Baimės algoritmas

Dar tarptautiniuose vandenyse „Global Sumud Flotilla“ tapo taikiniu: šūviai į bures ir stiebus, sprogdintos valtys, nutrūkęs radijo ryšys, dešimtys dronų virš galvų. Tai jau matytas algoritmas – ne sunaikinti, o palaužti, sukelti nuolatinę psichologinę įtampą, atgrasyti nuo kelionės.

Spaudimas vyksta ne tik jūroje. Informacinėje erdvėje kartojami tie patys naratyvai: flotilė siejama su „Hamas“, vadinama „asmenukių jachta“, diskredituojami jos veidai. Tai ne vien žodžiai – tai priemonė sukurti pritarimą smurtui prieš humanitarines misijas ar net suabejoti šio smurto realybe.

Piliečių flotilė – daugiau nei pagalba

Ši flotilė yra daugiau nei pagalbos gabenimas. Ji primena, kad kai valstybės, turėdamos išteklius, galią ir tarptautinės teisės nustatytą atsakomybę, nesiima veiksmų, piliečiai gali imtis iniciatyvos.

Komentarai iš keliaujančių flotile ir juos palaikančių rodo, kad „Global Sumud Flotilla“ įgalina žmones kurti pokytį patiems. Jos saugus kelias šiandien yra ne tik humanitarinis poreikis – tai egzistencinis išbandymas visai žmonijai. Galbūt todėl, nepaisant meistriškai rengiamų šmeižto kampanijų, pasaulis su viltimi stebi flotilės kelią.

Žiniasklaidos atsakomybė

Šios misijos sėkmė priklauso nuo to, ar valstybės išdrįs ginti savo piliečius, o žiniasklaida – profesinius principus. Ar valstybės remsis tarptautine teise ir užtikrins, kad humanitarinės misijos nebūtų puolamos? Ar Europos Sąjunga ir kitos tarptautinės institucijos pasirūpins, kad humanitarinis koridorius taptų ne vien deklaracijomis, o realybe?

Žiniasklaida neprivalo ginti flotilės, tačiau jai galioja tie patys profesionalumo principai: neperimti primestų terminų ir etikečių, tirti faktus, demaskuoti dezinformaciją. Tai apima ir atsakomybę dėl to, kaip pasirenkama vaizduoti misiją vykdančius žmones. Flotilės dalyvių veidai neretai tampa diskreditacijos taikiniu: iš jų nuotraukų kuriami karikatūriški įvaizdžiai, atrenkami pašaipūs ar neadekvatūs kadrai. Tokios strategijos nėra atsitiktinės – jos formuoja vizualinį naratyvą, kuris menkina misiją dar prieš jai susiduriant su realiomis grėsmėmis.

Panaši taktika buvo taikyta ir Gretai Thunberg, kuri tapo viena iš šios misijos simbolių. Pasitaiko, kad net ir naujienų medijose jos portretai dažnai parenkami taip, kad kurtų pašaipos ar „nepatikimumo“ įspūdį, o ne parodytų pilietinį ryžtą. Tokios vizualinės manipuliacijos yra šmeižto logikos dalis: sumenkinti asmenį tam, kad sumenktų ir pati misija. Profesionalios žurnalistikos užduotis – rinktis kitą kelią: atskleisti kontekstą ir faktus, o ne tapti iš anksto suprojektuotų įvaizdžių retransliatoriumi.

Kruvinasis kelias

„Global Sumud Flotilla“ šiandien artėja prie tarptautinių vandenų prieš Gazą – toje pačioje atkarpoje, kur prieš 15 metų buvo pralietas kraujas. 2010 m. „Freedom Flotilla“ buvo užpulta tarptautinėje jūroje, dešimtys jūrmylių nuo Gazos krantų. Tuomet Izraelio pajėgos užėmė šešis laivus, tarp jų – didžiausią „Mavi Marmara“. Devyni civiliai žuvo vietoje, dešimtys buvo sužeisti, vienas žmogus vėliau mirė nuo patirtų sužeidimų.

