Ugdyti supratimą, kad kiekvienas žmogus apie tuos pačius dalykus gali galvoti skirtingai, bet nebūtinai klaidingai.

Trukmė

Apie 90 minučių.

Priemonės

Dvi kėdės, indas, popieriaus lapeliai, tušinukai.

Eiga

Užduotis atliekama norint pagilinti žinias tam tikroje temoje. Taip pat sustiprinti komandos pasitikėjimą vieną kitu. Visgi svarbu, kad kiekvienas liktų išklausytas, papildytas, o ne pakritikuotas. Tai yra terpė visiems tolygiai įsitraukti ir mokytis. Pasirenkamos temos, pvz. patyčios, kritinis mąstymas, stereotipai ir taip toliau. Tuomet tos temos surašomos ant lapelių ir sudedamos į indą. Išrenkami du savanoriai – jie ateina ir atsisėda ant kėdžių. Tuomet traukiamas pirmas lapelis su užrašyta tema. Ir sėdintys pradeda kalbėti tą tema. Žiūrovai nieko negali sakyti ar komentuoti, bet gali ateiti, patapšnoti šnekančiajam per petį ir tuomet šnekantysis eina atsisėsti tarp žiūrovų, o žiūrovas sėdasi ant kėdės ir tampa šnekančiuoju, toliau plėtojančiu temą. Žiūrovas gali įsiterpti kai nori kažką papildyti ar nesutinka su informacija kuri yra diskutuojama. Jei išsitraukiamas lapelis ir šnekantieji neturi daug ką pasakyti ta tema, jie vis tiek turi kalbėti, pasiremdami tuo, ką žino. Žiūrovai gali nuolatos keisti šnekančiuosius. Vienos temos diskusija trunka apie 8 minutes.

Apibendrinimas

Klausimai apibendrinimui po visų diskusijų:

1. Kaip pavyko diskusijos?
2. Ar buvo momentų, kai norėjote įsiterpti, bet nedrįsote, kodėl?
3. Ar pastebėjote, kad šnekantieji kalbėtų apie temas visiškai kitaip nei jūs, bet jūs su tuo visiškai sutinkate?
4. Ar galėjote pasimokyti iš kitų žmonių, jų supratimo apie tam tikras temas?
5. Ar buvo sunku priimti kitokią nuomonę?

Dažnai galime pastebėti, kad žmonės kalbasi apie tuos pačius dalykus, bet vis tiek kyla konfliktai. Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie kiekvieną temą, kuri išsiugdė dėl tam tikrų potyrių to žmogaus gyvenime. Ir tas žmogus gali visiškai skirtingai suprasti tam tikrus dalykus, bet nebūtinai klaidingi. Kiekvienas žmogus mąsto skirtingai ir reikia mokėti išklausyti jį iki galo ir priimti jo nuomonę. Konstruktyvus atsakymas gali ne tik padėti žmogui augti ir tobulėti įvairiose gyvenimo srityse, bet ir leidžia perimti gerąjį pavyzdį ir toliau jį naudoti gyvenime, kaip tiesiog kito žmogaus papildymas, o ne kritikavimas.

The post Pokalbių laida appeared first on Media4Change.

Suprasti, kaip išankstiniai nusistatymai gali paveikti pokalbį su žmogumi.

Trukmė

Apie 90 minučių.

Eiga

Pirmiausia yra sugalvojama situacija, kaip pavyzdžiui žmogžudystė stoties rajone. Tuomet išrenkamas vienas savanoris, kuris bus liudininkas šioje situacijoje. Likę dalyviai yra žurnalistai. Tuomet grupė yra skeliama į dvi dalis. Viena grupės dalis išeina į kitą kambarį. Kita grupės dalis turi paimti iš savanorio interviu. Prieš pat interviu savanoriui yra skiriamas vaidmuo. Šiuo atveju, kaip pavyzdys būtų prostitutė kurios vardas Augustė. Tuomet yra paskelbiama, kad pavyzdžiui, buvo įvykdyta žmogžudystė ir Augustė yra liudininkė šios žmogžudystės. Pirmoji grupė nežino savanorio veiklos kuri šiuo atveju yra prostitucija. Jie težino jos vardą. Tuomet pradedamas interviu kurio metu bandydama kuo daugiau sužinoti apie visą situaciją. Kita grupės dalis, kuri išėjusi į kitą kambarį, negirdi viso šio interviu ir jiems yra pristatoma situacija ir pasakoma savanorio veikla, kuri šiuo atveju yra prostitucija. Tuomet kai pirmoji grupė baigia interviu, prisijungia antroji ir atlieka lygiai tą patį interviu pirmajai grupei stebint. Bet pirmoji grupė negali nieko komentuoti ar klausinėti. Rekomenduojama pateikti klausimų skaičių, pavyzdžiui, kad žurnalistai negali paklausti daugiau nei 8 klausimų.

