Goals: To develop students’ knowledge of best practice when it comes to fact-checking.

Human-rights related: Protecting access to information.

Media: Print, online media.

Length: 1 hour

Tools: Computer and projector to present slideshow; handouts for class exercise.

Preparation: Prepare slides based on information below; choose news article and print copies for students to use in class exercise.

Process: 1. Re-cap from lesson 1 (basics of fact-checking) – 5 mins

Briefly discuss learnings from previous lesson.

2. Introduce techniques for fact-checking best practice – 35 mins

Data & Society Research Institute‘s tips for best practice in reporting

(https://datasociety.net/output/oxygen-of-amplification/):

Internalize the idea that social media does not constitute a “person on the street” scenario, nor is an embedded tweet or Facebook post akin to a pulled quote. Not only is this information unreliable (the profile might be a bot, the person might be joking in ways inscrutable to the reporter, etc), but by collating average citizens’ tweets, reporters are directing readers to those citizens’ profiles, and opening them up to direct, targeted harassment.

Avoid pulling a handful of social media posts and then attributing that perspective, positive or negative, to “the internet.” Any conceivable perspective could be supported by that approach, and does not a critical mass make—although reporting on it as such could artificially create exactly that.

Reporters should talk to sources for digital culture stories at length, ideally face- to-face, whenever possible. According to The New York Times’ Farhad Manjoo, this approach yields greater insight into the totality of that person’s perspective, since a person’s online performative self may not accurately reflect that person’s true perspectives and motives, and/or may obscure details that would help shed light on the person’s digital footprint.

Laura Norkin, formerly of Refinery29, encourages reporters to “ask yourself why, and why now.” What is the point of having this conversation today? As with all good reporting, but particularly when the topic butts up against networked manipulation campaigns, if there is any doubt about the relevance of the story, or the ethics of covering it, reporters and their editors should ask someone.

It’s not just that journalists play an important role in the amplification of information. What gets reported – and what doesn’t – becomes part of broader cultural narratives, and those broader cultural narratives directly impact the lives of countless citizens. For this reason, reporters, editors, and publishers alike should prefigure every professional decision with the recognition that individual journalists are an integral part of the news being reported. There is no escape for anyone.

Who should you ask when verifying information?

• Data sources – Depending on the sort of claim you are checking, you may seek information from government papers and official statistics, company records, scientific studies and health research databanks, through to school records, development charity accounts, religious orders’ papers and others besides. As with all sources of information, it is important to know all you can about the organisation that gathered and holds the data before you use it

• Experts – Depending on the topic – if the claim made is on medical matters, or require detailed knowledge of a major company’s accounts, or a fine point of law – it may be more suitable to check a claim by talking to a number of recognised experts. When doing this, the most important thing is to know and declare any interest the expert may have in the matter that may cause, or be seen to cause, a bias in their analysis

• The crowd – Again depending on the topic, the best source for information might be the knowledge to be found in the wider community; crowdsourcing as it is known. If an official claims on election morning that all polling stations received their ballot papers on time, or an environmental group claims a factory is polluting a neighbourhood, the best placed people to confirm or undermine what they say may be people in the wider community. You need to know who your sources are and whether the information they supply is reliable.

The importance of checking evidence

(from Africa Check, https://africacheck.org/how-to-fact-check/tips-and-advice/)
• Where is the evidence? – Whenever anyone in public life makes a claim, big or

small, the first question you should ask – once you have got past whether the claim

is plausible and worth investigating – is ‘Where’s the evidence?’
• There is often a good reason for an official to refuse to reveal the evidence behind a claim they make. They may need, as journalists do, to protect their source. But if sources need protection, we still need evidence. And often the reason officials

refuse to provide it is that their evidence is weak or partial or contradictory
• If no evidence is forthcoming you know there is, or may be, a problem with the

claim
• Is the evidence verifiable? – The next step, if evidence is provided, is to see

whether it can be verified. One of the key tests made before the results of any new trial are accepted by the scientific community is to see whether the trial can be repeated by other researchers with the same or similar findings

• It should be the same in public debate. When a public figure, in any field, makes a claim they want believed, they should be asked to provide verifiable evidence. If they can’t, can you take what they say on trust?
• Is the evidence sound?
• Ø If the evidence is based on an eye-witness account, could the person know what they claim to know? Were they there? Is it credible to believe they would have access to this sort of information? Is the information first- or second-hand, something they had heard and believed? Is it something that could be known?
• Ø If there is data, when was it gathered? It is a favoured trick of public figures to present information collected many years previously, as if it were from today, and make no mention of the dates. But data ages and, unlike most wines, this is not good. To understand the data, you need to know when it was gathered and what the picture looked like before and after
• Ø Was the sample large enough? Was it comprehensive? An opinion poll that samples the views of a few dozen – or even a few hundred – people is unlikely to be representative of the views of a population of millions. Most polling organisations suggest that a well-chosen sample of around 1,000 people is the minimum required to produce accurate results. But it is surprising how often surveys of a few hundred, or few dozen, people are quoted by public figures and reported in the media as representing wider views. And remember, even large scale surveys – that do not look in all the right places – can give an inaccurate picture
• Ø How was the data collected? Is the sample representative, e.g. of all relevant social groups/genders/ages? How was the study done? Similar surveys done door-to- door can produce different results from those done on the telephone because of how the interviewee responds to someone face-to-face and on the phone. And studies that rely on the respondents filling in forms tend to show more errors, particularly among respondents with low literacy skills, than person-to-person interviews
• Ø How is the data presented? Did the person tell the truth, the whole truth and nothing but the truth? Public figures from all walks of life like to select what they tell you, and what they don’t, cherry-picking the juiciest evidence, favourable to their side in an argument, and leaving the less tasty morsels in the bowl. When a politician says, for example, that he or she put “record sums” into the public health system, and does not mention inflation, the claim may be true, in itself, but misleading if inflation means “real terms” spending is falling. So make sure to look at other factors that make up the wider picture. And always remember to keep numbers in proportion. Spending $50million on a health project may sound like a lot, for a small community. But divide it among a population, and note that the programme is set to run over 10 years and it seems a lot less generous than it seemed at first

