sprendimas buvo priimtas.
12. Perdėtas pasitikėjimas savimi (Overconfidence). Kai kurie žmonės yra per daug pasitikintys savo gebėjimais ir tai verčia juos kasdien priimti vis didesnes rizikas.
13. Placebo efektas (Placebo effect). Vyksta kai paprastas tikėjimas, kad daiktas, veiksmas, žmogus – bet koks veiksnys turės tikimąsi efektą. Pvz.: medicinoje sergančiam žmogui daktaras išrašo paprastą vitaminą vietoj antibiotikų, o jį suvartojęs ligonis pasijaučia geriau, nes tikėjosi taip pasijusti.
14. Pro – inovatyvusis šališkumas (Pro-innovation bias). Vyksta kuomet naujovių šalininkas yra linkęs pervertinti naujovių poveikį ir atmesti ribotumą.
15. Naujumo pratęsimas (Recency). Tendencija naujausią gautą informaciją pasverti labiau nei prieš tai turėtą.
16. Ryškumas (Salience). Tendencija koncentruotis į aiškiausiai suprantamas funkcijas/bruožus.
17. Selektyvus suvokimas (Selective perception). Leidimas mūsų lūkesčiams daryti įtaką mūsų požiūriui į pasaulį.
18. Stereotipizavimas (Stereotyping). Tikėjimasis, kad grupė, žmogus ar koks nors veiksnys atitiks jūsų iš anksto susidarytą nuomonę bei savybes. Tai leidžia mums greitai identifikuoti nepažįstamus dalykus kaip draugiškus arba priešiškus. Deja, žmonės yra linkę šiuo suvokimu piknaudžiauti.
19. Išgyvenimo šališkumas (Survivorship bias). Klaida, kuri ateina iš žmonių susikoncentravimo tik į išgyvenimo pavyzdžius. Tai verčia klaidingai pamatyti situaciją. Pvz. galvojame, kad būti verslininku yra labai lengva, tačiau taip manome tik dėl to, kad dažniausiai negirdime neigiamų/nesėkmingų istorijų.
20. Nulio rizikos šališkumas (Zero-risk bias). Sociologai nustatė, kad žmonėms labai patinka užtikrintumas. Taip vyksta net ir tuomet, jei esame visiškai neproduktyvūs. Visiškas rizikos eliminavimas žmogui reiškia saugumą ir žalos nebuvimą.

Visi žmonės naudoja savo išanksto turimas, sudarytas ar įgytas nuostatas. Svarbu yra atpažinti, kada nuostatos peržengia ribas ir nebe padeda, o tik trukdo. Neretai manipuliuojant informacija ar siekiant paskleisti propagandą, yra pasitelkiamos būtent vartotojų jau turimos patirtys. Dėl to yra labai svarbu atpažinti vykstančius dalykus, o ne juos iškart atmesti. Kartu su dalyviai pamėginkite atsakyti:

Kaip kovoti su kiekviena iš aptartų išankstinių nuostatų, kad ji nedarytų neigiamo poveikio? (Šią dalį užrašykite ant didelio konferencinio lapo ir naudokite kaip rekomendacijas)