Situacijos pavyzdys: stoties rajone buvo įvykdyta žmogžudystė. Nužudytas vyriškis. Buvo iškviesta policija. Yra tik viena liudininkė. Jos vardas Augustė. Augustė yra prostitutė. (Bet tai yra paminima tik antrai grupei)
Apibendrinimas Kai atliekami abiejų grupių interviu, pradedama bendra diskusija. Pirmiausia užduodami klausimai savanoriui kuriam buvo užduodami klausimai.

Apibendrinimas

Klausimai apibendrinimui:

1. Kaip jautėsi pirmoji grupė kai buvo imamas interviu iš savanorio?
2. Kaip jautėsi pats savanoris? Ar buvo jaučiamos/pastebėtos skirtingos emocijos abiejų interviu metu?

3. Kaip antrosios grupės interviu klausimus paveikė turima informaciją apie savanoriui priskirtą vaidmenį?
4. Ar išankstiniai nusistatymai gali paveikti bendravimą su kitais žmonėmis?
5. Ar išankstiniai nusistatymai gali paveikti gaunamą informaciją iš žmogaus?

Dažnai žmonės paveikti išankstinio nusistatymo gali klaidingai interpretuoti gaunamą informaciją. Dažnai žmogus jau „turi“ atsakymus į klausimus prieš pradėdamas bendrauti su kitu žmogumi vien dėl susiformavusių išankstinių nuostatų. Todėl labai svarbu neturėti jokio išankstinio nusistatymo prieš žmogų, nes kitu atveju jis tiesiog pasijaus pažemintas. Dažnai jau ateiname pas tą žmogų tiesiog norėdami, kad jis patvirtintų ką mes „žinome“. Dažnai net pokalbio tema gali pakrypti nereikiama linkme vien dėl išankstinių nusistatymų.

The post Interviu appeared first on Media4Change.

Parodyti kiek daug dalykų mus sieja tarpusavyje.

Trukmė

Apie 15 minutes.

Priemonės

Didelė patalpa.

Eiga

Visi dalyviai stovi grupelėje. Kažkuris vienas išeina iš grupelės ir pasako, kad kažką mėgsta. (Tai gali būti filmai, knygos, teatras, kažkoks maistas ar gilesni kokie dalykai. Gali būti pasakytos ir tam tikros baimes kaip pvz. Aš bijau vorų). Tuomet visi kas pritaria tam teiginiui, prieina prie to žmogaus. Tuomet kitas žmogus paeina į šalį ir vėl pasako kokį teiginį. Visi kam tinka tas teiginys, prieina prie to žmogaus. Būna, kad kai kurie nepajuda – lieka stovėti iki išgirsta jiems tinkamą teiginį. Taip visi vaikšto kol kiekvienas iš dalyvių pasako po 2-3 teiginius. Teiginių skaičius gali kisti nuo grupės dydžio.

Apibendrinimas

Klausimui apibendrinimui:

1. Kaip jautėtės kai aplink jus stovėjo daug žmonių?

2. Kaip jautėtės jei prie jūsų stovėjo mažai žmonių?

3. Kaip jautėtės jei prie jūsų nestovėjo nei vienas žmogus? (Jei pasitaiko)

4. Ar patys radote daug bendrumų su kitais?

Visuomet gyvenime bus panašių žmonių į jus, su tais pačiais pomėgiais, hobiais, baimėmis, vertybėmis. Daug dalykų sieja žmones, visi jie yra apjungti. Svarbiausia rasti jungiančius taškus, pvz., kai žmonės gali pasidalinti savo pomėgiais, mintimis, idėjomis. Kad ir koks bebūtų skirtingas kitas žmogus, galima atrasti nors kažką, kas jus sietų.

The post Aš ne vienas appeared first on Media4Change.

• Suprasti skirtingas internetinių patyčių formas bei ryšį tarp internetinių bei realių patyčių;
• Identifikuoti galimus veiksmus, nukreiptus prieš internetines patyčias;
• Parodyti kaip svarbu kreiptis ir pranešti apie internetines bei realias patyčias.