Kitos iniciatyvos, plaukusios tuo pačiu keliu, taip pat buvo perimtos – jų dalyviai areštuoti, laivai nutempti, o tarptautinė bendruomenė apsiribojo susirūpinimu.

Dauguma skaitytojų Gazą pradėjo sekti tik nuo 2023 m. spalio, kai įvykiai nušviečiami beveik vien kaip „atsakas „Hamas“ veiksmams“. Tačiau flotilių istorija primena: humanitarinės pagalbos kelias į Gazą tapo kruvinas dar 2010-aisiais, gerokai anksčiau nei dabartinė eskalacija.

Šiandieninis bandymas – tos pačios tradicijos tąsa. Ir kartu klausimas: ar istorija kartosis, ar pagaliau bus pasirinkta diplomatija ir faktai, o ne blokada ir šmeižtas?

📌 Faktai: humanitarinės flotilės į Gazą

• 2007 m. – įvedama blokada. Po politinio konflikto ir „Hamas“ perėmimo valdžios Gazoje Izraelis ir Egiptas įveda blokadą, smarkiai apribojančią žmonių ir prekių judėjimą.
  
• 2008–2009 m. – pirmieji pagalbos bandymai. Nedidelės flotilės bando atgabenti humanitarinę pagalbą, tačiau sustabdytos dar prieš pasiekiant Gazą.
  
• 2010 m. gegužės 31 d. – „Freedom Flotilla“. Didžiausia iki tol misija. Laivai užpuolami tarptautiniuose vandenyse, žūsta devyni civiliai, dešimtys sužeisti. Sukelia tarptautinį pasipiktinimą, bet blokada lieka.
  
• 2011–2012 m. – nauji bandymai. „Freedom Flotilla II“, „Estelle“ – laivai perimti, dalyviai areštuoti.
  
• 2016 m. – „Women’s Boat to Gaza“. Nedidelė moterų flotilė. Sustabdyta Izraelio kariuomenės, dalyvės deportuotos.
  
• 2023 m. spalio 7 d. – nauja fazė. Po „Hamas“ atakos Izraelis pradeda genocidą, Gaza tampa uždarytu karo lauku.
• 2025 m. gegužė – „Conscience“. Užpultas bepiločių dronų netoli Maltos tarptautiniuose vandenyse; apgadintas, bet įgula išgyveno.
  
• 2025 m. birželis – „Madleen“. Išplaukė iš Catanios (Italija); kelionės metu patyrė elektroninių sistemų atakas ir buvo sulaikyta kartu su įgula, kuri vėliau deportuota.
  
• 2025 m. liepa – „Handala“. Sulaikytas Izraelio karinių jūrų pajėgų tarptautiniuose vandenyse; įgula areštuota, laivas nutemptas į Ašdodą. Aktyvistai po kelių dienų deportuoti iš Izraelio.
  
• 2025 m. rugpjūtis – „Global Sumud Flotilla“. Oficialiai išplaukė didžiausia iki šiol pilietinė iniciatyva: daugiau nei 50 laivų, šimtai žmonių iš dešimčių šalių, gabenantys humanitarinę pagalbą Gazai.

📌 Faktai: genocido kontekstas

• 2024 m. sausis – Tarptautinis Teisingumo Teismas (ICJ).
  Konstatavo, kad yra „tikėtina genocido rizika“ Gazoje, ir įpareigojo Izraelį imtis prevencinių priemonių.
  
• 2025 m. rugpjūtis – „+972 Magazine“, „Local Call“ ir „The Guardian“ tyrimas pagal Izraelio žvalgybos duomenis.
  Atskleista, kad mažiausiai 83 proc. palestiniečių, žuvusių per Izraelio puolimą Gazos ruože, buvo civiliai.
  
• 2025 m. rugpjūtis – „International Association of Genocide Scholars“ (IAGS).
  Priėmė rezoliuciją, kad Izraelio veiksmai Gazoje atitinka JT Genocido konvencijos kriterijus. 
• 2025 m. rugsėjis – JT Nepriklausoma Tyrimų Komisija (UN COI).
  Ataskaitoje konstatuota: Izraelis įvykdė genocidą Gazoje.