Metodas iš programos: „Man sakė“
Nešališkas metodas
Tikslai
- Ugdyti gebėjimą įvertinti žiniasklaidos nešališkumą, temos pateikimo objektyvumą;
- Ugdyti socialinės kritikos įgūdžius.
Susijusios žmogaus teisės
Saviraiškos laisvė, teisė kritikuojamam asmeniui atsakyti į viešai pareikštą nepasitenkinimą, kaltinimus, kritiką, pažeidžiamų socialinių grupių diskriminacija žiniasklaidoje.
Trukmė
45 min.
Priemonės
Internetas, projektorius, garsas.
Pasiruošimas
Bendraamžių švietėjas turėtų pasiruošti auditorijai pademonstruoti keletą žurnalistinių video reportažų, pasiruošti juos analizuoti ir aptarti žurnalistinio objektyvumo ir nešališkumo aspektu.
Eiga
Bendraamžių švietėjas pradeda sakydamas, kad žurnalistai kaip savo srities profesionalai, savo darbe privalo vadovautis griežtomis taisyklėmis – reportažuose atskleisti kuo daugiau konflikto pusių, nedemonstruoti simpatijų, antipatijų ar palankumo nė vienai jų, neiškraipyti surinktos medžiagos kurios nors vienos pusės naudai ar nenaudai.
Labai svarbu, kad vadovaudamiesi šiuo principu žurnalistai neperdirbtų pačios tikrovės, mat dažnai esant konfliktui viena kuri nors pusė yra teisesnė už kitą – kitaip tariant, skirtingai, nei sako patarlė, teisybė nebūtinai „turi būti kur nors per vidurį“ Nepaisant to, žurnalistai neturėtų ignoruoti nė vienos pusės – jis (ji) privalo kalbinti kiek įmanoma daugiau šaltinių, o jei nėra galimybės su kuriuo nors iš šaltinių susisiekti arba jis (ji) atsisako kalbėti, būtina tai pažymėti savo reportaže.
Paprastai profesionalūs žurnalistai laikosi šių principų. Visgi atsiranda ir išimčių. Gan dažnos išimtys kuomet žurnalistai kalba apie pažeidžiamas visuomenės grupes, pavyzdžiui, pabėgėlius, etnines mažumas, tačiau pačių jų nekalbina. Kartais atsitinka ir taip, kad „kita pusė“ arba suvokiamas pažeidžiamos grupės atstovas pakalbinama formaliai – neužduodant adekvačių klausimų arba yra nekompetentinga kalbėti. Tai irgi yra neprofesionalumo požymis – geras žurnalistas mokės disponuoti šaltiniais, juos atrinkti, o jų poziciją, skirtingas nuomones pateikti jų nežeminant ir neišskiriant.
Atvejų analizės pavyzdžiai, kuriuos galima demonstruoti užsiėmimų metu:
Rukliškiai piktinasi, kad pabėgėliai parduotuvėse ilgai renkasi
http://tv.lrytas.lt/?id=14778360761475618549
Lenkai piktinasi švietimo sistema, kuri neva juos diskriminuoja
http://tv.lrytas.lt/?id=14412015661440569619
Apibendrinimas
Bendraamžių švietėjas užduoda diskusinių klausimų po kiekvieno reportažo: 1) Kokia nagrinėjamos problemos esmė? Kiek reportaže esama konflikto pusių, kaip jas žurnalistas pristato? Koks įspūdis po pristatymo gali likti žiūrovams? 2) Kiek ir kokių šaltinių žurnalistas (-ė) kalbina?
3) Ar šis reportažas objektyvus? Kodėl? Ar šaltiniai tinkamai parinkti/pakankami problematikai atskleisti? Ką manote apie naudojamą antraštę?
4) Kokių šaltinių trūko? Kaip galima būtų juos pasiekti?
5) Jei jūs darytumėte šį reportažą, ką darytumėte kitaip?
Pasiūlymai tęsiniui, papildoma medžiaga
Toliau galima tęsti pratimą, padedantį atskirti pranešimą spaudai nuo žurnalistinės žinutės.
Kitos pritaikymo galimybės bendraamžių švietėjams
Tinka analizuoti ir tekstus ar radijo pasakojimus, ne tik TV reportažus.