Trukmė

45 min.

Priemonės

Prieš pradedant paruošti keturis skirtingus ženklus: 1. Nieko 2. Reaguoti 3. Pranešti 4. Kita. Visus keturis ženklus pakabinti skirtinguose kambario kampuose.

Eiga

Padėkite veiklą paklausdami dalyvių ką jie žino apie patyčias apskritai, kaip patyčios sklinda, jų būdai ir apskritai, kodėl žmonės tyčiojasi iš vienas kito. Tuomet parodykite dalyviams skirtingus ženklus kambario kampuose ir pasakykite, kad skaitysite skirtingas situacijas, o dalyviai, pagalvoję kaip elgtųsi, turėtų atsistoti atitinkamame kambario kampe. Po kiekvienos istorijos, kuomet dalyviai išsirenka jiems artimiausią ženklą, perklauskite kelių iš jų kodėl pasirinko atsistoti ten kur stovi, kaip reaguotų, į ką kreiptųsi, kodėl nereaguotų.

• Jūs gavote kelis užgaulius internetinius laiškus bei žinutes iš adresanto ar numerio, kurio neatpažįstate. Kai kurios žinučių yra gąsdinančios. Panašu, kad siuntėjas jus pažįsta. Ką darysite?
• Keli moksleiviai iš jūsų mokyklos paredagavo kelias jūsų foto nuotraukas ir patalpino jas internetinėje erdvėje su nešvankiais komentarais. Manote, kad žinote kas taip pasielgė. Ką darysite?
• Berniukas iš kitos šalies atvyko mokytis į jūsų klasę. Jūsų draugai juokiasi iš atvykelio ir dalinasi rasistiniais komentarais internetinėje erdvėje. Jūsų draugai vis prašo pasidalinti jų komentarais su kitais. Ką darysite?
• Dalis klasiokų pradėjo skleisti apie jus neteisingą informaciją socialinėje medijoje. Kiti moklsieviai, pamatę žinutes, pradėjo jūsų vengti ir nebekalbėti. Net jūsų draugai ėmė manyti, kad skleidžiama informacija gali būti tikra. Ką darysite?
• Mokytojas pasakė, kad kad keli moksleiviai kenčia nuo baisių patyčių, o vienas jų net buvo užpultas pakeliui namo. Jis prašo visų, kurie ką nors žino, pasidalinti informacija. Jūs manote, jog žinote kas tyčiojasi, tačiau bijote prasitarti, nes pats gavote nemažai įžeidžiančių žinučių, kuriose įspėjama nieko nesakyti. Ką darysite?
• Žaidimų aikštelėje pamatote verkiantį vaiką. Jūs žinote, kad kiti vaikai tyčiojasi iš mergaitės, nes ji turi mokymosi sunkumų, vadina ją visokiais negražiais žodžiais. Jūsų draugai tyčiojasi labiausiai ir dažnai juokiasi iš mergaitės kai esate drauge. Ką darysite?

Apibendrinimas

• Į kurias istorijas buvo sunkiausia reaguoti? Kodėl?
• Ar manote, kad visos istorijos buvo susijusios tik su patyčiomis?
• Ar kada nors asmeniškai susidūrėte su internetinėmis patyčiomis (kaip patyčių objektas, besityčiojantis, stebėtojas)?
• Ar ir kokios sąsajos matomos tarp internetinių ir realių patyčių? Kokie skirtumai?
• Ar ateityje reaguosite skirtingai į patyčias? Kaip ir kodėl?
• Ką kiekvienas galime padaryti prieš internetines patyčias?
• Kas turėtų įsitraukti į kovą prieš internetines patyčias? Kaip jūsų manymų turėtų reaguoti medija, policija, tėvai, mokytojai, aplinkiniai?

The post Internetinės patyčios appeared first on Media4Change.

• To understand that we all (journalists included) have certain life experiences, which influence our attitudes and perception of the reality;
• To realise that different experiences have an effect on selecting and understanding information;
• To explain how different mechanisms may influence the media content;
• To identify the factors, which influence the stories and content, created by the media.

Materials:

Computer, projector, speakers, video: One Word – Episode 25: Christopher Columbus (http://internationalstudiesandsociology.blogspot.com/2015/11/on e-word-episode-25-christopher.html)

Process:

Begin with showing the participants a video on how the indigenous Americans – the Indians – received Columbus and his invasion to America. If you don’t want to use the video due to a possible language barrier (the video is in English), you can immediately jump to the discussion.