The post Fact-checking Best Practice appeared first on Media4Change.

Supažindinti dalyvius su žmogaus teisėmis.

Trukmė

Apie 90 min.

Priemonės

Popieriaus lapai, rašymo priemonės.

Eiga

Iš pradžių pristatomos žmogaus teisės. (Galima iš pradžių paklausinėti grupės kaip jie supranta kas yra žmogaus teisės, ar kad vienu sakiniu pristatytų žmogaus teisės taip, kaip jie supranta. Taip pat galima parodyti youtube vaizdo įrašą apie žmogaus teises: https://www.youtube.com/watch?v=VQYSV520Ra0 ((LIT) ECHR – Europos Žmogaus Teisių Konvencija (Lithuanian Version)) arba gali vedantysis užsiėmimą perskaityti preambulė:

Preambulė

Kadangi visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas; kadangi žmogaus teisių nepaisymas ir niekinimas pastūmėjo vykdyti barbariškus aktus, kurie papiktino žmonijos sąžinę, ir didžiausiu paprastų žmonių siekiu buvo paskelbtas pasaulio, kuriame žmonės turi žodžio bei įsitikinimų laisvę ir yra išlaisvinti iš baimės ir skurdo, sukūrimas;

kadangi būtina, kad žmogaus teises saugotų įstatymo galia, idant žmogus nebūtų priverstas, nerasdamas jokios kitos išeities, sukilti prieš tironiją ir priespaudą; kadangi būtina skatinti draugiškų tautų santykių plėtrą;
kadangi Jungtinių Tautų Chartijoje tautos vėl patvirtino savo tikėjimą pagrindinėmis žmogaus teisėmis, žmogaus, kaip asmenybės, orumu ir vertybe, lygiomis moterų ir vyrų teisėmis ir pasiryžo skatinti socialinę pažangą bei geresnio gyvenimo didesnės laisvės sąlygomis siekį;

kadangi valstybės narės yra įsipareigojusios bendradarbiaudamos su Jungtinėmis Tautomis siekti, kad būtų skatinama visuotinė pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir jų būtų paisoma;
kadangi bendras šių teisių ir laisvių supratimas yra nepaprastai svarbus, idant šis įsipareigojimas būtų visiškai įvykdytas,

Generalinė Asamblėja
skelbia šią Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją kaip bendrą idealą, kurio turi siekti visos tautos ir visos valstybės, kad kiekvienas asmuo ir kiekvienas visuomenės organas, visuomet paisydami šios Deklaracijos, stengtųsi pasinaudodami mokymu ir švietimu skatinti pagarbą šioms teisėms ir laisvėms ir pažangiomis nacionalinėmis bei tarptautinėmis priemonėmis užtikrinti, kad jos būtų visuotinai ir tikrai pripažįstamos bei taikomos tiek pačių valstybių narių tautoms, tiek jų jurisdikcijai priklausančių teritorijų tautoms.

Dalyviai suskirstomi į 8 grupes. Kiekviena grupė traukia po lapelį ant kurio yra užrašyta po vieną žmogaus teisę. Štai visas sąrašas:
1. Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai.
2. Kiekvienas turi teisę į gyvybę, laisvę ir asmens saugumą.
3. Niekas negali būti laikomas vergijoje ar nelaisvas; visų formų vergija ir prekyba vergais yra draudžiama.
4. Niekas negali būti kankinamas arba patirti žiaurų, nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
5. Niekas neturi patirti savavališko kišimosi į jo privatumą, šeimos gyvenimą, buitį ar susirašinėjimą arba kėsinimosi į jo garbę ir reputaciją. Kiekvienas turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kišimosi arba kėsinimosi.
6. Kiekvienas turi teisę laisvai judėti ir teisę pasirinkti gyvenamąją vietą kiekvienos valstybės teritorijoje.
7. Moterys ir vyrai, sulaukę pilnametystės, turi teisę be jokių apribojimų dėl rasės, pilietybės ar religijos tuoktis ir kurti šeimą. Sudarydami santuoką, gyvendami susituokę ir nutraukdami santuoką jie turi lygias teises.
8. Kiekvienas turi teisę į darbą, laisvą darbo pasirinkimą, teisingas ir tinkamas darbo sąlygas ir apsaugą nuo nedarbo.

