Tikslai

• Supažindinti su propagandos technikomis, kas leistų vėliau jas identifikuoti;
• Parodyti, kokiu būdu gali būti formuojamas propagandinis naratyvas;
• Pademonstruoti manipuliavimo technikas, taikomas propagandoje.
  

Susijusios žmogaus teisės

Teisė į informaciją

Trukmė

60 min

Priemonės

Kompiuteris, projektorius

Pasiruošimas

Bendraamžių švietėjui reikėtų paruošti prezentaciją, kurioje teoriškai būtų pristatomos esminės propagandos technikos:
„Etikečių klijavimas“ (angl. name calling): prieš oponentus griebiamasi sarkazmo, jie pašiepiami, tam panaudojant neigiamus simbolius ar lengvai įsimenamus vaizdinius. Pvz., valstybinė Rusijos žiniasklaida Baltijos šalims apibūdinti dažnai naudoja etiketę „pikti Baltijos nykštukai“.
„Blizgantys apibendrinimai“ (angl. glittering generality): individams arba jų veiksmams pritaikomos bendro pobūdžio tezės, neparemtos įrodymais ir racionaliais argumentais. Pvz., ne visi musulmonai teroristai, bet visi teroristai – musulmonai.

„Manipuliavimas asociacijomis“ (angl. transfer): neargumentuojant sulyginami teigiami arba neigiami reiškiniai ar savybės. Pvz., rusų tautinė mažuma – nostalgiški sovietmečiui, nelojalūs; kairieji – prorusiški.
„Ekspertų rekomendacijos“ (angl. testimonial): įspūdžiui sustiprinti naudojama nuoroda į autoritetą, remiamasi tikru ar tariamu „ekspertu“. Pvz., „Ekspertų teigimu, <…>“.

„Tautos vardu“ (angl. plain folks): save stengiamasi pavaizduoti esant paprastą tautos atstovą, tokį, kaip visi, o įvykį pateikti kaip visos tautos siekiamybę. „Vagono prikabinimas“ (angl. bang wagon): apeliuojama į žmonių norą elgtis kaip visi, sekti mada. Pvz., „Lietuva ūžia: plinta mokėjimų kortelės, kurios sukels bankinę revoliuciją“.

Šaltinis: Technikų pavadinimų vertimas ir aprašymas pateikiamas pagal N. Maliukevičiaus monografijoje „Rusijos informacijos geopolitikos potencialas ir sklaida Lietuvoje“ pateiktą informaciją.

Eiga

Mokymų dalyviai padalinami į grupes (po 3-5 žmonės grupėje)

Kiekvienai grupei pateikiama po vieną, visiems gerai žinomą pasaką (pvz., „Pelenė“, „Batuotas katinas“ ir pan.).
Grupėms pateikiamas uždavinys: panaudojant propagandines technikas, tačiau nekeičiant pasakų siužeto, perkurti pasakas taip, kad neigiami veikėjai būtų pavaizduoti teigiamai, o teigiami – neigiamai. Naudojant propagandines technikas, neigiami veikėjai gali būti išaukštinami (pvz., pamotė „Pelenėje“ vaizduojama kaip rūpestingas žmogus, jos griežtumas pateikiamas kaip dorybė), o teigiami veikėjai juodinami (pvz., Pelenė – nepaklusni (išsiruošė į balių, nors jai buvo uždrausta), maištaujanti paauglė ir pan).

Po grupinio darbo (15-20 min.) kiekviena grupė pateikia savo sukurtą/perdarytą pasakojimą.
Po pristatymo numatomas pateiktų pasakojimų aptarimas.

Apibendrinimas

Apibendrinant galima diskutuoti šiuos klausimus:
1. Kaip propaganda geba perkurti realybę?
2. Kaip propagandoje sąveikauja tiesos ir melo elementai?
3. Su kokiais kitais reiškiniai yra susijusi propaganda (šmeižtas, sąmokslo teorijos ir pan.)?
4. Kaip propaganda keičia pasaulio suvokimą?

Pasiūlymai tęsiniui, papildoma medžiaga

Tokiu būdu gali būti perkuriamos ne tik pasakos, bet ir bet kuris populiarus pasakojimas.

Kitos pritaikymo galimybės bendraamžių švietėjams

Galima bandyti analizuoti realius, įrodytus propagandos panaudojimo atvejus, atskleidžiant propagandines technikas.