Discussion questions:

• Who discovered America? Was America discovered?
• Has somebody already been living in America before Columbus discovered it? If so, then why do we speak of its discovery?
• Had someone else visited America before Columbus? (Vikings – Leif Erikson)
• Did anyone live in America before the vikings went there? Who?

• What did you learn at school during history lessons, or what information did you get from the media on the discovery of America?
• Who was Christopher Columbus?
• Why did he name the local Americans as Indians?
• What could a media message on an anniversary of the discovery of America look like, written by European journalists? What would it look like, written by indigenous Americans? You can divide the participants into smaller groups and ask them to write short press releases.

Summarise your discussion – the factor of power, which influences our attitude towards reality and its effect in the content, produced by the media. The participants should be encouraged to think and answer how the factor of power influences their personal attitude towards reality and how various facts reflect in their attitude or the content of the media messages.

The post Who Discovered America? appeared first on Media4Change.

Suprasti bei gebėti paaiškinti pagrindinių medijų raštingumo žodžių apibrėžimus bei reikšmes

Trukmė

30 min.

Priemonės

Atspausdinti bei sukarpyti žemiau duotų žodžių apibrėžimai

Eiga

1 dalis: Dalyviai suskirstomi į mažesnes grupeles ir jiems duodami sąvokų pavadinimai. Dalyvių paprašoma ant didelių lapų, pagal duotą pavadinimą, parašyti aprašymą.
2 dalis: Dalyviams duodami sukarpyti dalimis (po mažiau nei sakinį, kelis žodžius) apibrėžimai prieš tai duotų pavadinimų. Jų paprašoma sudėti apibrėžimus kaip jiems atrodo teisingiausiai ir kartu priskirti pavadinimą iš duotųjų žodžių. Jei grupelių yra daugiau, tuomet galima joms duoti skirtingus žodžius, po kurių gali sekti pristatymai.

Apgaulė (Hoax): veiksmai, elgesys ar žodžiai, kuriais sąmoningai norima suklaidinti, klasta atimti, išvilioti.
Suvokimas (perception): informacijos apdorojimas, interpretavimas, at(si) rinkimas bei organizavimas.

Medija/-os: komunikacijos priemonė/-ės, perduodanti/-ios informaciją. Propaganda: tai bendravimo forma, kurios tikslas, pateikiant šališkus argumentus, daryti įtaką bendruomenės požiūriui arba pozicijai.
Manipuliacija: slaptai išnaudojamos kokios nors aplinkybės, norint ką nors valdyti be jo sutikimo siekiant sau naudos; užsiiminėjimas machinacijomis, sukčiavimu.
Netikros žinios: bandymas kontroliuoti visuomenės mintis, pasitelkiant suklastotas istorijas, naujienas.
Tikros žinios (Serious news): naujienos, paremtos objektyviais bei patikimais šaltiniais.
Gavėjas: vartojantis ar kitaip priimantis informaciją.
Siuntėjas pristatantis informaciją ar kokį kitą šaltinį.
Gamintojas: kuriantis įvairius informacijos šaltinius.
Po to, kai dalyviai atlieka užduotį, galima jų paprašyti padaryti apibrėžimų pristatymus vieni kitiems ir kartu papildyti duotuosius apibrėžimus randant jiems pavyzdžių.

Apibendrinimas

Apibendrinimo klausimai:

• Kurį apibrėžimą buvo rasti sunkiausia? Kodėl?
• Kodėl svarbu žinoti duotųjų žodžių apibrėžimus?

The post Medijų raštingumas appeared first on Media4Change.

Paaiškinti tikrovės konstravimo (ypač – per „kito“ konstravimo prizmę) žiniasklaidoje procesą.
Pristatyti, kokiais kriterijais vadovaudamiesi žurnalistai atrenka informaciją, kurią praneša skaitytojams.

Pademonstruoti, kaip naujienomis pranešami įvykiai skiriasi nuo tikrovės įvykių. Parodyti, kad naujienų vertės kriterijai gali būti interpretuojami siaurai arba plačiai – nuo to ir priklauso, kaip tiksliai ir išsamiai žiniasklaidos kūriniuose bus atspindėta tikrovė ir kokias poveikio prielaidas visuomenės nuostatoms jie turės.