Kai grupės išsitraukia po lapelį, jos turi sukurti dvi gyvas skulptūras, kurias sudarytų esantys grupės nariai ir aplink juos esantys daiktai. Pirmoji turi iliustruoti konkrečią teisę. Kai skulptūra sukuriama, žiūrovai turi atspėti, kokia tai teisė. Po to demonstruojama antroji skulptūra, kurioje yra parodoma prieš tai pavaizduotos teisės pažeidimas. Žiūrovai turi įvardyti, koks tai pažeidimas. Tuomet visos grupės turi sukurti socialinę reklamą pavaizduotoms teisėms. Tai gali būti reklaminis šūkis, logotipas, garso ar vaizdo medžiaga. Aptarimas:

1. Kokias žmogaus teisės buvo lengviausia atpažinti? Kurias sunkiau? Kodėl?
2. Ar žmogaus teisės yra dažnai pažeidžiamos? Ar esate pastebėję jų pažeidimų? Kokių konkrečiai?
3. Kokia yra žmogaus teisių svarba pasauliui? Kaip jos padeda atskiram žmogui, tautai, pasauliui?

Aptarimas

Pasauliui žmogaus teisės parašytos ir buvo pristatytos siekiant užtikrinti kiekvieno žmogaus laisvę ir teises. Po šiai dienai galime pastebėti jų pažeidimų. Dažnai žmones tai praleidžia pro akis. Dažniausiai taip yra, nes žmonės nevisada žino savo teises. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas žmogus atskirai būtų supažindintas su savo teisėmis, jas suprastu ir leistų kitiems pilnai turėti jų teises nepažeidžiant jų. Kiekvienas žmogus yra laisvas tiek, kiek jo laisvė nevaržo kitų žmonių laisvės.

The post Žmogaus teisės appeared first on Media4Change.

Išsiaiškinti dalyvių požiūrį į stereotipus, praplėsti supratimą apie juos.

Trukmė

Apie 90 min.

Priemonės

Didžiuliai popieriaus lapai, markeriai, stalai, kėdės.

Eiga

Patalpos paruošimas: pastatyti penkis stalus ir ant kiekvieno padėti po popieriaus lapą su rašymo priemonėmis. Ant lapų užrašyti:

Kas yra stereotipai?
Kaip stereotipai veikia visuomenę?
Kaip stereotipus kuria medijos?
Kaip medijos gali paveikti mūsų požiūrį?
Ar medijos nustato tam tikras sociumo normas?

Kai patalpa yra paruošta, tuomet grupė suskirstoma į penkias komandas. Kiekviena komanda sėdasi prie stalo ir turi 5 minutes laiko pasitariant su savo komanda atsakyti į klausimą, kuris yra ant jų popieriaus lapo. Tai yra tarsi minčių lietus, kuomet pateikiami trumpi atsakymai. Po 5 minučių vyksta rotacija ir visa komanda pakyla ir sėdasi prie kito stalo. Kai rotacija įvyksta penktą kartą, komanda grįžta prie savo pirmutinio popieriaus lapo. Tuomet visos grupės pristato savo popieriaus lapus visiems likusiems.

Apibendrinimas

Po pristatymų vyksta apibendrinimas:
1. Ar pavyko atrasti naujų idėjų? Kokių?
2. Galbūt komandoje dėl kažkokio punkto vyko karšta diskusija ir sunkiai sekėsi visiems bendrai nutarti? Jei taip, tai kas vyko?
3. Ar po visų pristatymų yra idėjų su kuriomis nenorėtumėte sutikti?
4. Kuris klausimas buvo sunkiausias? Kodėl?
5. Ar pasikeitė jūsų požiūris į stereotipus?

Medijos yra vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių kuris gali formuoti mūsų pasaulėžiūras. Tarp to yra ir stereotipai, kurie susiformuoja dėl klaidingos skleidžiamos informacijos medijose. Medijos dažnai diktuoja taisykles kaip mes visi turėtume gyventi ir kuo turėtume domėtis, bet žinoma yra ir įvairių medijų. Daugelis jų taip pat ugdo ir augina mūsų asmenybę. Bet visada labai svarbu apsibrėžti ko tikimasi iš tam tikro medijos kanalo, kad netektų susirinkti visos neigiamos informacijos.

The post Penki lapai medijose appeared first on Media4Change.

Pastebėti ir įvertinti, kaip žmogaus turimas statusas padeda arba trukdo įsidarbinti.

Trukmė

Apie 90 min.

Priemonės

Kėdės, indas vaidmenims, rašymo priemonės.

Eiga

Pakviečiami du savanoriai, kurie atliks interviu komisijos vaidmenis ir pakviečiamas vienas žmogus, turėsiantis pasirinkti ir atlikti vaidmenį. Pasirenkama atsitiktiniu būdu, ištraukus lapelį. Vaidmenys:
Nėščia 18-metė iš vaikų namų.

Tik mokyklą baigęs abiturientas. Bakalauro studijas baigęs asmuo.

Išmestas iš mokyklos romų tautybės asmuo.
Turtingos šeimos sūnus/dukra.
Kairės rankos neturintis vidutinio amžiaus vyras.
30 metų moteris neturinti aukštojo išsilavinimo ir jokios darbo patirties. Emigrantas iš Italijos nekalbantis lietuviškai.