Susijusios žmogaus teisės

Lygios galimybės, lyčių lygybė, nediskriminavimas dėl socialinės padėties, lytinės orientacijos, etninės kilmės, religinių įsitikinimų, priskyrimo kitai rasei ir pan.

Trukmė

50 min.

Priemonės

Kompiuteris, projektorius

Pasiruošimas

Pasiruošti teorinę pateiktį – kokie yra naujienų vertės kriterijai, pasiruošti paaiškinti juos ir parinkti aktualių kalbamu atveju antraščių pavyzdžių, pasiruošti jas interpretuoti kartu su bendraamžiais.

Eiga

Bendraamžių švietėjas pirmiausia pristato naujienų vertės kriterijus aiškindamas, kad:
Ne visa informacija iš mūsų aplinkos patenka ir gali patekti į žiniasklaidos naujienas – žurnalistai ir redaktoriai, atrinkdami informaciją, vadovaujasi žiniasklaidos naujienų vertės kriterijais.

Pirmasis kriterijus yra naujumas – tik apie tą įvykį, kuris yra naujas, tik tai, kas vyksta čia ir dabar, bus pranešta auditorijai. Naujais įvykiais gali būti ir seniau atsitikę, jei visuomenė apie juos nežinojo, nors jie ir buvo reikšmingi.
Kitas svarbus kriterijus – artumas, kuris gali būti interpretuojamas keleriopai. Pirma, tai geografinis artumas – didesnė tikimybė, kad mūsų auditorijai pirmiau bus pranešta tai, kas vyksta Lietuvoje, o ne Birmoje ar Australijoje. Antra, artumas gali būti kylantis ir iš pilietinės ar kultūrinės bendrystės – jei kokioje pasaulio šalyje nukentėjo arba pripažinimo susilaukė Lietuvos pilietis ar kultūriškai

artimas asmuo/iniciatyva, didelė tikimybė, kad apie tokį įvykį sužinosime iš žurnalistų. Artumo problema ta, kad interpretuojamas siaurai („mano auditorijai įdomu tik tai, kas vyksta jos kieme“), jis gali turėti provincialumo poskonį, kas globalėjančiame pasaulyje reiškia negebėti žvelgti plačiau.

Reikšmės/ poveikio kriterijus žurnalistams padeda išskirti įvykius, kurie paliečia didelę dalį auditorijos, pakeičia žmonių gyvenimus reikšminga apimtimi. Interpretuojant siaurai, iškyla pavojus apsiriboti tik į emocijas ir siaubą apeliuojančiais įvykiais (katastrofos, kuriose nukentėjo šimtai žmonių), tačiau iš tikrųjų šis naujienų vertės kriterijus turėtų padėti atrinkti visuomenei reikšmingas žinias apie priimamus politinius ar verslo sprendimus, paveikiančius kasdienį žmonių gyvenimą, arnet pakeičiančius jo kryptį.

Įžymumo kriterijus skatina žurnalistus domėtis tais kultūros, visuomenės, politikos, verslo veikėjais, kurie visuomenei yra įdomūs, kurie brėžia visuomenės raidos gaires.
Konfliktai yra svarbūs, nes visa civilizacijų istorija yra sudaryta iš konfliktų, dažnai nuo konfliktų baigties priklauso visuomenės progresas ar regresas (pvz., moterų kova už balso teisę ir nediskriminavimą, darbininkų streikai už 8 valandų darbo dieną ir pan.). Konfliktus galima interpretuoti siaurai ir parinkti tik negatyvias naujienas, neturinčias jokių raidos perspektyvų.

Neįprastumas kaip kriterijus reikalingas atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kas išsiskiria iš bendro mūsų gyvenamos aplinkos konteksto. Tai skatina smalsumą, analizę, ugdo būti pastabius. Interpretuojant siaurai, neįprastumo kriterijus gali tapti sensacijų ir išgalvotų naujienų kūrimu komercializmuotoje žiniasklaidoje. Tęstinumo kriterijus įpareigoja žurnalistus sekti visuomenei reikšmingus procesus ir pranešti apie juos, kai įvyksta kas nors naujo.

Susietumo su einamąja tema kriterijus įpareigoja žurnalistus pateikti platesnį įvykio kontekstą, matyti jo priešistorę ir prielaidas plėtotei.
Kuo įvykiai atitinka daugiau naujienų vertės kriterijų, tuo didesnė tikimybė, kad žurnalistai apie juos praneš. Paprastai naujienų vertės atsispindi žiniasklaidos antraštėse.

Toliau reikia pakviesti dalyvius kartu įvertinti naujienų antraštes ir atpažinti, kokius naujienų vertės kriterijus galima iš jų atpažinti.

Galimi pavyzdžiai (galima pririnkti kitų):

Jonavoje įtartiną rankinę paliko tamsaus gymio vyrai
Kaune plėšikavo nepilnametis mulatas
Sprendimas dėl lenkų ginamos J. Lelevelio mokyklos numatomas lapkritį „Baltic Pride“ eitynėse nedalyvavęs gėjus: mums nereikia jokių išskirtinių teisių
Rygos centre – gėjų eitynės
Karščiausios homoseksualų eitynių Vilniuje akimirkos – DELFI.TV vaizdo reportaže
Viešaisiais darbais auklėjami veltėdžiai ir girtuokliai

Apibendrinimas

Apibendrinant galima diskutuoti šiuos klausimus:
1) Žiniasklaida daugiau atspindi tikrovę ar konstruoja tikrovę? Kodėl?
2) Kokios gali būti siaurai suprantamų naujienų vertės kriterijų pasekmės antraštėms ir visumenės nuomonei?
3) Kaip dažnai žiniasklaida konstruoja “kitą”. Kodėl? Kokiais naujienų vertės kriterijais remiantis?
4) Kas yra “mes”, kas yra “ne mes” antraštėse? Kokį poveikį tai turi visuomenei suprantant pažeidžiamų socialinių grupių problemas?

Pasiūlymai tęsiniui, papildoma medžiaga

Galima susiaurinti diskusiją ir kalbėti apie vieną žiniasklaidos konstravimo aspektą (parinkti lyties konstravimo antraštėse, tik rasės konstravimo antraštėse ar tik etniškumo konstravimo antraštėse pavyzdžių“).

Kitos pritaikymo galimybės bendraamžių švietėjams

• Galima kalbėti tik apie žiniasklaidos poveikį ir analizuoti tik „kito“ konstravimą antraštėse.
• Galima sukurti pratimą užduodant bendraamžiams atrasti siauro kriterijų interpretavimo ir plataus kriterijų interpretavimo pavyzdžių.

The post Atpažink tikrovės konstravimą antraštėse appeared first on Media4Change.

• Informuoti bendraamžius, kad mūsų elgesys internete gali būti lengvai sekamas ir panaudotas mums nežinomiems tikslams.
• Pristatyti paieškos sistemą Facebook Graph Search.
• Supažindinti su tuo, kaip svarbu skirti dėmesio ir atidžiai įvertinti savo paskyros privatumo nustatymus.

Susijusios žmogaus teisės

Saviraiškos laisvė, teisė į privatumą.

Trukmė

60 min.

Priemonės

Nešiojamieji kompiuteriai, greitas internetas, projektorius.

Pasiruošimas

Pasiruošti auditorijai pademonstruoti ir papasakoti apie tai, kaip atrasti Facebook paskyros unikalų kodą.
Visos paskyros turi savo unikalius numerius „profile ID“, kuris yra unikalus kiekvienam vartotojui. Sakykime, mums įdomu, ką tinkle veikia garsus politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. Keliaujame į jo paskyrą, nuvedame pelę į dešiniąją lango pusę, spustelime dešinįjį pelės klavišą ir pasirenkame „View Page Source“.

Atidarius kodo puslapį, susirandame (patogiausia – nuspaudus Ctrl+F ir į iššokusį langą surinkus: profile_id) unikalų vartotojo paskyros identifikacinį numerį. Tai – skaičiai po dvitaškio. Identifikacinis numeris, pavyzdžiui, politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, yra 100009407084810. Įdomumo dėlei – „Facebook’o” įkūrėjo Marko Zuckebergo kodas – 4.

Lygiai taip pat galima susirasti ir savo identifikacinį Facebook kodą. Bendraamžių švietėjas pradeda sakydamas, kad mums gali atrodyti, jog socialinėse medijose mūsų įrašai taip greitai kinta ir pasensta, kad viskas labai greitai užsimiršta. Tačiau yra ne visai taip. Tie, kurie žino, kaip, informaciją apie mus ir apie kitus žmones gali labai lengvai surasti.