11-tos klasės moksleivis.
Lygtinai paleistas 22 metų asmuo.
Vaidmuo garsiai perskaitomas, kad girdėtų visi dalyviai, ne tik interviu komisija. Tuomet traukiami lapeliai kokiai darbo pozicijai atliekamas interviu. Lapelį traukia vienas iš interviu komisijos savanorių. Darbo pozicijos:
Kasininkas batų parduotuvėje.
Salės darbuotojas drabužių parduotuvėje.
Valytojas vaistų fabrike.
Naktinis sargas banke.
Darželio auklėtoja/as.
Kepėjas bandelių krautuvėje.
Darbuotojas techninių prekių parduotuvėje klientų aptarnavimo skyriuje. Bibliotekininkas/ė.
Padavėjas viename prašmatniausių restoranų mieste.
Bendrabučio budėtojas/a.
Komisija perskaito darbo poziciją į kurią pretenduoja žmogus atėjęs įsidarbinti ir pradedamas interviu. Interviu komisijos pagrindinis uždavinys užtikrinti, kad žmogus, kurį ruošiamasi įdarbinti į konkrečias pareigas, gebėtų jas atlikti pilnai. Jam neturėtų trukdyti vidiniai nusistatymai. Darbo aplinka turėtų būti saugi, tvarkinga, o aptarnaujami klientai būtų patenkinti. Savanorio, atėjusio darbintis pagrindinis uždavinys – gauti darbo vietą. Žiūrovai stebi visą interviu. Kai jis yra baigiamas, komisija turi 1 minutę laiko priimti sprendimą dėl potencialaus darbuotojo ir pristatyti jį žiūrovams. Tuomet žiūrovai užduoda klausimus komisijai. Siūloma suvaidinti 4-6 interviu.

Apibendrinimas

Po visų interviu vyksta atvira diskusija.

1. Kaip jaučiasi savanoriai, norėję įsidarbinti?
2. Kaip jaučiasi interviu komisija?

3. Kokius stereotipus, išankstinius nusistatymus pastebėjote per interviu?
4. Ar buvo interviu, kuris galėjo būti atliktas kitaip? Koks ir kodėl? Ko būtų reikėję, kad rezultatas būtų kitoks?
5. Ar stebint interviu norėjosi apsikeisti pozicijomis su komisija ar bandančiu įsidarbinti asmeniu? Kodėl?
6. Ar asmenys, kuriems nepavyko įsidarbinti, galėtų įsidarbinti į kurias nors kitas pozicijas? Pagrįskite savo nuomonę.
7. Ar asmenys, kurių neįdarbino visgi galėjo įsidarbinti? Kodėl? Pagrįskite savo nuomonę.

Visgi kad ir kaip norėtųsi, kartais kitų žmonių išankstinė nuomonė jau nulemia mūsų tam tikrą poziciją visuomenėje. Sakykime čia pateiktose situacijose galime pastebėti, kad žmonės, kad ir kaip norėtų įsidarbinti, jų didžiausią sėkmę nulemia jau išankstinis nusistatymas prieš žmogų dėl jo išvaizdos ar pozicijos visuomenėje. Dažnai žmogus lieka nuvertintas net neištaręs žodžio ir tokių pavyzdžių galime rasti mūsų kasdieniame gyvenime. Kaip ir sena patarlė sako: nespręsk apie knygą iš jos viršelio.

The post Darbo pokalbis appeared first on Media4Change.

Ugdyti supratimą, kad kiekvienas žmogus apie tuos pačius dalykus gali galvoti skirtingai, bet nebūtinai klaidingai.

Trukmė

Apie 90 minučių.

Priemonės

Dvi kėdės, indas, popieriaus lapeliai, tušinukai.

Eiga

Užduotis atliekama norint pagilinti žinias tam tikroje temoje. Taip pat sustiprinti komandos pasitikėjimą vieną kitu. Visgi svarbu, kad kiekvienas liktų išklausytas, papildytas, o ne pakritikuotas. Tai yra terpė visiems tolygiai įsitraukti ir mokytis. Pasirenkamos temos, pvz. patyčios, kritinis mąstymas, stereotipai ir taip toliau. Tuomet tos temos surašomos ant lapelių ir sudedamos į indą. Išrenkami du savanoriai – jie ateina ir atsisėda ant kėdžių. Tuomet traukiamas pirmas lapelis su užrašyta tema. Ir sėdintys pradeda kalbėti tą tema. Žiūrovai nieko negali sakyti ar komentuoti, bet gali ateiti, patapšnoti šnekančiajam per petį ir tuomet šnekantysis eina atsisėsti tarp žiūrovų, o žiūrovas sėdasi ant kėdės ir tampa šnekančiuoju, toliau plėtojančiu temą. Žiūrovas gali įsiterpti kai nori kažką papildyti ar nesutinka su informacija kuri yra diskutuojama. Jei išsitraukiamas lapelis ir šnekantieji neturi daug ką pasakyti ta tema, jie vis tiek turi kalbėti, pasiremdami tuo, ką žino. Žiūrovai gali nuolatos keisti šnekančiuosius. Vienos temos diskusija trunka apie 8 minutes.

Apibendrinimas

Klausimai apibendrinimui po visų diskusijų:

1. Kaip pavyko diskusijos?
2. Ar buvo momentų, kai norėjote įsiterpti, bet nedrįsote, kodėl?
3. Ar pastebėjote, kad šnekantieji kalbėtų apie temas visiškai kitaip nei jūs, bet jūs su tuo visiškai sutinkate?
4. Ar galėjote pasimokyti iš kitų žmonių, jų supratimo apie tam tikras temas?
5. Ar buvo sunku priimti kitokią nuomonę?

Dažnai galime pastebėti, kad žmonės kalbasi apie tuos pačius dalykus, bet vis tiek kyla konfliktai. Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie kiekvieną temą, kuri išsiugdė dėl tam tikrų potyrių to žmogaus gyvenime. Ir tas žmogus gali visiškai skirtingai suprasti tam tikrus dalykus, bet nebūtinai klaidingi. Kiekvienas žmogus mąsto skirtingai ir reikia mokėti išklausyti jį iki galo ir priimti jo nuomonę. Konstruktyvus atsakymas gali ne tik padėti žmogui augti ir tobulėti įvairiose gyvenimo srityse, bet ir leidžia perimti gerąjį pavyzdį ir toliau jį naudoti gyvenime, kaip tiesiog kito žmogaus papildymas, o ne kritikavimas.

The post Pokalbių laida appeared first on Media4Change.

Suprasti, kaip išankstiniai nusistatymai gali paveikti pokalbį su žmogumi.

Trukmė

Apie 90 minučių.

Eiga

Pirmiausia yra sugalvojama situacija, kaip pavyzdžiui žmogžudystė stoties rajone. Tuomet išrenkamas vienas savanoris, kuris bus liudininkas šioje situacijoje. Likę dalyviai yra žurnalistai. Tuomet grupė yra skeliama į dvi dalis. Viena grupės dalis išeina į kitą kambarį. Kita grupės dalis turi paimti iš savanorio interviu. Prieš pat interviu savanoriui yra skiriamas vaidmuo. Šiuo atveju, kaip pavyzdys būtų prostitutė kurios vardas Augustė. Tuomet yra paskelbiama, kad pavyzdžiui, buvo įvykdyta žmogžudystė ir Augustė yra liudininkė šios žmogžudystės. Pirmoji grupė nežino savanorio veiklos kuri šiuo atveju yra prostitucija. Jie težino jos vardą. Tuomet pradedamas interviu kurio metu bandydama kuo daugiau sužinoti apie visą situaciją. Kita grupės dalis, kuri išėjusi į kitą kambarį, negirdi viso šio interviu ir jiems yra pristatoma situacija ir pasakoma savanorio veikla, kuri šiuo atveju yra prostitucija. Tuomet kai pirmoji grupė baigia interviu, prisijungia antroji ir atlieka lygiai tą patį interviu pirmajai grupei stebint. Bet pirmoji grupė negali nieko komentuoti ar klausinėti. Rekomenduojama pateikti klausimų skaičių, pavyzdžiui, kad žurnalistai negali paklausti daugiau nei 8 klausimų.

Situacijos pavyzdys: stoties rajone buvo įvykdyta žmogžudystė. Nužudytas vyriškis. Buvo iškviesta policija. Yra tik viena liudininkė. Jos vardas Augustė. Augustė yra prostitutė. (Bet tai yra paminima tik antrai grupei)
Apibendrinimas Kai atliekami abiejų grupių interviu, pradedama bendra diskusija. Pirmiausia užduodami klausimai savanoriui kuriam buvo užduodami klausimai.

Apibendrinimas

Klausimai apibendrinimui:

1. Kaip jautėsi pirmoji grupė kai buvo imamas interviu iš savanorio?
2. Kaip jautėsi pats savanoris? Ar buvo jaučiamos/pastebėtos skirtingos emocijos abiejų interviu metu?

3. Kaip antrosios grupės interviu klausimus paveikė turima informaciją apie savanoriui priskirtą vaidmenį?
4. Ar išankstiniai nusistatymai gali paveikti bendravimą su kitais žmonėmis?
5. Ar išankstiniai nusistatymai gali paveikti gaunamą informaciją iš žmogaus?

Dažnai žmonės paveikti išankstinio nusistatymo gali klaidingai interpretuoti gaunamą informaciją. Dažnai žmogus jau „turi“ atsakymus į klausimus prieš pradėdamas bendrauti su kitu žmogumi vien dėl susiformavusių išankstinių nuostatų. Todėl labai svarbu neturėti jokio išankstinio nusistatymo prieš žmogų, nes kitu atveju jis tiesiog pasijaus pažemintas. Dažnai jau ateiname pas tą žmogų tiesiog norėdami, kad jis patvirtintų ką mes „žinome“. Dažnai net pokalbio tema gali pakrypti nereikiama linkme vien dėl išankstinių nusistatymų.

The post Interviu appeared first on Media4Change.

Suprasti, iš kur atsiranda stereotipai.

Trukmė

Apie 60 min.

Priemonės

Popieriaus lapai, rašymo priemonės, priemonės per kurias galima prisijungti prie interneto.