Eiga

Bendraamžių švietėjas projektoriuje pademonstruoja, kaip galima surasti savo ‘profile_id‘, jo padedami, visi bendraamžiai jį suranda.
Tuomet užkraunami (priklausomai nuo turimo laiko) Facebook Graph Search paieškos puslapiai
www.graph.tips (trumpesnė versija) arba https://inteltechniques.com/menu.html (ilgesnė versija)
Kiekvienas atskirai ieško informacijos apie save naudodamiesi paieškos varikliais.

Apibendrinimas

Bendraamžių švietėjas moderuoja užduodamas tokius klausimus:

1) Kokią nuomonę apie save susidarytumėte, jei būtumėte kitas žmogus – ne jūs pats – randantis tokią informaciją?
2) Ar viską, ką apie save radote, norėtumėte, jog žinotų kiti? Ko galbūt viešinate, skelbiate per daug?

3) Ką reikėtų daryti kitaip, kad galėtumėte valdyti viešai, draugams ar kitiems žmonėms prieinamą informaciją apie save?

Pasiūlymai tęsiniui, papildoma medžiaga

Galima ieškoti informacijos ne apie save, o apie draugą, kuriuo pasitikima. Ir diskutuoti dviejų žmonių grupelėse apie tai, kas buvo išsiaiškinta.

Kitos pritaikymo galimybės bendraamžių švietėjams

Galima užduotį modifikuoti į žurnalistinę: užduoti į paieškos variklį įvesti garsaus žmogaus ID ir parašyti straipsnį apie garsenybės mėgiamiausią maistą, restoranus, keliones, draugiją, mėgiamą laisvalaikio būdą, palaikomą politinę jėgą ir panašiai.

The post Tavo skaitmeninis pėdsakas appeared first on Media4Change.

Metodas, skirtas lavinti pastabumą, atskirti manipuliacijas vaizdinėmis priemonėmis, ugdyti gebėjimą tikrinti informaciją

Trukmė

45 min.

Priemonės

Multimedija, interneto ryšys, gudrieji telefonai su interneto ryšiu.

Pasiruošimas

Užsiregistruoti www.menti.com (auditorijos atsako realiuoju laiku sistemoje), sukurti apklausos langą pagal šiuos klausimus: Kur daryta ši nuotrauka? (Įrašykite šalį); Kur daryta ši nuotrauka? (Įrašykite miestą). Nuotraukas atpažinimui galima naudoti iš šio informacijos tikrinimo žaidimo: https://firstdraftnews.com/resource/ test-your-verification-skills-with-our-observation-challenge/ Žaidime (anglų kalba) klausiama tikslios lokacijos, kur darytos nuotraukos, pagal programos algoritmą galima pateikti 3 spėjimus.

Eiga

Bendraamžių švietėjas trumpai paaiškina, kad šiandienos skaitmeniniame pasaulyje ypač lengva pakeisti tikrovę manipuliuojant įvairiais vaizdiniais ir nuotraukomis, pateikiant juos kaip įrodymus faktų tikrumui pagrįsti. Dėl to siekiant nepakliūti į manipuliacijų pinkles reikia būti itin pastabiems. Švietėjas pristato, kad puikiai pastabumą ugdo praktiniai iššūkiai, su kuriais per šį užsiėmimą klausytojai ir susidurs.

Bendraamžių švietėjas pakviečia bendraamžius prisijungti prie menti. com balsavimo paskyros suvedus svetainės sugeneruotą kodą. Menti.com naudojama pateikti savo spėjimui, kurioje šalyje (mieste) daryta nuotrauka. 3 populiariausi auditorijos spėjimai įrašomi į žaidimo Firstdraftnews aplinką. Galima patarti auditorijai atkreipti dėmesį į aplinkos detales, naudotis Google Image paieška ir pan.

Jei auditorija nori perbalsuoti, galima tai daryti menti.com ištrynus klausimo rezultatus.

Apibendrinimas

Bendraamžių švietėjas apibendrina sakydamas, kad šiandien susiduriame su informacijos pertekliumi, o sykiu ir begale iškraipytos informacijos, kur nuotraukos tampa viena iš manipuliacijos formų.

Pasiūlymai tęsiniui, papildoma medžiaga

Galima manipuliacijų vaizdų pavyzdžių pririnkti ir iš Ukrainos karo, pvz., fakenews.org

Kitos pritaikymo galimybės bendraamžių švietėjams

Galima užsiėmimo metu pristatyti Google Image Search funkciją.

The post Nuotraukų detektyvas appeared first on Media4Change.