Eiga

Aptariama, kad stereotipai neatsirado mūsų galvoje iš niekur, kad jie nėra įgimti, bet įgyti. Skiriama užduotis išsiaiškinti, iš kur ir kaip jie atsiranda. Dalyviai padalijami į kelias grupes. Kiekvienai grupei duodama atskira tema. Pavyzdžiui, gėjai, musulmonai, romai, žydai ar panašiai. Per 15 min prašoma prisiminti, kaip susiklostė vienokia ar kitokia nuomonė apie konkrečią grupę. Pasibaigus laikui, kiekviena grupė pristato savo istorijas.

Apibendrinimas

Klausimai apibendrinimui:

1. Ar buvo sunku rasti susiformuotų stereotipų ištakas?
2. Ar stereotipų kilmės išsiaiškinimas pakeitė nuomonę apie šią grupę žmonių? Jei taip/ne, tai kodėl?
3. Ar švietimas apie tų stereotipų kilmę gali padėti juos sunaikinti ar sumažinti? Pagrįskite savo nuomonę.
Kaip galime pastebėti atlikus šią užduotį, kad stereotipai neatsiranda iš niekur. Žmogus nėra su jais gimęs. Visi stereotipai dažnai yra suformuojami klausantis kitų žmonių ar net labai dažnu atveju – medijų. Su jomis mes susiduriame kiekvieną dieną ir vargiai galime jas apeiti. Tad visą informaciją kurią mes gauname iš tenai reikia labai kritiškai ir konstruktyviai vertinti, įjungti vidinį filtrą, kad tik išvengtume neigiamos informacijos iš aplinkos.

The post Stereotipų kilmė appeared first on Media4Change.

Parodyti kiek daug dalykų mus sieja tarpusavyje.

Trukmė

Apie 15 minutes.

Priemonės

Didelė patalpa.

Eiga

Visi dalyviai stovi grupelėje. Kažkuris vienas išeina iš grupelės ir pasako, kad kažką mėgsta. (Tai gali būti filmai, knygos, teatras, kažkoks maistas ar gilesni kokie dalykai. Gali būti pasakytos ir tam tikros baimes kaip pvz. Aš bijau vorų). Tuomet visi kas pritaria tam teiginiui, prieina prie to žmogaus. Tuomet kitas žmogus paeina į šalį ir vėl pasako kokį teiginį. Visi kam tinka tas teiginys, prieina prie to žmogaus. Būna, kad kai kurie nepajuda – lieka stovėti iki išgirsta jiems tinkamą teiginį. Taip visi vaikšto kol kiekvienas iš dalyvių pasako po 2-3 teiginius. Teiginių skaičius gali kisti nuo grupės dydžio.

Apibendrinimas

Klausimui apibendrinimui:

1. Kaip jautėtės kai aplink jus stovėjo daug žmonių?

2. Kaip jautėtės jei prie jūsų stovėjo mažai žmonių?

3. Kaip jautėtės jei prie jūsų nestovėjo nei vienas žmogus? (Jei pasitaiko)

4. Ar patys radote daug bendrumų su kitais?

Visuomet gyvenime bus panašių žmonių į jus, su tais pačiais pomėgiais, hobiais, baimėmis, vertybėmis. Daug dalykų sieja žmones, visi jie yra apjungti. Svarbiausia rasti jungiančius taškus, pvz., kai žmonės gali pasidalinti savo pomėgiais, mintimis, idėjomis. Kad ir koks bebūtų skirtingas kitas žmogus, galima atrasti nors kažką, kas jus sietų.

The post Aš ne vienas appeared first on Media4Change.

Suprasti paslapčių svarbą ir išsiaiškinti, kas atsitinka, kaip jas sužino kiti žmonės.

Trukmė

Apie 90 minučių.

Priemonės

A4 popieriaus lapai. Jei yra galimybė ir vokai.

Eiga

Įžanga: kiekvienas žmogus turi paslapčių. Jis jas saugo ir mažai su kuo dalinasi. O jei ir pasidalina, tikisi, kad tai ir išliks tarp jo ir kito žmogaus. Deja kuo toliau, tuo daugiau galime rasti medijose medžiagos, kurios gėdina ar žemina kitą žmogų. Ar net gi kitų žmonių paslapčių paviešinimo. Taip yra pažeidžiamas žmogaus privatumas ir jo orumas.

Kiekvienas dalyvis gauna popieriaus lapą. Duodama užduotis užrašyti savo paslaptį. Iškart pranešama, kad tai yra sau, niekam kitam. Duodamas laikas atlikti šiai užduočiai. Tuomet popieriaus lapas sulankstomas (jei yra vokai, įdėti į juos). Tuomet pasidedama po užpakaliu. Klausiama, kaip jaučiamasi, kai paslaptis yra saugiai padėta. Tuomet prašoma atsistoti, bet popieriaus lapus palikti kur gulėję. Vėl klausiama, kaip jaučiamasi kai paslaptis šiek tiek toliau. Tuomet paprašoma nueiti į kito dalyvio vietą paliekant lapą ten, kur jis yra. Vėl paklausiama, kaip jaučiamasi dėl savos paslapties tame popieriaus lape. Tuomet liepiama atsisėsti ant to popieriaus, prie kurio stovima. Vėl klausiama, kaip jaučiamasi. Tuomet prašoma ištraukti kito žmogaus popieriaus lapą iš po užpakalio. Vėl paklausiama, kaip jaučiamasi. Tuomet prašoma grįžti prie savo popieriaus lapo. Galima pasiūlyti pasidalinti savo paslaptimi su kitais. Bet neprimygtinai. Paliekant laisvės individualiam sprendimui.

Apibendrinimas

Klausimai apibendrinimui:

1. Kaip jautėtės, kai jūsų paslaptis buvo užrašyta ant popieriaus lapo?
2. Ar buvo labai sunku pasitikėti kitu žmogumi, laikančiu jūsų popieriaus lapelį?
3. Ar norėjosi pačiam perskaityti kito žmogaus lapelį?
4. Kaip jaučiatės pasidaliję savo paslaptimi?
5. Kaip jaučiatės išgirdę kitų žmonių paslaptis?

Dažnai girdime kitų žmonių paslaptis, bet ne visada gebame jas įvertinti. Ne visuomet suprantame, kaip žmogui sunku jas pasakyti, kiek daug tenka perlipti vidinių barjerų, kad pasidalinti paslaptimi. Jei žmogus jau patikėjo jums savo paslaptį, saugokite ją, ir branginkite pasitikėjimą. Ne visuomet paslapčių turėjimas atneša gerus dalykus. Kartais pasidalinti yra daug lengviau negu nešiotis kartu su savimi, nes tai gali tempti žemyn. Šioje vietoje visos medijos dažnai gali pakišti koją, nes galime pastebėti, kaip viešai yra paskelbiamos kitų žmonių intymios paslaptys siekiant pažeminti žmogų. Dažnai tai yra naudojama facebook‘e kai yra viešinamos žmonių nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose žmogus atlieka tam tikrus veiksmus, kurių jis nenori, kad kiti pamatytų. Labai svarbu, kad grupė suprastų, jog paslaptys net ir pačios menkiausios ir mažiausios yra žmogaus privatus dalykas. Jei jis pasidalina su kitu asmeniu, jis tikisi, kad tos paslaptys ir liks su kitu žmogumi. Galbūt grupė turi pavyzdžių iš gyvenimo, kaip kokios paslaptys buvo paviešintos ir tai neigiamai paveikė tam tikro asmens gyvenimą. Ar medijose galima pastebėti tokių pavyzdžių.

The post Laiškas appeared first on Media4Change.

• Suprasti, kas yra ir kaip veikia išankstinė nuomonė;
• Suprasti ryšį tarp išankstinės nuomonės ir manipuliacijos galimybių.

Trukmė

apie 45 min.

Priemonės

Atspausdintos išankstinių nuomonių veikimo kortelės (po 20 vnt. vienai grupei), konferencinis lapas, markeriai.

Eiga

Pirmiausia bendraamžių švietėjui svarbu paaiškinti, kad remiamasi kognityvinės psichologijos teaorija, kuri aiškina kaip yra susijusios žmogaus mintys, emocijos ir elgesys, bei kokią įtaką visi anksčiau išvardinti veiksmai daro jo sprendimams. Padalinkite dalyvius į mažesnes grupeles (daugiausia 5 žmonės vienoje grupelėje). Kiekvienai grupelei duokite atspausdintas korteles ir paprašykite dalyvius susipažinti su jų turiniu. Visos 20 nuostatų vienaip ar kitaip veikia su sprendimų darymais, supratimu, pažinimu. Jei dalyvių mažiau, galima diskutuoti visiems kartu. Paprašykite dalyvius padiskutuoti:

• Kokiose situacijose/temose šios nuostatos veikia? Sudarykite temų sąrašus bei priskirkite nuostatas.
• Kas padėtų atmesti nuostatas ir priimti jų neveikiamus sprendimus?
• Ar visuomet išankstinės nuostatos yra neigiamos? Kokiose situacijose yra teigiamos arba gali padėti?
• Kaip išankstinės nuostatos gali padėti manipuliuojant mūsų sprendimais, turima informacija, požiūriais?

• Sugalvokite situacijas, kuriose šališkumas gali būti panaudotas neigiamai/ teigiamai.
  

Išankstinės nuostatos/mąstymo efektai:

1. Inkaro požiūris (Anchoring bias). Žmonės per daug pasikliauja pačia pirma gauta informacija ir atmeta toliau sekančią. Pvz.: dažnai tas, kuris per aukcioną padaro pirmąjį šaukimą, kitų žmonių akyse yra labiausiai vertas jį laimėti.
2. Heuristinis prieinamumas (Availability heuristic). Žmonės labai dažnai pervertina jiems pateiktos informacijos svarbumą. Pvz.: žmogus gali labai ilgai ginčytis, kad rūkymas nėra nesveikas, nes jis pažįsta ką nors, kas rūkė ir gyveno iki 100 metų.
3. Pralaidumo efektas (Bandwagon effect). Tikimybė, kad žmogus savo nuomonę formuoja pagal tai, kiek daug žmonių ja taip pat tiki. Juo daugiau žmonių prisijungia prie tikėjimo/netikėjimo, tuo lengviau yra įtikinti. Tai labai galinga grupinio mąstymo forma ir dažnai tai įtakoja didesnių susitikimų neproduktyvumą.
4. Aklosios zonos efektas(Blind spoteffect).Nesugebėjimas arba atsisakymas pažinti savo nuostatas. Žmonės dažniau yra linkę pamatyti ir atpažinti kitų žmonių išankstines nuostatas nei savo.