• Patyrinėti ryšį tarp to, ko iš mūsų tikimasi, ir to, kaip elgiamės;
• Geriau suvokti mūsų elgesio įtaką kitiems;
• Pradėti diskusiją apie pasekmes, kylančias dėl žmonių skirstymo remiantis stereotipais.

Susijusios žmogaus teisės

Nediskriminacija, socialinės nelygybės

Trukmė

50 min.

Priemonės

Lipnios etiketės arba geltona lipni juosta, popierius, žirklės ir lipni juosta, bei rašymo priemonė parengti lapeliams. Lenta ir kreida arba didelis popieriaus lapas ir žymekliai.

Pasiruošimas

Reikia pasiruošti lipnias etiketes ant kurių bus surašyti bruožai ar priklausymas tam tikrai socialinei grupei (neatsakingas, šmaikštus/prie humoro, protingas, tinginys, kurčias, pensininkas, pankas, reperis, metalistas, vėpla, blondinė, gėjus, feministė, romas, žydas, lesbietė, asmuo, užsikrėtęs ŽIV ir pan. ). Grupei parenkama užduotis, pvz.:
Perstatyti kambario baldus kitaip
Nuspręsti, kokią populiarią grupę pasikviestumėte į savo miestą
Arba sukurkite vaidybinę situaciją:
Jūs esate tėvų susirinkime. Jums reikia nuspręsti, kaip sėdės klasėje Jūsų vaikai dviviečiuose suoluose (kas su kuo)

Prieš pradedant užduotį, vedantysis paaiškina dalyviams, kas vyks – kad kiekvienas jų gaus tam tikrą savybę ar tapatybę, apie kurią jie nežinos (ir kad draudžiama pasižiūrėti –pasistenkite, kad patalpoje nebūtų veidrodžių, o mobilių telefonų; lygiai taip pat kiti dalyviai tiesiogiai negali išduoti, kokia „etiketė“ jam užklijuota.)
Vedantysis turi būti atidus priskirdamas žmonėms bruožus. Jei, pavyzdžiui, grupės narys yra tingus, nederėtų jam duoti tokio lapelio. Žaidimo tikslas nėra atskleisti žmonių asmeninę nuomonę apie kitus grupės narius, o atpažinti stereotipus apie tam tikras grupes. Prieš leidžiant dalyviams atsimerkti, verta dar kartą pažvelgti į ratą, apsvarstyti, kas ir kuo jūsų bendraamžių grupėje užsiima, ir pagal tai – pakeisti vaidmenis.

Eiga

Bendraamžių švietėjas paprašo visų dalyvių atsisėsti ratu ir užsimerkti. Tuomet priklijuoja po lapelį kiekvienam grupės nariui ant kaktos ir paaiškina, kokią užduotį jie kaip grupė gauna. Svarbu pabrėžti, kad užduoties metu jie turi elgtis vieni su kitais pagal ant kaktos prilipintas etiketes, tačiau ne per daug tiesiogiai. Pavyzdžiui, jei kieno nors „etiketė“ yra „tingus“, visi turi elgtis su juo kaip su tinginiu (bet niekada nevartoti žodžio ant lapelio). Grupės nariai turėtų stengtis atlikti užduotį ir kartu elgtis su kitais pagal stereotipus, nurodytus lapelyje. Pabaigoje kiekvienas žaidėjas turi pabandyti atspėti, kas buvo parašyta ant jo lapelio, bet tai nėra pagrindinis žaidimo tikslas.

Apibendrinimas

Labai svarbu, kad liktų laiko žaidėjams pasisakyti. Klausimai aptarimui:

• Kaip kiekvienas dalyvis jautėsi užsiėmimo metu?
• Ar buvo sunku elgtis su kitais žmonėmis pagal jų „etiketes“?
• Ar kas nors pradėjo elgtis pagal „etiketę“, tai yra ar kas nors, gavęs lapelį „šmaikštus“, nepradėjo pasakoti juokų ir elgtis lyg labai pasitikėtų savimi? Ar kas nors, pavadintas „tinginiu“, nenustojo bendrauti ir dalyvavo užsiėmime?
• Kokias „etiketes“ priklijuojame žmonėms realiame gyvenime? Kaip tai juos paveikia ir kaip tai paveikia mūsų nuomonę apie juos?
  Metodą galima užbaigti ratu pasakant ką supratau šio metodo metu, o galima pasinaudoti ir kitomis pritaikymo galimybėmis.
  

The post Etiketės ir socialinė nelygybė appeared first on Media4Change.