5. Pasirinkimo palaikymo požiūris (Choice-Supportive bias). kai žmogus ką nors pasirenka, jis tikisi jausti teigiamai ir patogiai su savo pasirinkimu. Net jei pasirinkimas turi ir neigiamų aspektų. Pvz.: žmogus gerai galvoja apie savo šunį net jei pastarasis kanda visiems aplinkiniams.
6. Grupavimo iliuzija (Clustering illusion). Tendencija pastebėti įvairius modelius skirtingose veiklose/renginiuose/atvejuose ir juos grupuoti pagal jau turimą patirtį. Taip iš visumos išskiriame elementus. Pvz.: žaidžiant ruletę susidaro įspūdis, kad greičiausiai iškris raudona spalva jei prieš tai buvo kelios raudonos.
7. Patvirtinimo šališkumas (Confirmation bias). Mes esame linkę labiau klausytis informacijos, kurios atitinka jau mūsų susidarytą ar turimą nuomonę. Dėl to žmonėms yra labai sunku diskutuoti su kitą nuomonę turinčiais asmenimis.
8. Konservatyvumo šališkumas (Conservatism bias). Veikia tuomet, kai žmonės pirmenybę teikia iš anksčiau turimiems įrodymams, o ne naujai gautiems. Pvz.: žmonės labai lėtai priėmė žinią, kad Žemė yra apvali, nes jiems buvo sunku atmesti anksčiau ilgą laiką vyravusią nuomonę, kad planeta yra plokščia.
9. Informacijos šališkumas (Information bias). Tendencija ieškoti informacijos, kuomet ji neturi jokios įtakos. Daugiau informacijos ne visuomet reiškia geriau, arba kokybiškiau. Kartais su mažiau informacijos žmonės gali pasidaryti tikslesnes išvadas arba spėjimus.
10. Stručio efektas (Ostrich effect). Žmogaus sprendimas ignoruoti neigiamą arba pavojingą informaciją “slepiant galvą smėlyje” kaip strutis.

11. Rezultato šališkumas (Outcome bias). Sprendimo nuvertinimas pagal tai, kokie yra rezultatai neatsižvelgiant į tai, kaip sprendimas buvo priimtas.
12. Perdėtas pasitikėjimas savimi (Overconfidence). Kai kurie žmonės yra per daug pasitikintys savo gebėjimais ir tai verčia juos kasdien priimti vis didesnes rizikas.
13. Placebo efektas (Placebo effect). Vyksta kai paprastas tikėjimas, kad daiktas, veiksmas, žmogus – bet koks veiksnys turės tikimąsi efektą. Pvz.: medicinoje sergančiam žmogui daktaras išrašo paprastą vitaminą vietoj antibiotikų, o jį suvartojęs ligonis pasijaučia geriau, nes tikėjosi taip pasijusti.
14. Pro – inovatyvusis šališkumas (Pro-innovation bias). Vyksta kuomet naujovių šalininkas yra linkęs pervertinti naujovių poveikį ir atmesti ribotumą.
15. Naujumo pratęsimas (Recency). Tendencija naujausią gautą informaciją pasverti labiau nei prieš tai turėtą.
16. Ryškumas (Salience). Tendencija koncentruotis į aiškiausiai suprantamas funkcijas/bruožus.
17. Selektyvus suvokimas (Selective perception). Leidimas mūsų lūkesčiams daryti įtaką mūsų požiūriui į pasaulį.
18. Stereotipizavimas (Stereotyping). Tikėjimasis, kad grupė, žmogus ar koks nors veiksnys atitiks jūsų iš anksto susidarytą nuomonę bei savybes. Tai leidžia mums greitai identifikuoti nepažįstamus dalykus kaip draugiškus arba priešiškus. Deja, žmonės yra linkę šiuo suvokimu piknaudžiauti.
19. Išgyvenimo šališkumas (Survivorship bias). Klaida, kuri ateina iš žmonių susikoncentravimo tik į išgyvenimo pavyzdžius. Tai verčia klaidingai pamatyti situaciją. Pvz. galvojame, kad būti verslininku yra labai lengva, tačiau taip manome tik dėl to, kad dažniausiai negirdime neigiamų/nesėkmingų istorijų.
20. Nulio rizikos šališkumas (Zero-risk bias). Sociologai nustatė, kad žmonėms labai patinka užtikrintumas. Taip vyksta net ir tuomet, jei esame visiškai neproduktyvūs. Visiškas rizikos eliminavimas žmogui reiškia saugumą ir žalos nebuvimą.

Visi žmonės naudoja savo išanksto turimas, sudarytas ar įgytas nuostatas. Svarbu yra atpažinti, kada nuostatos peržengia ribas ir nebe padeda, o tik trukdo. Neretai manipuliuojant informacija ar siekiant paskleisti propagandą, yra pasitelkiamos būtent vartotojų jau turimos patirtys. Dėl to yra labai svarbu atpažinti vykstančius dalykus, o ne juos iškart atmesti. Kartu su dalyviai pamėginkite atsakyti:

Kaip kovoti su kiekviena iš aptartų išankstinių nuostatų, kad ji nedarytų neigiamo poveikio? (Šią dalį užrašykite ant didelio konferencinio lapo ir naudokite kaip rekomendacijas)

The post Šališkumas ir aš appeared first on Media4Change.